Kaip sėkmingai žindyti ir kaip žinoti, ar kūdikiui pieno pakanka
Pirmą kartą pažindyti kūdikį reikėtų per pirmą valandą po gimimo. Mama ir kūdikis turėtų būti kuo mažiau atskirti vienas nuo kito, kad kūdikis galėtų dažnai žįsti krūtį. Žindymas per pirmąsias 24 val. po gimdymo įtvirtina maitinimą krūtimi.
Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą. Pastarasis stabdytų pieno gamybą ląstelėse, jei krūtyse pasiliktų daug pieno, taip pat stimuliuojami naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksai. Nestimuliuojami refleksai silpnėja. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmą valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja.
Odos kontaktas. Sėkmingam žindymui labai svarbu tai, kas vyksta su mama ir kūdikiu po gimdymo. Reikia siekti kiek galima ankstesnio oda prie odos kontakto. Ankstyvas oda prie odos kontaktas turi teigiamą poveikį pirmojo žindymo sėkmei, taip pat žindymo sėkmei 3-ią parą, 1–4 mėnesį po gimimo ir bendrai žindymo trukmei. Oda prie odos kontaktas tarp mamos ir kūdikio mažina kūdikio verkimo trukmę, pagerina mamos ir kūdikio bendravimą, palaiko aukštą gliukozės kiekį kūdikių kraujyje, padeda moterims sėkmingai žindyti bei didina mamos pasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi jausmą.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motinos, gimdžiusios savo vaikus pasitelkus cezario pjūvio operaciją, turėtų priglausti savo kūdikį ir pažindyti per 30 min. nuo to momento, kai gali reaguoti į aplinką. Tokiu atveju svarbu mamos nepalikti vienos, jai turėtų padėti personalas, naujagimio tėtis ar kitas artimas žmogus.
Kintantis pienas. Motinos pieno sudėtis skirtingu laikotarpiu yra skirtingas. Taip užtikrinami būtiniausi naujagimio, kūdikio ir vaiko poreikiai.
Krekenos. Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Krekenose yra daugiau mineralinių druskų ir mikroelementų, vitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir E, imuninių kūnų, lizocimo, fermentų – pepsinogeno, lipazės, tripsino ir amilazės. Krekenos yra kaloringos. Jos palaipsniui per keletą dienų virsta kitos sudėties, baltesniu, skystesniu pienu.
Priešpienis. Pirmąsias 2–5 paras po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, skirtas naujagimiui išgyventi pirmomis paromis po gimimo bei prisitaikyti prie aplinkos. Priešpienio paskirtis labiau apsauginė nei mitybinė: jis nėra riebus, apie 1,5–2 proc. (motinos pieno riebumas siekia apie 3,6 proc.), jame mažai mitybinių, bet ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų.
Moters priešpienyje yra daug naujagimio sveikatą apsaugančių medžiagų, kovojančių su ligų sukėlėjais, su kuriais mama susidūrė gyvenimo kelyje iki gimdymo. Antikūnai padeda įveikti infekcijas, alergijas, padengdami naujagimio vidines žarnyno sieneles ir neleisdami į jas įsiskverbti nepageidaujamoms medžiagoms. Priešpienyje gausu vitaminų, iš kurių ypač svarbus vitaminas A, nes susilpnina bet kokį užkratą. Priešpienyje esantys baltieji kraujo kūneliai – tai pirmieji skiepai, o viduriukus laisvinančios medžiagos skatina valytis pirmąsias naujagimio išmatas (mekonijų), bilirubiną ir užkerta kelią geltai.
Pereinamasis ir brandusis pienas. Vėliau (iki 10–14-os parų) moters krūtyse gaminasi pereinamasis pienas, o nuo 10–14-os paros pradeda rastis brandusis pienas, išliekantis visą žindymo laikotarpį.
Naujagimiui palanki ligoninė garantuoja, o kitoje jūs turite teisę prašyti pagalbos ir naujagimiui palankių veiksmų bei sprendimų:
1. Informacijos apie žindymo privalumus ir žindymo pirmąją parą naudą.
2. Mokymo taisyklingai žindyti.
3. Paaiškinimų, ką daryti, kad pienas gamintųsi, jei esate atskirta nuo kūdikio, ir išmokymo rankomis ištraukti pieną.
4. Galimybės būti kartu su kūdikiu 24 valandas per parą, žindyti kada nori ir kiek nori tiek dieną, tiek naktį.
5. Išvykdama iš gimdymo namų turėtumėte mokėti žindyti, žinoti, kur kreiptis, iškilus sunkumams.
Sėkmingo žindymo link
Taisyklingas maitinimas – tai svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Dauguma žindymo problemų atsiranda dėl mamos nepatyrimo žindyti ir kūdikio žįsti. Žindoma tik pagal kūdikio poreikį. Iš pradžių kas 1,5–2–3val., retais atvejais kas 4 val.; maitinama apie 20–30 min. iš vienos krūties.
TAISYKLINGAS MAITINIMAS
· Pasiūlykite krūtį, kai kūdikis dar nėra labai alkanas, nepiktas, kai rodo tik ankstyvus alkio požymius: kaišioja liežuvėlį, ieškodamas judina lūpas, čiulpia rankutes.
· Prieš duodama krūtį kūdikiui, visada palaukite, kol jis išsižios (perbraukite pirštu per skruostą lūpų link, speneliu perbraukite lūpų kontūrą), tada priglauskite kūdikį prie krūties (o ne kiškite krūtį kūdikiui į burną). Jei nosytė prisiglaudusi prie krūties – gerai, nebijokite, vaikelis neuždus, nes jis kvėpuoja pro nosies šnerves.
· Atsipalaiduokite. O kad žindyti būtų patogu, prieš maitinimą patogiai įsitaisykite pasinaudodama pagalvėmis.
· Keiskite maitinimo padėtis.
Tinkama kūdikio pozicija prie krūties:
· kūdikio kūnelis tiesioje linijoje;
· kūdikio pilvukas prie motinos pilvo;
· šiek tiek atlošta galvutė.
Taisyklingas apžiojimas:
· smakriukas liečia krūtį;
· burna plačiai pražiota (o ne čiulpia tik atkištomis lūpytėmis);
· apatinė lūpa išsivertusi (paprašykite, kad kas nors pažiūrėtų iš apačios);
· apžiota kuo daugiau apatinio rudojo lauko aplink spenelį;
· žandukai apvalūs, neįtraukti, stipriai juda apatinis žandikaulis;
· kartais girdimas rijimo garsas.
1. Kodėl krūtis geriausia? Išsiaiškinkite, kodėl žindymas yra geriausias pasirinkimas kūdikiui ir kokių problemų gali sukelti maitinimas motinos pieno pakaitalais (mišiniais). Skaitykite knygas apie žindymą, pasidomėkite informacija internete, lankykitės žindymo kursuose.
2. Papasakokite apie tai kitiems. Tegul jūsų gydytoja, šeima ir draugai sužino, kad planuojate žindyti savo kūdikį. Perspėkite gydytojus ir akušeres gimdykloje, skyriuje po gimdymo, kad norite kūdikį maitinti tik savo pienu.
3. Glauskite vos gimusį kūdikį prie odos. Jūsų kūdikis pirmomis valandomis po gimimo bus budrus ir norės žįsti. Jeigu ligoninės personalas nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite. Tegul gimdyme dalyvauja ir jums vėliau padeda kūdikio tėtis, draugė ar kitas patikimas asmuo. Jis galės palydėti vaikelį, kai jį apžiūrės gydytojai, ir galės atnešti jums į palatą, jeigu personalas tam neturėtų laiko.
4. Būkite su kūdikiu vienoje palatoje. Taip galėsite pastebėti ankstyvus kūdikio alkio požymius ir pažindyti, vos tik jis praalks. Nelaukite, kol kūdikis ims verkti. Paprašykite atnešti kūdikį ir palikti su jumis net nakčiai, jeigu tai ligoninėje nėra įprasta.
5. Žindykite dažnai, neduokite mišinio. Net jeigu mišinys yra nemokamas, juo kūdikio nemaitinkite. Pavalgęs mišinio jūsų kūdikis nenorės dažnai žįsti. Jeigu jūsų kūdikiui skiriamas mišinys, tam turi būti medicininių priežasčių. Ypač svarbu išgyventi antrąją, dažniausiai sunkiausią, parą po gimdymo.
6. Galvokite apie ateitį. Jeigu jums teks greitai grįžti į darbus ar mokslus, iš pradžių tik žindykite, kad kuo greičiau jūsų krūtys pagamintų pakankamai pieno.
7. Prašykite pagalbos, jeigu jums jos prireikia. Mokykitės taisyklingai paduoti krūtį ir įvairių žindymo padėčių. Paklauskite personalo, ar ligoninėje yra žindymo konsultantė (-as).
8. Nepasiduokite, jei susiduriate su sunkumais. Daugelį žindymo nesklandumų galima ištaisyti, ieškokite išmanančių žmonių. Sugrįžusi namo ieškokite pagalbos: šeimos gydytojo ar privataus žindymo konsultanto.
9. Planuokite žindyti ilgai. Pasirinkite ar įsigykite tinkamų drabužių, kad galėtumėte patogiai žindyti ne namuose, išmokite išsitraukti pieną, jeigu turėsite grįžti į darbą ar mokslus.
10. Susipažinkite su kitomis žindančiomis mamomis. Susiraskite naujų draugų, prisijunkite prie mamų klubų ir džiaukitės motinyste!
Kūdikio poreikiai
Pieno kiekis motinos krūtyse priklauso nuo kūdikėlio apetito, kuris, kaip ir suaugusiųjų, per parą keičiasi. Skirtingu paros metu kinta ir paties pieno riebumas. Naktį ir pirmoje dienos pusėje jis būna riebesnis ir todėl sotesnis, o antroje dienos pusėje ir vakare – jau liesesnis, todėl ryte vaikutis dažniausiai prašo valgyti rečiau, o vakare – dažniau. Norint suprasti mažylio poreikius, pastebėti jo apetito svyravimus, reikia:
· Pažinti ir suprasti alkio požymius – kartais kūdikio rodomas nepasitenkinimas nebūtinai susijęs su alkiu.
· Maitinti pagal poreikį. Šis poreikis arba maitinimo dažnis yra individualus kiekvienam kūdikiui. Vieni žinda kas 1–2 val., kiti – kas 3–4 val.
· Leisti žįsti, iki kūdikis paleis krūtį pats arba kietai užmigs, aktyviai žindęs 20–30 min. ar ilgiau.
Tyrimai rodo, kad kūdikio augimas priklauso ne nuo atskirų maistinių medžiagų – riebalų, baltymų ar laktozės, o nuo bendro suvalgyto pieno kiekio. Taip pat žindomi kūdikiai moka pasireguliuoti, kiek jiems reikia maisto, ir nevalgo daugiau nei jiems reikia. Todėl išlaikyti kūdikį prie krūties ilgiau, nei jis nori, gali būti sunku. Toks kūdikis arba blaškysis bandydamas nusisukti nuo krūties, arba apsižiojęs ją užmigs. Geriausia būtų pasikliauti kūdikiu ir leisti jam vieną krūtį žįsti tol, kol jis nori ją žįsti, ir perkelti prie kitos krūties, kai jis paprašo. Tokiu būdu užtikriname, kad kūdikis suvalgo daugiau pieno, tą rodo ir tyrimai: kūdikiai, kurie vieno maitinimo metu gauna valgyti iš abiejų krūtų, suvalgo daugiau pieno nei tie, kurie vieno valgymo metu gauna tik vieną krūtį. Ir vėl – versti kūdikį valgyti iš abiejų krūtų nereikia, tačiau jeigu jis prašo antros, netaupykite ir leiskite jam žįsti ir antrąją.
Pieno kiekis
Naujagimio skrandis yra vos vieno arbatinio šaukštelio dydžio, tad ir priešpienio pirmąsias tris paras reikia tik 2–20 ml. Dažnas žindymas, kurio metu stimuliuojami speneliai ir ištuštinamos krūtys, siunčia signalą mamos hormonų sistemai, kad reikia didinti pieno gamybą. Anksčiau jau gimdžiusios ir žindžiusios vaikučius moterys priešpienio iškart po gimdymo turi daugiau ir jis gausėja sparčiau nei pirmąkart pagimdžiusių moterų.
Pirmosiomis dienomis po gimdymo naujagimio žindimas skatina laipsnišką pieno atsiradimą, todėl žindant pagal kūdikio poreikį dieną ir naktį išvengiama pieno užsistovėjimo, krūtų tinimo ir kitų laktacijos pradžioje galimų komplikacijų. Prolaktino koncentracija kraujyje priklauso nuo kūdikio žindimo trukmės ir taip sureguliuojama pieno „pasiūlos ir paklausos“ sistema: mama pagamina tiek pieno, kiek kūdikiui jo reikia.
Mamos pienas gaminamas iš medžiagų, esančių mamos kūne, todėl pieno kiekis tiesiogiai nepriklauso nuo to, kiek ir ką mama valgo. Pieno gamybos procesą valdo hormonai, pirmiausia endokrininė sistema. Vėliau, kai pieno kiekis susireguliuoja, pieno gamyba labiau priklauso nuo autokrininės sistemos, t. y. pieną gaminančios ląstelės pačios ir išskiria prolaktiną, kuris stimuliuoja jas toliau gaminti pieną.
Kaip žinoti, ar kūdikiui pieno pakanka?
Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas. Pirmąją savaitę šlapinimosi ir tuštinimosi kiekis didėja ir jau nuo 6-os paros žindomas kūdikis turėtų šlapintis bent 6 kartus per parą (mažiausiai 45 ml per vieną kartą, t. y. trys valgomi šaukštai; galite pasigaminti pavyzdines sauskelns) skaidriu, bekvapiu šlapimu ir tuštintis bet 3–4 kartus per parą iki 45-os gyvenimo paros. Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius būtinai turi apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar su mažyliu tikrai viskas gerai. Po 45-os gyvenimo paros žindomi kūdikiai gali nesituštinti ir iki 10, kartais net daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu.
Palyginamieji tyrimai tarp skirtingus mitybinius įpročius turinčių kultūrų rodo, kad ten, kur mamos valgo daug daržovių ir kitokio daug skaidulų turinčio maisto, kūdikiai tuštinasi dažnokai. Kadangi Lietuvoje mamos labai dažnai be reikalo riboja savo racioną ir vengia daržovių bei vaisių, kad mažyliui nepūstų pilvelio, kai kurie mažyliai gali tuštintis rečiau. Žinoma, galimos ir kitos reto tuštinimosi priežastys, todėl verta pasitarti su gydytoju.
Naujagimis natūraliai praranda iki 10 proc. savo gimimo svorio, todėl pirmomis paromis reikėtų kiek galima dažniau glausti vaikutį prie krūties ir nesivadovauti svorio rodmenimis.
Ypatingas motinos pienas
Motinos pieno vertė. Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Epitelio augimo faktorius skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai gerina naujagimio adaptaciją, reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Laktoferinas, esantis motinos piene, padeda iš jo įsisavinti geležį, surišdamas geležį, jis slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies įsisavinimą. Antioksidantai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis faktorius, sekrecinis IgA ir makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių infekcijų. Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus. Ilgų grandinių polinesočiosios rūgštys užtikrina kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą, turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų jo organizmui normaliai augti, bręsti ir funkcionuoti.
Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė ir jie daug geriau įsisavinami nei iš bet kokio kito dirbtinio maisto. Motinos pienas yra labai svarbus augančioms ir bręstančioms kūdikio smegenims. Smegenų struktūrų augimui, brendimui ir vystymuisi didžiausios įtakos turi hormonai, augimo faktoriai ir kai kurie riebalai.
Pieno SUDĖTIS. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu ir paros metu. Krekenas arba priešpienį po kelių parų pakeičia pereinamasis pienas, o šį po 10–14 parų – subrendęs pienas. Krekenose yra daugiau baltymų (imuninių medžiagų), mažiau riebalų. Intensyviai kūdikiui augant, t. y. pirmuosius tris gyvenimo mėnesius, pienas yra riebesnis nei vėliau. Žindymo pradžioje pienas yra liesesnis, jame daugiau angliavandenių. Vėliau jis tampa vis riebesnis, o kūdikiui baigiant žįsti atsiranda sotumo jausmas. Labai svarbu, kad kūdikis valgytų ir šį riebesnį, dar vadinamą „galiniu“, pieną, nes su juo kūdikis gauna pagrindinį riebalinių rūgščių ir riebaluose tirpių vitaminų kiekį.
Pieno sudėtį lemia:
- naujagimio amžius (prieš laiką pagimdžiusių motinų piene daugiau baltymų);
- maitinimo pradžia ir pabaiga (maitinimo pradžioje pienas skystas, skirtas atsigerti, pabaigoje riebus, skirtas pasisotinti);
- intervalai tarp maitinimų, paros ritmas, diena ir naktis;
- motinos menstruacinis ciklas ar nėštumas;
- tarpai tarp nėštumų;
- motinos mityba prieš nėštumą, nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu.
Pieno kokybė. Tyrimai rodo, kad motinos pieno sudėtis mažai keičiasi ir nepriklauso nuo to, ar mamos valgymo įpročiai yra beveik tinkami ar nelabai tinkami. Vienaip ar kitaip, dalis pieno gamybai reikalingų medžiagų imama iš mamos nėštumo metu ar anksčiau sukauptų atsargų, o jeigu jų nėra, mama pirmiausia turėtų visavertiškai maitintis. Gausesnis ar sotesnis valgymas neturės įtakos pieno gamybai, tačiau neprivalgymas gali turėti įtakos mamos savijautai: badaujanti ar neprivalganti mama greičiau pasijus išsekusi, o besistengianti valgyti už du mama gali pastebėti, kad jos kilogramai po gimdymo nenustojo augti. Yra žinoma, kad riebalų sudėtis gali kisti atsižvelgiant į tai, kokių riebalų – sočiųjų ar nesočiųjų – mama gauna, tačiau riebalų teikiama energija vis tiek išliks daugmaž tokia pati. Vegetarė mama, žinanti, kaip suderinti savo mitybą, kad gautų visų reikalingų medžiagų, gali sėkmingai žindyti ir auginti sveiką mažylį, kaip ir mama, valganti gyvulinės kilmės produktus.
Kartais motinos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesas“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Klaidinga nustatyti motino pieno vertę pagal spalvą, o nuogąstavimai, kad „mano pienas per liesas“ ar „motinos pienas yra kaip vanduo“, yra iš esmės klaidingi. Vieno maitinimo metu išsiskiriantis pienas kinta. Iš pradžių išsiskiria skaidrus, liesas pienas, kuriuo kūdikis malšina troškulį. Įpusėjus žindyti piene padaugėja riebalų, jo spalva tampa balta. Baigiant vaikelį maitinti išsiskiria riebiausias pienas, kurio spalva būna balta, švelniai gelsva arba geltona. Tai labai vertingas motinos pienas, kuriuo kūdikis numalšina alkį ir pasisotina. Svarbu, kad kūdikis gautų tiek pirminį, tiek sotųjį pieną, kad maitinimas būtų kokybiškas ir jis gautų užtektinai skysčių.
Žindymo nauda
Jums:
- Maitinimas krūtimi suartina jus su ką tik gimusiu kūdikiu ir suteikia ramių dienos bei nakties valandėlių, kai galite vienas kitą pažinti. Tai jums abiem gali būti labai maloni patirtis.
- Maitinimas krūtimi padeda susitraukti jūsų gimdai ir leidžia greičiau atgauti formą, kadangi nėštumo metu sukaupti papildomi riebalai paverčiami energija, kuri padeda gaminti pieną.
- Maitinusioms krūtimi moterims sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių vėžiu iki menopauzės.
- Maitinimas krūtimi sumažina tikimybę susirgti osteoporoze.
- Motinos pienas visada paruoštas maitinti – tinkamos temperatūros ir nemokamas!
Žindymo nauda kūdikiui:
- Jūsų pienas yra skirtas specialiai kūdikiui. Jame yra visko, ko reikia, kad kūdikis pirmuosius 6 mėnesius augtų sveikas. Jūsų piene yra antikūnų ir imunitetą stiprinančių medžiagų, kurios yra perduodamos kūdikiui ir padeda jam nugalėti infekciją. Priešpienis, kuris gaminasi pirmąsias 2–4-ias paras, turi daug proteinų bei antikūnų ir yra lengvai virškinamas.
- Apsaugo nuo staigios naujagimių mirties sindromo.
- Motinos pienas kur kas geriau virškinamas nei mišinėliai, jis sumažina vidurių užkietėjimo, pilvo dieglių ir viduriavimo tikimybę. Krūtimi žindomo kūdikio vystyklus keisti maloniau!
- Krūtimi žindomi kūdikiai rečiau serga gastroenteritu ir ausų infekcijomis.
- Kitas įrodytas ir nepaprastai įdomus faktas, kad krūtimi žindomų kūdikių smegenys vystosi geriau, jiems kyla mažesnė alergijos rizika, net jei šeimoje kas nors yra alergiškas, taip pat jie turi mažesnę riziką susirgti diabetu.
- Motinos pienu maitinamų kūdikių gali būti mažesnis kraujo spaudimas ir cholesterolio kiekis kraujyje, mažesnė tikimybė vėliau turėti polinkį į nutukimą.
Žindymo nauda šeimai:
· Ekonominė: sutaupopa iki 25 proc. šeimos biudžeto.
· Psichologinė: formuojasi saugus abipusis prieraišumas, aukštesnis vaiko intelekto koeficientas, kūdikis rečiau verkia, todėl ramesnė namų aplinka, geresni namiškių santykiai.
· Fiziologinė: kūdikis ir mama rečiau serga, kūdikis auga sveikesnis, jo raida geresnė.
Dažniausios problemos žindant ir skubi pagalba
Gamta taip sutvarkė, kad žindymas būtų malonus procesas tiek mamai, tiek kūdikiui. Jo metu išsiskiriantys hormonai skatina atsipalaidavimą, ramybę, mieguistumą, tie patys hormonai veikia ir mūsų, mamų, smegenis bei turi įtakos mūsų, kaip mamų, prioritetams ir sprendimams. Tačiau kai kurios mamos pirmomis dienomis ar savaitėmis, kartais net mėnesiais skundžiasi susiduriančios su sunkumais. Pasitikėkite savimi, jūs viską žinote, tik kartais reikia palaikymo komandos. Sugrįžus namo labai svarbus šeimos gydytojo vizitas, taip pat pirmąjį mėnesį pasidomėkite, kur kreiptis susidūrus su žindymo problemomis. Svarbu žinoti, kad išmokus žindymo technikos ir pasitikint savimi sunkumai iki trečio mėnesio pasibaigia.
Laikotarpiu po gimdymo kartais aplanko nėštumo melancholija, nebesinori žindyti. Tokiu atveju kuo daugiau būkite kartu su kūdikiu, nenustokite žindyti, kalbėkitės su draugėmis, mamų pagalbos grupėmis ar specialistais ir mėgaukitės motinystės akimirkomis.
Pirmoji pagalba, jei po gimdymo pieno per mažai
· Kuo dažniau glauskite nuogą kūdikį prie krūties.
· Žindykite labai dažnai.
· Pasitikrinkite, ar tinkamai pridedate ir kaip laikote kūdikį.
· Ranka sužadinkite pieno tekėjimo refleksą (atlikite švelnų krūties masažą, spenelių dirginimą prieš žindymą).
· Po žindymo ištraukite pieno rankomis arba pientraukiu, primaitinkite imituodama žindymą.
· Žindydama kūdikį nenaudokite čiulptuko ar buteliuko.
Skausmingi speneliai
Netaisyklingas apžiojimas – dažniausiai pasitaikanti spenelių skausmo priežastis. Todėl labai svarbu, kad kūdikis taisyklingai apžiotų spenelį. Įsitikinkite, kad jis guli prie pat jūsų kūno, kad jo nosytė yra tiesiai priešais spenelį, ir stebėkite, kad kūdikis pakeltų / atloštų atgal galvą siekdamas apžioti krūtį. Išmėginkite įvairias padėtis. Klasikinė Madonos padėtis, kai laikome kūdikio galvelę alkūnės linkyje, patogesnė, kai žindymo technika įvaldyta, o kūdikis paaugęs. Pirmomis savaitėmis pabandykite prilaikyti kūdikio galvelę iš apačios ranka, esančia priešingoje pusėje, nei krūtis, iš kurios žindote. Pasiguldykite kūdikį ant pagalvėlių iš šono, po pažastimi arba išmėginkite tokią žindymo padėtį: įsitaisykite pusiaugula ant nugaros ant pagalvių taip, kad kiekvienas jūsų kūno lopinėlis būtų patogiai prilaikomas, ir pasiguldykite kūdikį pilvuku ant savo pilvo. Tokioje padėtyje daugeliui kūdikių prabunda žindymo instinktai ir pasinaudodami gamtos jiems duotais refleksais jie sugeba patys susirasti ir apsižioti krūtį – dažnai tai pavyksta daug lengviau nei esant sėdimoje padėtyje.
Žindymo padėtys – kiekvieno maitinimo metu išmėginkite vis kitą padėtį, kol atrasite jums abiem patogiausią.
Jeigu jums labai skauda spenelius, prieš maitinimą porai minučių galite pamėginti uždėti į medžiagos skiautę suvynioto ledo kompresą. Šaltis slopina jautrumą – taip išvengsite to kojų pirštus suriečiančio skausmo maitinimo pradžioje, kol pradės tekėti pienelis. Pradėkite žindyti nuo tos krūties, kuri yra sveikesnė, vėliau pasiūlykite skausmingesnę – sotesnis kūdikis žįs švelniau. Tarp maitinimų nedarykite ilgų pertraukų! Po maitinimo spenelius galite trumpam įmerkti į fiziologinį druskos tirpalą (pusė arbatinio šaukštelio druskos į 240 ml vandens, kasdien gaminkitės šviežią) ir nusausinti popierine servetėle. Taip pat galima spenelius tepti savo pienu ir leisti jam nudžiūti. Mamos pienas turi antibakterinių savybių ir vitamino E, skatinančio žaizdų gijimą. Jeigu oda yra labai sausa, po maitinimo galima užtepti labai ploną sluoksnį tepalo, užtikrinančio vidinių odos sluoksnių drėgnumą. Tinkamiausias yra 100 proc. grynas medicininis lanolinas arba tepalas su hidroaktyviomis medžiagomis.
Tarp žindymų stenkitės palikti spenelius kuo ilgiau atvirus – nepridengtus įdėkliukais, liemenėle ar drabužiais. Jeigu reikia vilkėti liemenėlę ar drabužius, rinkitės natūralius medvilninius audinius, taip pat popierinius įdėkliukus, neturinčius plastiko sluoksnio. Plastiko sluoksnis sulaiko drėgmę ir sukuria šiltą drėgną terpę, kurioje mirksta spenelis – taip gali padidėti odos jautrumas ir ji taps pažeidžiamesnė. Taip pat galite naudoti pieno surinkimo geldeles, kurios neleis trintis speneliams į drabužius, ir surinks ištekantį pieną.
Jeigu yra įtrūkimų, kurie kraujuoja, susidarė šašai, skausmui malšinti galite uždėti į medžiagos skiautę suvynioto ledo kompresą: 20 min. šaldote spenelius, po to darote 20 min. pertrauką ir kartojate pagal poreikį.
Jeigu stengdamasi kūdikiui taisyklingai paduoti krūtį ir gydydama spenelius nejaučiate pagerėjimo ar situacija dar blogėja, gali būti, kad į žaizdą įsimetė grybelinė ar bakterinė infekcija. Dėl pienligės spenelius gali perštėti, jie gali būti rožiniai, gali atsirasti baltų dėmių ant spenelio, po žindymo krūtį gali kankinti gilus, badantis skausmas. Karščiavimas, pūlių išsiskyrimas iš spenelio, krūties patinimas yra infekcijos ženklai. Tiek grybelinė, tiek bakterinė infekcija gali trukdyti žaizdoms sugyti, todėl nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Krūties masažavimas ir kompresija
Kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau joje gaminasi pienas. Tyrimas su neišnešiotų kūdikių mamomis, kurios traukė pieną pientraukiais iš kiekvienos krūties paeiliui ir iš abiejų krūtų tuo pat metu, parodė, kad traukiant pieną iš abiejų krūtų tuo pačiu metu pieno pritraukiama daugiau. Vėliau tos mamos dar buvo pamokytos, kaip masažuoti ir švelniai paspausti krūtis pieno traukimo metu. Kai mamos masažavo ir spaudė krūtis, pieno iš krūtų buvo pritraukiama apie 40–50 proc. daugiau. Taigi, galima galvoti, kad ir žindymo metu, kai pieno tekėjimas ima lėtėti, galima kūdikiui padėti pradėjus masažuoti krūtis ir taikyti krūties suspaudimą, vadinamą kompresija. Tokiu būdu galima padėti kūdikiui tikrai gerai ištuštinti krūtį, bet jeigu pieno gamyba yra pakankama, nėra reikalo to daryti.
Tačiau jeigu ir to pieno kiekio kūdikiui negana pasisotinti, tuomet antrosios krūties davimas to paties maitinimo metu, jeigu reikia, tai ir masažuojant bei taikant kompresiją, leis ištuštinti abi krūtis ir taip paskatinti pieno gamybą jose abiejose. Paliktas antrojoje krūtyje pienas kaupsis ir slopins pieno gamybą, o to greitis priklausys nuo to, kokia yra moters krūties talpa.
Pieno priplūdimas
Krūtys karštos, sunkios ir kietos. Oda atrodo kaip įprastai. Mamai gali šiek tiek pakilti temperatūra, todėl rekomenduotina tomis dienomis matuoti temperatūrą ne pažastyje, bet kirkšnyje. Pienas teka laisvai, kūdikiui lengva žįsti. Ši būklė būdinga 3–6-ai dienai po gimdymo, kai nedidelius priešpienio kiekius pakeičia gausiai besigaminantis pienas, o pieno gamybai į krūtis priplūsta kraujo ir skysčių.
Ką daryti? Dažnai ir neribojant laiko žindyti. Įsitikinkite, kad jūsų kūdikis tinkamai apžioja krūtį, kad valgymo metu matote rijimo judesius. Jeigu krūtis yra tokia pilna, kad sukietėjęs net rudasis laukelis, kūdikiui taisyklingai apžioti krūties nepavyks. Tokiu atveju nutraukite šiek tiek pieno rankomis, kad rudasis laukelis taptų minkštesnis. Leiskite krūtį žįsti tol, kol kūdikis pats ją paleis arba užmigs. Jeigu paleidęs pirmą krūtį kūdikis dar norės žįsti (žr. alkio požymiai), pasiūlykite antrąją krūtį. Jeigu antrosios krūties nereikia, tačiau jaučiate diskomfortą dėl pieno priplūdimo, šiek tiek pieno nusitraukite. Tiek, kad krūtis palengvėtų. Būklę gali kiek palengvinti krūties šildymas prieš maitinimą (pvz., šiltame vandenyje) ir šaldymas (iki 20 min.) po maitinimo. Šaldyti galima bet kuo šaltu, taip pat ir kopūsto lapais ar bulvių tarkiais, o gal varškės ir medaus kompresu – kaip jums patogiau. Keiskite žindymo padėtis. Paprastai pieno priplūdimo sukeltas diskomfortas praeina per 1–2 paras.
Krūtų patinimas
Būklė panaši į pilnas krūtis: krūtys karštos, kietos, sunkios, tačiau jaučiamas skausmas, oda gali blizgėti ir parausti, o dėl didelio odos įsitempimo spenelis gali suplokštėti. Kūdikiui sunku žįsti, nes pienas teka sunkiai ir lėtai. Mamai gali pakilti temperatūra.
Kada dažniausiai tai nutinka? Jeigu mamai gimdymo metu buvo lašinta daug skysčių, prasidėjus pieno gamybai, apie 3–5-ą parą po gimdymo, krūtys gali patinti. Tačiau taip gali nutikti ir tada, kai kūdikis žinda neefektyviai, kai žindoma nepakankamai dažnai ar ribojamas kūdikio žindimo laikas. Retais atvejais taip gali nutikti dėl ypač gausios pieno gamybos.
Ką daryti? Kaip ir esant pilnoms krūtims, reikia dažnai žindyti ir neriboti žindymo laiko įsitikinus, kad kūdikis gerai apžiojo krūtį. Pieno tekėjimą paskatina šiluma, tad prieš maitinimą 5–10 min. galima pašildyti krūtis dušu, šiltu kompresu iš ryžių ar vyšnių kauliukų, karštame vandenyje sumirkytu ir nugręžtu rankšluosčiu. Jeigu rudas laukelis sukietėjęs, suminkštinkite ir ištraukite šiek tiek pieno rankomis. Tai galite padaryti keliais būdais.
Galite suminkštinti spausdama rudąjį laukelį vidun, krūtinės link. Sudėkite abiejų rankų pirštus, išskyrus mažylius ir nykščius, ratuku ant rudojo laukelio aplink spenelį (žr. paveikslėlį) ir švelniai spauskite tiek, kad nekeltų skausmo. Laikykite taip tol, kol pajusite, kad spaudimo jausmas sumažėjo, tada dar šiek tiek paspauskite ir laikykite toliau. Taip daryti reikėtų apie 2–3 min. Per tiek laiko skysčiai audiniuose dažniausiai nustumiami gilyn į krūtį ir rudasis laukelis suminkštėja.
Mastitas
Vienoje ar abiejose krūtyse jaučiamas sukietėjimas, guzas, ta vieta skausminga, paraudusi. Pakyla karštis, kartais per labai trumpą laiką, kankina šaltkrėtis. Jaučiatės taip, lyg sirgtumėte, simptomai panašūs į gripo.
Ką daryti? Prieš maitinimą pašildykite pažeistą krūties vietą šiltu kompresu ar vandeniu. Leiskite kūdikiui dažnai ištuštinti skausmingą krūtį: kelis kartus iš eilės duokite ją žįsti, o iš sveikosios krūties nutraukite pieną rankomis ar pientraukiu. Galite iš pradžių trumpai leisti pažįsti sveikąją krūtį, kad sužadintumėte pieno tekėjimą, o tada perkelti prie skausmingosios krūties. Įsitikinkite, kad kūdikis taisyklingai apžiojęs krūtį, ir pasirinkite tokią padėtį, kad kūdikio smakras būtų nukreiptas į sukietėjimą (kartais, norint tai padaryti, reikia žindyti labai neįprasta padėtimi. Žindymo metu švelniai masažuokite skaudamą vietą nuo krūtinės spenelio link. Po maitinimo krūtis šaldykite. Šaldyti tinka ledas, įvyniotas į plono audinio skiautę, vystyklą ar merliuką. Ledą puikiai atstoja šaldytų žirnelių pakelis – jie gerai pasiskirsto ir priglunda prie kūties. Galima naudoti šaldytuve atšaldytus kopūsto lapus, tik keiskite juos dažnai, vos tik sušyla.
Jeigu taikant šias priemones karštis nenukrinta ir būklė nors truputį nepagerėja per 24 valandas, kreipkitės į gydytoją. Greičiausiai jums skirs antibiotikų. Dauguma antibiotikų tinkami vartoti žindant, todėl net juos vartodama tęskite žindymą pagal ankstesnes rekomendacijas.
Vaistai ir žindymas
Ar jums skirti vaistai dera su žindymu, galite pasitikrinti interneto svetainėse www.e-lactacia.org, www.infanrisk.com arba LactMed. Visada kreipkitės į gydytoją.
Į ką kreiptis?
Iškilus žindymo problemoms, pagalbos galite ieškoti:
· Ligoninėje, kurioje gimdėte, iki pirmojo kūdikio gyvenimo mėnesio
· Konsultuotis su šeimos gydytoju ar pediatru
· Konsultuotis su privačia žindymo konsultante
· Le Leche lyga
· Kreiptis į „Mama mamai“ savitarpio pagalbos grupes
· Dulos pagalba
· Prašyti patarimų draugių ar šeimos narių, turinčių teigiamą žindymo patirtį
Šis tekstas publikuojamas nemokamai platinamame leidinyje „Kūdikio dienoraštis“. Teksto autorė akušerė, žindymo konsultantė Ieva Girdvainienė. Nuotraukos @pexels.com @Nėštumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.
