Julija

Julija Rutenbergė-Galumbauskienė, dviejų vaikų mama, šeimos medicinos gydytoja rezidentė, Vilniaus universiteto lektorė, tyrinėjusi žindančių motinų psichoemocinę sveikatą.

Dirbdama šeimos gydytoja kasdien susiduriu su kūdikių besilaukiančiomis ir mamomis jau tapusiomis moterimis ir pastebiu, kaip neigiamai motinystės stereotipai veikia kai kurias mamas. Dažnai įsivaizduojama, kad pogimdymine depresija sergančių motinų vaikai būna prasčiau prižiūrėti, pačios motinos nedaugžodžiauja, jautriai ir verksmingai reaguoja į specialisto žodžius ar pajuodusiomis nerimastingomis akimis stebi aplinką. Tačiau realybėje viskas atrodo kiek kitaip. Tiesa, mano minėti stereotipiniai ir visuomenėje paplitę pogimdymine depresija sergančios mamos bruožai egzistuoja, tačiau ši klastinga liga dažnu atveju slepiasi po itin reiklios sau ir kitiems, visą savo dėmesį, energiją ir rūpestį hiperbolizuotai sutelkusios į vaikelį, „geros mamos taisykles“ atitinkančios motinos uždanga. Būtent tokių motinų, siekiančių atitikti šiuolaikinius visuomenės standartus, mano darbo praktikoje pasitaikė daugiausia.

Neretai moterys, kurioms konsultacijų metu teko įtarti perdegimą ar pogimdyminę depresiją, nenori pagalbos: „Labai apmaudu, kai jos kategoriškai nesutinka net su mintimi, jog būtų tikslinga detaliau aptarti jų psichoemocinę sveikatos būklę. Manau, jog svarbią reikšmę šios ligos prevencijoje ir gydyme vis dar užima visuomenės pogimdymine depresija sergančios motinos aplinkos spaudimas, stereotipų idealizavimas. Taip pat – baimė, kad gali prarasti vaikelį, sutuoktinį, kitus svarbius jai žmones ar būti jų atstumta, sumenkinta, jei tik išdrįs pripažinti, jog jai – „kažkas negerai“. Būna atvejų, kai net ir aiškius depresijos simptomus jaučianti mama dažnai apie juos nedrįsta užsiminti gydytojui. Man kol kas neteko sutikti moters, kuri pati būtų pasakiusi, kad jaučia depresijos simptomus.“ Kitas dalykas, į kurį atkreipia dėmesį šeimos gydytoja rezidentė, tai – medikų kompetencija ir laiko stoka. „Būsimieji medikai, susidursiantys su motinomis ir jų vaikais, nepakankamai ruošiami, kaip atpažinti pogimdyminę depresiją, jiems trūksta žinių apie ligos prevenciją ir galimą pagalbą sergančiai motinai. Be to, dažnai vaiko konsultacijos metu tenka aptarti daugybę su vaikelio maitinimu, priežiūra, raida ir sveikatos būkle susijusių klausimų, todėl laiko, kuomet mama jaustųsi patogiai ir galėtų atsiverti bei pasidalinti savo išgyvenimais, baimėmis, emocijomis ar varginančiais simptomais, tiesiog nebelieka.