b

Nėštumo kalendorius

  >  Nėštumas   >  Ruošiantis motinystei. Pedagoginis dvasingumas ir dorinis aktyvumas.
nesciuju-mokymai

Ruošiantis motinystei. Pedagoginis dvasingumas ir dorinis aktyvumas.

Kiekviena besilaukianti moteris galvoja apie būsimus motinystės iššūkius: ar sugebės tinkamai aukėti savo mažylį, ar gebės būti gera mama, ar susitvarkys su motinystės sunkumais.

Kodėl ruošiantis motinystei svarbu pedagoginis dvasingumas bei dorinis aktyvumas pasakoja rašytoja, socialinių mokslų daktarė, docentė ir muzikos mokytoja Lolita Jolanta Piličiauskaitė. Ekspertė pabrėžia, kad įvairių tautų tradicijos rodo, kad moteriai bendrauti su dar po širdimi esančiu mažyliu yra natūralu ir sava, o jaunos mamos ir tėčiai, susilaukę vaikelio, dažnai daro kelias svarbias klaidas.

Pirmoji – netinkamai diferencijuoja savo balso intonacijas ir veido išraišką, sakydami, kas yra gerai, o kas yra blogai. Pvz., „Oi, tu mano mažuti!“ pasako lygiai tokiu pačiu tonu ir kai vaikas kanda mamai į ranką, peša plaukus ar ropinėdamas išverčia gėlę iš vazono, ir įprastai džiaugdamiesi ar myluodami savo atžalėlę. Mažyliui tampa sunku susiorientuoti. Juk jis tik bando pažinti pasaulį. To, kas galima, o kas – ne, tiesiog nežino. Žmogus turi tris pagrindinius valdymo ir savo pozicijos išreiškimo būdus: tai akių žvilgsnis, balso tembras ir balso stiprumas arba dinamika. Jų panaudojimas gerokai palengvina būtinų ribų nusakymą.

Antra klaida – tai didelė meilė, nesugebant išmintingai pareikalauti. Mažo žmogučio auklėjimo procese meilė ir pagarba artimui (šeimos, bendruomenės nariui, žmogui), atjauta bei aukojimasis suteikia tėvams teisę ne tik mylėti, bet ir išmintingai reikalauti. Pastaroji ypatybė kitose gyvenimo srityse ne tokia aktuali arba sunkiai įgyvendinama, tačiau auklėjant vaikelį ji yra būtina.

Svarbu užsiminti apie tėvų (ir ne tik) taip pabrėžiamą dorinio aktyvumo savybę. Kodėl tai svarbu? Nes doriškai aktyvus žmogus nebus abejingas kito skausmui, problemoms, rūpesčiams. Jis bus geranoriškas ir jautrus. Tačiau kaip išauklėti savo vaiką būti tokiu žmogumi?

Čia būtinas ypatingas pedagoginis dvasingumas (terminas A. Piličiausko, plačiau knygose „Pedagoginis dvasingumas“ ir „Šeimos knyga“), tačiau jį išugdyti nėra paprasta, nes įprastai mes arba mylime, arba reikalaujame. Sumažėjus meilei demonstruojamas tik neišmintingas reiklumas („Pasakyk! Padaryk! Atnešk! Paduok! Ateik!..“, o vietoj pagyrimų – tyla mąstant: „Kam girti, dar išpuiks…“). Tuomet suveikia prigimtinis mechanizmas: mažas žmogutis, nejausdamas mamos, tėčio ar kito asmens meilės, pagarbos ar atjautos, o tik nuolatinį reiklumą, pradeda priešintis ir nesileidžia muštruojamas. Konfliktas prasidėjo… Ką daryti? Būdų yra keletas. Pirmas – raginimas mažyliui pabūti kito vietoje, tuomet natūraliai prabunda atjauta, noras suteikti pagalbą arba bent paguosti. Antras – taikyti paprastą auklėjimo formulę: Auklėjimas = Žinios + Jausmai. Tėvai turi nuoširdžiai dalytis savo gyvenimišku patyrimu, sekti dorines vertybes akcentuojančias pasakas ir savo asmeniniu pavyzdžiu mokyti gyventi, tačiau šiame mokyme lygiavertę dalį turi užimti jausmai. Jei teikiamos žinios vaiko širdies nepasieks, visa tai liks tik sausu moralizavimu. O kaip tai realizuoti praktiškai? Tėvams į pagalbą gali ateiti trečia „Šeimos knygos“ dalis „Man motulė, man tėvulis kraitelį sukrovė. Šeiminis auklėjimas“. Dešimtyje eiliuotų pasakų ir aštuoniolikoje novelių pateikiamos dorinės situacijos ir sudaroma galimybė užfiksuoti šeimos vertybes. Skaitytojas raginamas pratęsti sakinius ir rašyti skirtose vietose perteikti savo mintis, patyrimą, poziciją, palinkėjimus. Taip tėvai drauge tampa knygos bendraautoriais ir savo šeimos dekalogo kūrėjais. Tad mielos būsimos mamos ir tėčiai, fiksuokite savo sukauptą gyvenimišką patyrimą, kad galėtumėte jį perduoti savo vaikams!

5 mitai apie nėščiųjų muzikinis ugdymą ir bendravimo su vaikeliu svarbą

Mažylio laukimas su „Šeimos knyga“. Ką dainuoti būsimai mamai?

Nuo seno žmonės pastebėjo didelę muzikos galią kūdikio besilaukiančiai ar pastoti nusprendusiai moteriai. Kinijoje nėščiąją stengdavosi apsupti švelniu dėmesiu, ragindavo klausyti paukščių balsų ir dainuoti ramias dainas. Nigerijoje būdavo šokami ritualiniai šokiai ir dainos, kuriais norėta prikviesti būsimai motinai lengvą nėštumą ir gimdymą. Japonijoje būsimam kūdikiui dainuotos dainos, pasakojančios jo būsimą gerą ateitį, Indijoje – mantros, o Lietuvoje – sugultuvių ar vaisingumo dainos, pvz., „Eisva mudu abudu“ ar „Liūlia liūlia mažų“.

Ne paslaptis, kad nėščiajai patariama išgyventi teigiamas emocijas, džiaugtis laukiama motinyste, tačiau nerimas dėl būsimo kūdikio ir gimdymo baimė skatina ilgalaikį stresą. Kaip jo išvengti, kad streso hormonai, pvz., kortizolis ar adrenalinas nealintų moters sveikatos, nedidintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos ir neslopintų visos imuninės sistemos? Patarimas labai paprastas – dainuoti ir dainuojant stengtis išgyventi teigiamus jausmus, nes nėščiosios dainavimas skatina fizinį aktyvumą ir daugelį fiziologinių pokyčių (Kang, Jing ir kt. 2018): kardiorespiratorinė sistema teigiamai veikia kvėpavimo takus, sukelia neurotransmiterių ir hormonų pokyčius, įskaitant oksitocino ir endorfinų reguliavimą, gerinantį imuninę funkciją ir didinantį žmogaus laimės pojūtį.

Motinos balsas – Dievo duotas kūrybos instrumentas, o nėščiosios muzikavimas – pirmoji vaiko muzikos mokykla, kurioje būsima mama ir dar po širdimi esantis kūdikis mokosi ir sveikatina patys save. Tačiau grįžkime prie klausimo „Ką dainuoti būsimai mamai?“ Atsakymas visai paprastas – pakilias, švelnias, lėtesnes, negarsias, nuolaikaus, plaukiančio ritmo (garsaus, pasikartojančio ir pulsuojančio ritmo daina gali paskatinti gimdos sienelių susitraukimus), kupinas teigiamų vaizdinių liaudies ar originalias dainas, nes garso tęsimas paskatins panaudoti diafragminę paremtį ir užlaikyti kvėpavimą. Visa tai aktyvins vaisiaus judesius ir skatins jo kraujyje atsirasti laimės hormonui seratotinui, o turtingesnė gimdos garsinė apsuptis stimuliuos mažylio smegenų neuroninių jungčių augimą. Tačiau jei moteris, pasak jos, nemoka dainuoti? Tuomet į pagalbą gali atskubėti „Šeimos knyga“, kurios pirmoje dalyje pateiktos 25 kupinos teigiamų vaizdinių dainos ir jų garso įrašai padės apdainuoti būsimo mažylio išvaizdą, jo laukiančius mylinčius tėvus, paruoštą gražią aplinką, namus…

Tad mielos nėštukės, dovanojame jums „Šeimos knygos“ dainą „Mama vaikelį myli labai“ ir lai ji kuo dažniau skamba jūsų namuose!

DAINA „Mama vaikelį myli labai“

Tekstus parengė Lolita Jolanta Piličiauskaitė, AMUS programa „Sveikutis”.

@Nestumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, ©naudoti tik gavus raštišką sutikimą. Nuotrauka @Pexels

Komentarai