Vaikeliu rūpinasi abu – mama ir tėtis: kaip įsitraukti partneriui
Šeima prasideda nuo suaugusių žmonių, pasiruošusių kurti bendrą gyvenimą, kurį dažnu atveju lydi vaikų atsiradimas. Šeimos modelių yra įvairių, visuomenės suvokimas apie tai, kas yra šeima, su laiku kinta. Siekdami aiškumo šįkart apsiribosime dviejų partnerių tėvystėje – moters ir vyro – vaidmenimis. Dar siauresni klausimai: kodėl svarbus tėčio įsitraukimas į tėvystę; ką gali padaryti abi pusės, kad tėvystė būtų kuo sklandesnė bei teikianti daugiau pasitenkinimo.
Tėvystei, kaip ir bet kuriai kitai veiklai, reikia tam tikrų įgūdžių, gebėjimų – tai vadinama tėvystės kompetencija. Jeigu turime ankstesnės rūpinimosi vaikais patirties (aplinkoje buvo mažų vaikų, teko padirbėti aukle ir pan.), galime jaustis ramūs. Deja, kartais tėvystė pagrįstai gali kelti nerimo, nežinomybės, sutrikimo jausmus. Gera žinia ta, kad ir tėvystei galima ruoštis (lankyti kursus, skaityti knygas, apsilankyti pas draugus ar giminaičius, turinčius vaikų)! Dažnai tuo užsiima kūdikio besilaukianti moteris. Tokia patirtis tėčiui (partneriui) – galimybė gauti reikiamų žinių, sustiprinti abiejų ryšį su vaiku. Tyrimai patvirtina, kad vyrai, prenataliniu laikotarpiu įsitraukę į pasiruošimą, realiau suvokia tėvystę, jaučia didesnę atsakomybę rūpintis vaiku. Kuo geriau sekasi spręsti su tėvyste susijusias problemas, tuo geriau jaučiamės būdami tėvais. Ir atvirkščiai: kuo malonesnis mums yra kasdienis tėvystės kelias, tuo drąsiau ieškome pagalbos spręsdami su tėvyste susijusius iššūkius (keliame tėvystės kompetenciją).
Kitas svarbus momentas yra besikeičianti sociokultūrinė, ekonominė aplinka. Vis garsiau diskutuojant apie lygias lyčių galimybes išsiplečia tiek moters, tiek vyro vaidmenys. Vyras – jau ne tik maitintojas, pagrindinis finansinių išteklių garantas, bet ir meilės, artumo, globos uostas, besirūpinantis savo artimaisiais ir namais. O moteris – jau ne tik namų siela, bet ir karjeros, savirealizacijos siekiantis žmogus. Šis pokytis suteikia galimybes abiem (tiek vyrui, tiek moteriai) derinti karjeros ir šeimos rūpesčių iššūkius, didina socialinio teisingumo jausmą šeimoje. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, tėčio (partnerio) įsitraukimas į vaiko (-ų) priežiūrą turi teigiamų pasekmių vaiko (-ų) gyvenimui bei akademiniams pasiekimams. Vaikai, kurių tėčiai apsiima 40 % ar daugiau rūpinimosi šeima pareigų, sėkmingiau mokosi mokykloje, yra pažangesni nei tie, kurių tėčiai būna mažiau įsitraukę.
Taigi verta ir prasminga jau nuo pat pradžių ieškoti būdų kurti kuo palankesnę erdvę, į kurią ateina naujas žmogus.
5 darbai tėčiui (partneriui) iki vaikelio gimimo
- Pagarbus, dėmesingas, meilus, švelnus, palaikantis elgesys su kūdikio besilaukiančia žmona (partnere). Motinos ir vaiko ryšys mezgasi jau nėštumo metu, kai pradedamas kurti vaiko saugos jausmas, psichologinės ir fizinės sveikatos pagrindai. Mylima ir pasitikinti savo vyru (partneriu) moteris 3,37 karto dažniau pagimdo sveiką kūdikį, palyginti su moterimis, kurios yra nemylimos.
- Laukiantis pirmo kūdikio drauge lankyti pasirengimo tėvystei kursus – pirmagimio laukimas yra virsmas iš moterystės į motinystę, iš buvimo vyru į buvimą tėčiu.
- Lydėti moterį į konsultacijas su nėštumą prižiūrinčiais gydytojais, taip pat būti šalia gimdymo metu (emociškai, psichologiškai pasiruošęs, bendru sutarimu su gimdyve ir savo noru dalyvaujantis vyras dažnai palengvina gimdymo procesą, padeda užtikrinti psichologinio palaikymo, saugumo jausmą).SVARBU: vyro dalyvavimas gimdymo metu turi būti abiejų atvirai aptartas (baimė dėl poros santykių pablogėjimo; kraujo, ligoninių baimė; moters galima įtampa dėl vyrui nemalonių vaizdų; moters privatumo pažeidimas; ir pan.).
- Pasitikėti savimi – jūs esate tėtis (ir tais atvejais, kai vaikas, kuriuo rūpinatės, nėra jūsų biologinis vaikas) ir galite sėkmingai pasirūpinti savo vaiku! Vaikai greitai prisitaiko, geba suprantamai iškomunikuoti savo poreikius.
- Tėčio (partnerio) lygiavertis įsitraukimas į namų ruošos darbus, vaiko priežiūrą yra būtinas kuriant sveiką šeimos atmosferą. Tėvų bendradarbiaujantis pavyzdys – dovana augančiam vaikui!
5 darbai mamai, kad padėtų vyrui (partneriui) įsitraukti
- Jau nėštumo metu leisti kūdikiui girdėti tėčio (partnerio) (galima įtraukti ir anksčiau gimusius vaikus) balsą, justi prisilietimus, kad vaikelis jaustųsi laukiamas.
- Atvirai kalbėtis apie laukiamus pasikeitimus šeimos gyvenime: kas, kaip ir kada prižiūrės mažylį; kada planuojamas moters grįžimas į darbinę veiklą; kaip bus dalijamasi namų ruošos darbais; ir pan.
- Rinktis PADRĄSINANČIĄ ir AŠ kalbas, kai bendraujama su partneriu tėvystėje. Tai padeda išvengti kaltinimų, priekaištų, kartu kitas žmogus jaučiasi vertinamas, svarbus. Pvz.: Ačiū tau, kad pasirūpinai pirkiniais, galėsiu pagaminti vakarienę. Norėčiau sudėlioti mūsų šeimos šios savaitės planus, kad galėčiau planuoti savo susitikimus. Būčiau dėkinga, jeigu [pavalgęs lėkštę įdėtum į indaplovę / skalbinius dėtum į skalbinių krepšį / išplautum grindis / pagamintum vakarienę…] ir pan. Vėliau, kai jau mažylis bus gimęs: Jonukas taip žaismingai atrodo su tomis mažomis skirtingomis kojinytėmis (išvirkščiu megztuku ar pan.). Matau, kad jūs smagiai leidžiate laiką. Ačiū, kad judu pasivaikščiojote (pažaidėte) lauke. Kai pabūnu viena (be mažylio), jaučiuosi pailsėjusi, atsigavusi, man tai labai svarbu. Aš jūsų taip pasiilgau, šiandien buvo ilga diena darbe / seminare / kol buvau išvykusi. Ir pan.
- Dažnai moterys būna taip užsiėmusios rūpinimusi mažyliais, kad vyrams nėra kur įsiterpti, jie jaučiasi atstumti. Tad turėkite savų reikalų (susitikimai su drauge / kinas / darbas / seminarai / mokslai / ir t. t.)! Tai padeda puoselėti moters asmeninio gyvenimo prasmingumą, o partneriui laikas, praleistas vienu du su vaiku, – tai galimybė kurti visapusiškai svarbų ryšį.
- Pasirūpinkite savo jausmais ar bendra fizine bei emocine sveikata! Kuo geriau jaučiatės, tuo geriau galite atliepti savo šeimos poreikius.
Literatūra
- Petkevičienė, A., Smilgienė, J. (2012). Lietuvos šiuolaikinių šeimų, besilaukiančių vaiko, požiūris į kūdikio sutikimo kultūrą. Jaunųjų mokslininkų darbai, (3), 18–24.
- Jančaitytė, R. (2011). Šeimos politikos formavimas Lietuvoje. Daktaro disertacija, Mykolo Romerio universitetas.
- Jones, J., Mosher, W. D. (2013). Fathersʼ involvement with their children: United States, 2006–2010. National Health Statistics Report, (7).
- Raley, S., Bianchi, S. M., Wang, W. (2012). When do fathers care? Mothers’ economic contribution and fathers’ involvement in child care. American Journal of Sociology, 117(5), 1422–1459.
Tekstą rengė psichologė Vilma Petrikienė, www.esusalia.lt. @Nestumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą. Nuotrauka @Peter Dlhy iš Unsplash
