Ekologija kasdienybėje
Straipsnio autorė Augustė Jasiulytė
Daugelis moterų nėštumo metu pradeda daugiau galvoti ne tik apie kūdikį, bet ir apie pasaulį, į kurį jis ateis. Staiga ima rūpėti dalykai, kurių anksčiau galbūt net nepastebėdavome: kuo kvepia namai, iš ko pagaminti baldai, ką tepame ant odos, kuo kvėpuojame, ką dėvime.
Motinystė dažnai tampa savotiška iniciacija į ekologiją. Atsiranda noras atidžiau pažvelgti į kasdienę aplinką ir jos galimą poveikį dar negimusiam vaikui.
Kraitelis ir daiktų perteklius
Laukiantis kūdikio lengva patikėti, kad jam reikia daugybės naujų daiktų.
Tėvai pasakoja, kad antras vaikas dažnai užauga su perpus mažiau pirkinių nei pirmasis.
Vis daugiau šeimų atranda, kad tvariausias ir praktiškiausias pasirinkimas yra naudoti tai, kas jau pagaminta. Kūdikiai auga greitai, todėl vežimėliai, lovytės, drabužiai ar žaislai dažnai išlieka geros būklės ir gali tarnauti ne vienai šeimai.
Žiedinės ekonomikos principas
Žiedinės ekonomikos principas – kuo ilgiau naudojame daiktus, tuo mažiau jų reikia gaminti iš naujo, o kartu mažėja ir susidarančių atliekų kiekis.
| Žiedinės ekonomikos principas | Ką jis reiškia kasdienybėje? |
| Ilgesnis daiktų panaudojimas | Perleisti daiktus kitoms šeimoms |
| Naudoti pakartotinai | Pirkti dėvėtus daiktus |
| Mažinti pirkimą | Klausti savęs „ar man tikrai to reikia?“ |
| Dalintis | Skolintis ir mainytis |
Mikroplastikas ir kasdienė aplinka
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie mikroplastiką. Jo randama dulkėse, ore, vandenyje ir net žmogaus organizme. Nors mokslas dar ieško atsakymų apie ilgalaikį jo poveikį sveikatai, tačiau jis jau tapo mūsų kasdienės aplinkos dalimi.
Kaip sumažinti kontaktą su plastiku?
- vėdinti namus
- rinktis patalynę ir drabužius iš natūralių medžiagų
- vengti perteklinio plastiko buityje
- planuoti remontus iš anksto, kad namai spėtų „išsivėdinti“
Namų oras ir remontai
Nauji baldai, dažai ar grindų dangos kurį laiką išskiria lakiąsias medžiagas, todėl specialistai dažnai rekomenduoja vengti didelių remontų prieš pat kūdikio gimimą arba juos atlikti gerokai anksčiau, kad namai spėtų „išsivėdinti“.
Dar viena svarbi, bet dažnai nepastebima sritis – kvapai. Namų kvapikliai, oro gaivikliai, buities ir valymo priemonės ar kosmetika neretai tampa įprasta aplinkos dalimi, kurios net nebepastebime.
Tačiau būtent kvapai yra vienas greičiausiai užterštos patalpų aplinkos signalų. Kartais verta sustoti ir paklausti: ar visi šie kvapai būtini? Ar namai gali turėti natūralesnį, neutralesnį foną?
Vienas paprasčiausių, bet veiksmingiausių būdų pagerinti namų aplinką išlieka vėdinimas. Reguliariai praverti langai padeda sumažinti ore ir dulkėse besikaupiančių dalelių kiekį.
Svarbu ir tai, kad ekologija motinystėje netaptų papildomu nerimo šaltiniu. Nė viena šeima negali visiškai išvengti visų aplinkos veiksnių, todėl dažnai svarbiausia yra ne siekis viską sukontroliuoti, o gebėjimas rinktis paprastus, įmanomus sprendimus, kurie suteikia daugiau saugumo ir ramybės.
Tekstas paskelbtas @Kūdikio dienoraštis, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą. Nuotrauka @pexels.com
