Kada ir kaip gaminasi pienas, kodėl jis vadinamas nepakeičiamu? Sėkmingam žindymui užtikrint svarbu dar nėštumo metu domėtis, ruoštis ir kaupti žinias. Rasti konsultantus, žindymo specialistus, į kuriuos galima kreiptis, iškilus žindymo sunkumams.


MOTINOS PIENAS – KINTANTIS

Motinos pieno sudėtis yra skirtingas įvairiais laikotarpiais, taip užtikrina būtiniausius naujagimio, kūdikio ir vaiko poreikius.

Krekenos. Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Krekenose yra daugiau mineralinių druskų ir mikroelementų, vitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir E, imuninių kūnų, lizocimo, fermentų – pepsinogeno, lipazės, tripsino ir amilazės. Krekenos yra kaloringos. Jos palaipsniui per keletą dienų virsta kitos sudėties, baltesniu, skystesniu pienu.

Priešpienis. Pirmas 2–5 paras po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame mažai mitybinių, bet ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų.

Pereinamasis pienas. Nuo 2–5 paros iki 10 paros gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemos vystymuisi.

Brandusis pienas. Brandusis pienas atsiranda nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka visą žindymo laikotarpį. Šiame piene yra visi apsauginiai ir brandinantys faktoriai.

Atjunkymo laikotarpio pienas. Pienas, kuris gaminsis atjunkymo laikotarpiu, t. y. antraisiais trečiaisiais kūdikio gyvenimo metais, vėl panašus į priešpienį. Jame dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai.

 

MOTINOS PIENAS – PRISITAIKANTIS

Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Pieno sudėtį lemia:

  • naujagimio amžius (prieš laiką pagimdžiusių motinų piene daugiau baltymų);
  • maitinimo pradžia ir pabaiga (maitinimo pradžioje pienas skystas, skirtas atsigerti, pabaigoje riebus, skirtas pasisotinti);
  • intervalai tarp maitinimų, paros ritmas, diena ir naktis;
  • motinos menstruacinis ciklas ar nėštumas;
  • tarpai tarp nėštumų;
  • motinos mityba prieš nėštumą, nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu.


MOTINOS PIENAS – TINKAMIAUSIAS

Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame pieno pakaitale:

  • Epitelio augimo faktorius skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus.
  • Įvairūs hormonai gerina naujagimio adaptaciją, reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą.
  • Laktoferinas, esantis motinos piene, padeda iš jo įsisavinti geležį, surišdamas geležį, jis slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne.
  • Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies įsisavinimą.
  • Antioksidantai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
  • Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis faktorius, sekrecinis IgA ir makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių infekcijų.
  • Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus.
  • Ilgų grandinių polinesočiosios rūgštys užtikrina kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą, turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų jo organizmui normaliai augti, bręsti ir funkcionuoti.
  • Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė ir jie daug geriau įsisavinami nei iš bet kokio kito dirbtinio maisto.
  • Motinos pienas yra labai svarbus augančioms ir bręstančioms kūdikio smegenims. Smegenų struktūrų augimui, brendimui ir vystymuisi didžiausią įtaką turi hormonai, augimo faktoriai ir kai kurie riebalai.

 

Parengta pagal Rasos Siudikienės, VšĮ „Pradžių pradžia“ savanorės, tarptautinės laktacijos konsultantės (IBCLC) medžiagą, www.mamospienas.lt

© Nuotraukos Ivette Ivens, Bea Herzberg, The Huffington Post, Dai-me Sonhos Para Brincar.