Apie krūtis, kurios ruošiasi maitinti
Straipsnio autorė Diana Marcinkevičienė, tarptautinė žindymo ir laktacijos konsultantė (IBCLC)
Žindymas yra vienas įspūdingiausių moters kūno gebėjimų. Motinos organizmas nuolat reaguoja į augančio kūdikio poreikius – pieno sudėtis prisitaiko prie kūdikio augimo ir suteikia jam ne tik maistinių medžiagų, bet ir imuninę apsaugą. Už šio iš pirmo žvilgsnio paprasto proceso slypi kur kas daugiau, nei matome plika akimi – nuo nėštumo metu besikeičiančių krūtų iki pieno sudėties pokyčių.
- Mamos pienas – ne tik maistas.
Viename mililitre mamos pieno gali būti iki 5 milijonų imuniteto ląstelių – vadinasi, mamos pienas yra ne tik maistas, bet ir viena iš kūdikio organizmo apsaugos priemonių.
- Pienas nėra visada baltas.
Jis gali būti melsvas, gelsvas, žalsvas ar net rausvas. Jo spalvą gali lemti pieno sudėtis, žindymo etapas, mityba, kai kurie vaistai ar net nedidelis kraujo kiekis.
- Kartais užtenka pagalvoti apie kūdikį.
Pieno atleidimo refleksą gali sukelti ne tik kūdikio žindymas. Kartais pakanka jo kvapo, garso ar vien minties apie jį. Mamos kūną ir kūdikį sieja nematomas ryšys, kuris veikia net kūdikiui nesant šalia.
- Žindymui kūnas ruošiasi dar iki gimdymo.
Priešpienį moters organizmas pradeda gaminti dar nėštumo metu – maždaug nuo 16 savaitės. Taigi pirmasis kūdikio maistas pradeda „gimti“ gerokai anksčiau už patį kūdikį.
- Neišnešioto kūdikio mamos pienas skiriasi nuo išnešioto kūdikio mamos pieno.
Neišnešioto kūdikio mamos pieno sudėtis prisitaiko prie konkrečių kūdikio poreikių. Viskas tam, kad padėtų bręsti smegenims bei stiprėtų regėjimas.
- Kūnas pieno gamybai skiria milžiniškus išteklius.
Pienui gaminti sunaudojama apie 25 proc. motinos kūno išteklių, o smegenų veiklai reikia apie 20 proc.
- Krūtys – ne dvynės. Jos labiau kaip sesės.
Krūtys gali būti skirtingo dydžio, formos, jautrumo ir net gaminti skirtingą pieno kiekį. Ir tai visiškai normalu. Beje, lotyniškas žodis mammae, reiškiantis krūtis, skamba labai panašiai kaip lietuviškas „mama“.
- Krūtys turi net termoreguliacinę savybę.
Jų temperatūra gali šiek tiek keistis, kad padėtų sušildyti ar atvėsinti prie jų prigludusį naujagimį.
- Aplink spenelį esantys maži iškilimai turi paskirtį.
Tai Montgomerio liaukos. Jos skleidžia kvapą, labai panašų į amniono skystį, kuriame gyveno vaikelis.
- Kūdikis nuo pat gimimo atpažįsta savo mamą.
Jis puikiai girdi ir užuodžia mamą. O naujagimio regėjimas geriausiai veikia nedideliu atstumu. Ką tik gimęs kūdikis aiškiausiai mato maždaug 20–30 cm atstumu – būtent tiek, kiek dažniausiai skiria jo veidą nuo mamos veido žindymo metu.
- Pieną galima pradėti gaminti ir negimdžius.
Nors laktacija dažniausiai prasideda po gimdymo, ją galima sužadinti ir negimdžiusiai moteriai – reguliariai stimuliuojant krūtis ir ištraukiant pieną.
- Žindymas sunaudoja nemažai energijos.
Pienui gaminti moters organizmas per dieną gali išeikvoti apie 500 kalorijų. Nėštumo metu sukauptos riebalų atsargos – puikus energijos šaltinis.
- Pienas nuolat prisitaiko prie kūdikio poreikių.
Pirmosiomis savaitėmis pieno gamyba sparčiai didėja, o maždaug nuo šeštos savaitės ji tampa labiau reguliuojama pagal kūdikio poreikius. Augimo šuolių metu kūdikis gali norėti žįsti dažniau – taip krūtys gauna signalą gaminti daugiau pieno. O krūtis niekada nebūna visiškai „tuščia“: kuo daugiau pieno kūdikis išgeria, tuo greičiau organizmas gauna signalą gaminti dar.
- Nėštumas dar labiau subrandina krūtis.
Nors krūtys vystosi brendimo metu, nėštumo metu jų liaukinis audinys dar labiau išveša ir susiformuoja struktūros, reikalingos pienui gaminti.
- Kūdikio liga keičia pieno sudėtį.
Kai kūdikis žinda sirgdamas, jo seilės patenka ant spenelio ir areolės. Manoma, kad krūties audiniuose esantys receptoriai gali reaguoti į kūdikio seilių pokyčius ir padėti reguliuoti mamos pieno imuninę sudėtį.
- Mamos pienas maitina ne tik kūdikį, bet ir jo žarnyno bakterijas.
Specialūs mamos pieno oligosacharidai maitina gerąsias kūdikio žarnyno bakterijas. Įdomu tai, kad pats kūdikio organizmas jų beveik nepasisavina – jie skirti jo žarnyno mikrobiomui.
- Žindančios mamos gali miegoti ilgiau.
Tyrimai rodo, kad žindančios mamos kai kuriais atvejais miega ilgiau nei mamos, maitinančios kūdikius pieno mišiniu. Viena iš priežasčių – naktį nereikia keltis ruošti ir plauti buteliukų.
- Krūtys nukąra ne dėl žindymo.
Krūtų pokyčius daugiausia lemia pats nėštumas, svorio pokyčiai, gravitacija, genetika ir kiti veiksniai. O svarbiausia – mamos pienas nepraranda savo vertės vien todėl, kad kūdikiui sukanka vieneri. Žindymas gali tęstis tiek, kiek jis tinka mamai ir vaikui.
Šis tekstas publikuojamas nemokamai platinamame leidinyje „Kūdikio dienoraštis“. Nuotraukos @pexels.com © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.
