Mamų psichinė sveikata – mūsų visų rūpestis
Pogimdyminė depresija – psichikos sutrikimas, kamuojantis apie 1 iš 7 besilaukiančių arba pagimdžiusių moterų. Liga užklumpa nepriklausomai nuo socialinės padėties, fizinės ar emocinės sveikatos istorijos. Pogimdyminė depresija, kuri gali būti diagnozuota tiek nėštumo metu, tiek pagimdžius, dažnai užklumpa moteris, iki tol nepatyrusias jokių psichinių sutrikimų. Pogimdyminė depresija – tai ilgiau nei 2 savaites trunkanti apatija, negatyvios ar net suicidinės mintys, sunkumai pasirūpinti savimi ir kūdikiu, vienišumo jausmas. Projekto „Mama mums rūpi“ organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į mamų psichinę sveikatą ir požiūrį į depresiją po gimdymo. Vien šviesti apie problemą nebepakanka – reikia sisteminių pokyčių medicinos įstaigose, įsitikinę tiek nėščiąsias prižiūrintys medikai, tiek psichikos sveikatos specialistai.
Sveikatos specialistas – pirmųjų depresijos signalų stebėtojas
Projekto „Mama mums rūpi“ kūrėjai nuo 2019 metų telkia dėmesį į būtent pogimdyminės depresijos prevenciją ir ragina pasirūpinti kūdikius auginančių tėvų psichine sveikata. Šiuo metu medicinos įstaigose nėštumą prižiūrintis medicinos personalas pagal reglamentą stebi moters fizinę būklę, vaisiaus sveikatą. Tačiau dėmesio emocinei būklei, kaip būsima mama jaučiasi, ar ruošiasi gimdymui ir permainoms, neskiriama.
Gimdymo patirtys, kurios yra subjektyvios, reikšmingai susijusios su psichologine savijauta po gimdymo. „Laukiant mažylio keičiasi ne tik mūsų kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui galėtume su juo sukurti empatiškus santykius ir pajustume, ko jam reikia. Moters smegenyse išsiskiria labai daug oksitocino – meilės ir ryšio hormono, kuris skatina mamą liesti mažylį, būti su juo, patirti malonumą žiūrint į savo vaikelį. Oksitocino išsiskyrimą stabdo stresas, įtampa, nerimas. Kartu moters smegenys būna daug jautresnės nerimui“, – paaiškina psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė.
Deja, moteris po gimdymo paliekama viena tvarkytis su visais iššūkiais ir jai neskiriama medikų priežiūra (išskyrus vieną vizitą pas ginekologą). Todėl labai svarbus yra artimųjų palaikymas ir tėčio įsitraukimas į kūdikio laukimą, gimimą ir jo priežiūrą.
Kaip pastebi „Mama mums rūpi“ rengiamų praktinių mokymų „Pogimdyminės depresijos atpažinimas, rizikos vertinimas, prevencija ir priežiūra nėštumo ir po gimdymo moterų, šeimų priežiūroje“ dalyviai, problema ne tik tai, kad nėra standartizuoto ministerijos patvirtinto klausimyno, pogimdyminės depresijos diagnozavimo metodikos ir priežiūros gairių. Egzistuoja akivaizdi laiko stoka. Viena mokymų dalyvė išreiškė mintį, kad labai reikšmingas būtų būtent „nuoširdus, o ne tik biurokratinis užduoties (anketos ar klausimyno pateikimas) įvykdymas iš darbuotojų pusės“. Tam reikėtų ramios aplinkos ir neskubėti konsultacijos metu, įvardijo kita mokymų dalyvė.
Suvokdami, kad medicinos personalas gali stokoti žinių ir įgūdžių, kaip atpažinti depresiją po gimdymo ir nukreipti tėvus pagalbos, projekto „Mama mums rūpi“ organizatoriai sukūrė praktinius pogimdyminės depresijos prevencijos mokymus. Tai nauja Sveikatos apsaugos ministerijos akredituota kvalifikacijos tobulinimo programa akušeriams, šeimos gydytojams, slaugytojams, kuriuose jie gauna teorinių ir praktinių žinių, kaip atpažinti pogimdyminę depresiją, gerinti tėvų psichikos sveikatos priežiūrą ir emocinį raštingumą.
Medicinos įstaigų atstovai, dirbantys su nėščiosiomis ir gimdyvėmis, išmoksta, kaip efektyviai bendrauti su mama, atpažinti depresijos po gimdymo požymius. Psichinės sveikatos stebėjimas reikšmingai pagerina pasirengimą tėvystei. Sveikatos specialistai, kurie visuomenėje vertinami kaip autoritetas, kurių žodis įtakingas ir svarbus, gali apsaugoti mamas nuo skaudžių patirčių.
Vis dėlto psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė pabrėžia, kad vien lankytis pas mediką nepakanka. Kad prabiltum apie emocinę sveikatą, reikia pasitikėjimu grįsto ryšio. „Jei specialistas „nurašys“ nėščiosios nerimą kaip „hormonus“ ar neparekomenduos lankytis mokymuose apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo, tai veiks jos pasirinkimus“, – akcentuoja specialistė.
Pogimdyminę depresiją gali išduoti nuoširdus pokalbis
Projekto „Mama mums rūpi“ 2022 m. spalį ir lapkritį surengti pirmieji mokymai ir gautos dalyvių reakcijos atvėrė dar gilesnes sveikatos sistemos spragas. Ne tik neturime metodikos, kaip rūpintis nėščios moters, gimdyvės, mamos psichikos sveikata, bet ir nėra galimybių paprastai patekti pas psichikos sveikatos specialistą. „Kiekvienoje poliklinikoje dar moteriai planuojant nėštumą turėtų būti lengvai prieinama psichologo, psichiatro konsultacija“, – siūlo anketoje mokymų dalyvė, atstovaujanti medikams, kurie prižiūri nėštumą. Tačiau kol kas realybė tokia – jei sutrikimas lengvas, operatyviai gauti specialisto pagalbos valstybiniame sektoriuje nėra paprasta.
Mokymų dalyviai pasidalijo savo patirtimis, kad ne visada lengva sukurti nuoširdų santykį su paciente. Anketoje viena gydytoja prisipažįsta nežinanti, „kaip tvarkytis su pacienčių priešiškumu“, o kai kurios „nenori pripažinti psichinės sveikatos problemų“. „Dažnai bloga savijauta yra slepiama ir į paprastą klausimą „kaip jaučiatės, ar viskas gerai“, atsakymas būna – „taip“, – nuogąstauja projekto „Mama mums rūpi“ surengtų mokymų dalyvė.
Nuoširdų pasiteiravimą apie emocinę sveikatą psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė įvardija kaip vieną pagrindinių pagalbos formų besilaukiančiai moteriai, kurią gali suteikti medicinos specialistas. Klausti, domėtis, labai svarbu, nes pogimdyminę depresiją galima atpažinti pagal kelis požymius. „Depresija nėštumo metu ar po gimdymo pasižymi tais pačiais visoms depresijoms būdingais požymiais. Pagrindiniai jų – prislėgta nuotaika ir pasitenkinimo jausmo bei susidomėjimo veiklomis praradimas. Jei moteris pamini bent vieną šių požymių – būtina apie tai nuodugniau pasikalbėti“, – perspėja kita mokymų lektorė, psichiatrė Gabrielė Germanavičienė.
Patys medikai kartais vengia klausti moters apie savijautą, nes turi klaidingą įsitikinimą, kad tam reikalinga speciali kvalifikacija, baiminasi, kad atsakymas bus ilgas, o tam neturi laiko ir nežinos, ką daryti su atsakymu, kur nukreipti pagalbos. Visgi klausimai, ar moteris susiduria su kokiais nors emociniais sunkumais (nerimu, baimėmis, dideliu stresu, depresiškumu), gali atverti akis ne tik gydytojui, bet ir jai pačiai. Psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė nurodo tyrimus, kurie skelbia, jog beveik pusė moterų, išgyvenančių depresiją po gimdymo, jos neatpažįsta pačios. Jos teigimu, visuomenė – medikai, šeima, artimieji – skatindami sąmoningumą, padėtų ieškoti pagalbos bei kreiptis jos laiku.
Pirmieji reikšmingi žingsniai
„Mama mums rūpi“ projektas, sistemingai veikiantis pastaruosius kelis metus, publikuoja klausimyną „Ar man depresija?“ (Psichikos sveikatos klausimynas PHQ-9), kuris gali padėti identifikuoti depresijos požymius ir paraginti kreiptis pagalbos. Organizatoriai surinko nemokamos emocinės pagalbos kontaktų bazę, kad mamos galėtų prieinamu joms būdu gauti paramą. Projekto tinklalapyje, socialinėse medijose, žiniasklaidoje ne tik skleidžiama žinia apie depresiją po gimdymo kaip ligą, bet ir jautriai reiškiamas palaikymas kenčiantiems tėvams. Projekto organizatoriai skatina artimuosius rašyti laiškus naujagimių tėvams taip parodant palaikymą. Ši idėja, plėtota projekto tinklalapyje, virto knyga „Laiškai mamai“, kurioje surinkti tikri moterų laiškai su žinutėmis mamoms.
Tęstiniai ministerijos akredituoti mokymai medikų bendruomenei – tik dalis visuomeninio projekto „Mama mums rūpi“ plano. Organizatoriai, telkdami tėvus, medikų bendruomenę, psichikos sveikatos specialistus, šviečia visuomenę psichikos sveikatos bei emocinių pokyčių motinystėje klausimais ir viliasi inicijuoti kompleksinius pokyčius. Projekto iniciatoriai įsitikinę – reikia ne tik kalbėti apie pogimdyminę depresiją, sunkumus naujoms šeimoms, bet ir šviesti plačiąją visuomenę, specialistus, tiesiogiai dirbančius su nėščiosiomis ir poras, besirengiančias tėvystei. Susiduriame tiek su psichikos ligų stigmomis, tiek su realios, kokybiškos pagalbos trūkumu.
Mokymų apie depresiją po gimdymo dalyviai viltingi – žinios praplečia galimybes tikslingai klausti ir padėti mamai. Dalyviai anketose fiksuoja, kad jie jau supranta akių kontakto, ramios ir saugios aplinkos įtaką atviro pokalbio pradžiai. Kai kurioms dalyvėms kurti santykį su būsima mama lengviau dėl asmeniškai išgyventos depresijos, kitas įkvepia žinojimas, kad jų žodis gali padėti.
