b

Nėštumo kalendorius

  >  Kita   >  Gydanti pokalbio galia tėvams, turintiems pogimdyminės depresijos požymių

Gydanti pokalbio galia tėvams, turintiems pogimdyminės depresijos požymių

Socialiniai ryšiai, nuoseklus bendravimas, palaikymas kūdikio besilaukiantiems ir ką tik susilaukusiems tėvams yra reikšmingas, rodo tyrimai ir patvirtina praktika. Viena vertus, artimųjų, draugų skiriamas laikas ir dėmesys gali būti veiksmingas ir padėti jaunoms šeimoms nurimti pasidalijus nuogąstavimais. Kita vertus, kai kada parankiau yra gauti specialisto konsultaciją. Ypač tais atvejais, kai situacija jautri, pavyzdžiui, netekus kūdikio nėštumo metu, arba susiduriant su depresiškumu. Artimieji, patys nepatyrę emociškai sunkesnių išgyvenimų, arba patys tuo laikotarpiu negavę reikiamo palaikymo, gali stokoti jautrumo, reikalingo tais atvejais. Būtent psichologo išsilavinimas, taikomi metodai, visiškas anonimiškumas ir neutrali aplinka sudaro sąlygas išgyventi savo jausmus pilnai ir be vertinimo. O būtent toks priėjimas dažnai padeda lengviau gyti ir sveikti. Išgirsta mama, išgirstas tėtis yra emociškai prieinamesnis kūdikiui, antrajai pusei ir apskritai šeimai. 

Vilniaus miesto gyventojai, turėję pogimdyminės depresijos požymių, galėjo kreiptis ir sulaukti kompetentingų Pogimdyminės depresijos centre konsultuojančių psichologų pagalbos. Jiems buvo teikiamos individualios psichologo konsultacijos, individualūs psichoterapeuto pokalbiai bei vykdyta psichoterapinė grupė moterims po gimdymo.

Tėvai apie psichologinių konsultacijų naudą: leidimas jausti ir praktiški įrankiai

„Konsultacijų metu sulaukiau tiek palaikymo, kiek nebuvau sulaukusi per visą buvimo mama laiką ir atrodo, kad pagaliau atsirado, kas iš tiesų supranta, kaip aš jaučiuosi, o ne tik numoja ranka, teigdami, kad „normalu, praeis, neieškok problemų, kur jų nėra“, – atsiliepė viena mama po psichologės Vilmos Petrikienės individualių psichologinių konsultacijų. Tai iliustruoja giliai visuomenėje įsišaknijusią stigmą, kaip paprastai nurašomi, nuvertinami nėščiųjų, mažus vaikus auginančių mamų jausmai. Viso labo joms tereikia palaikymo ir išklausymo. 

Nuvertinimas gali pastiprinti depresyvumą, kas gali susilpninti ryšį su kūdikiu ir šeima. „Supratau, kad mano problemos tikros ir sprendžiamos. Galėjau išsipasakoti, pasijaučiau išklausyta ir suprasta. Konsultacijos palengvino emocinę naštą, o išsineštos mintys ir patarimai leido juos pritaikyti kasdienėse situacijose“, – sakė kita mama po specializuotos pagalbos. Bendravimas su psichologu leidžia tiek geriau suprasti save, tiek „duoda leidimą“ patirti visas emocijas, kad ir kokios jos nepatogios, nejaukios ir nepriimtinos būtų. Mamos ir tėčiai susiduria su mūsų pačių sukurtais idealizuotais modeliais, kurių neatitikus jautriu nėštumo ir pogimdyminiu periodu gali dar labiau išsibalansuoti emocinė būklė. 

Konsultacijas lankę tėvai džiaugėsi kiekvieno susitikimo metu gavę patarimų, kurie „dažnai atrodydavo gan paprasti, bet juos sąžiningai atlikus, pajusdavau realų pokytį ir tai labai motyvavo stengtis toliau“, – tikino mama. Kita moteris prisipažino konsultacijų metu išmokusi metodų, „kaip išgyventi gilaus liūdesio epizodus“. Net ir pabaigus konsultacijas tėvai išsinešė įrankius, kaip „įsiklausyti į save, labiau atkreipti dėmesį į savo jausmą. „Pagauti“, kada užklumpa negatyvios mintys ir kaip jas suvaldyti“.

Savo jausmų atpažinimas ir suteiktų įrankių taikymas yra viena medalio pusė. Tai asmens pasirinkimas, nepaisant emocinių sunkumų, suteikti sau pagalbą. Tačiau medicinos psichologė Rūta Antanavičienė, siūliusi ir konsultacijas artimiesiems, stebėjosi, kad jos sulaukė tik nedidelio susidomėjimo. „Tai iš vienos pusės gali rodyti, jog galbūt visuomenei trūksta žinių, jog ir artimieji gali reikšmingai prisidėti prie mamos/tėčio emocinės gerovės didinimo; ryžto, atsakingumo imtis veiksmų, paklausti „kaip jautiesi?“, „kuo galėčiau padėti?“ ir, jei reikia, išbūti kartu sunkumus“, – svarstė medicinos psichologė. 

Visgi jos manymu, svarbu, kad pats žmogus norėtų priimti pagalbą, kitu atveju artimieji gali jaustis bejėgiai ir dėl to nesikreipti pagalbos. „Kaip bebūtų, yra svarbu suprasti, kad buvimas šalia žmogaus, kuris patiria emocinius sunkumus, taip pat eikvoja mūsų psichikos resursus ir gali būti pakankama priežastis kreiptis pagalbos, pastiprinimo sau pačiam“, – drąsina R. Antanavičienė.

Visų psichologių teiktų konsultacijų poveikis buvo vertinimas pasitelkiant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EDPS). Klausimynas buvo pateikiamas du kartus – pirmos ir paskutinės konsultacijos metu. Specialistai fiksavo teigiamą konsultacijų poveikį projekto dalyviams – depresiškumas vos po 6 konsultacijų ciklo sumažėjo 43 % arba net 6,3 balo, vertinant pagal EPDS skalę, nors prognozuojamas ir tikėtinas pokytis po trumpalaikio konsultavimo yra 2–4 balai.

Grupinės terapijos reikšmė mamoms: bendrystės jausmas ir skirtingi motinystės iššūkiai

Projekte be asmeninių konsultacijų tėvams ir artimiesiems būsimos ir esamos mamos, susiduriančios su emociniais sunkumais, buvo kviečiamos jungtis į psichoedukacinę grupę. Ją vedė patyrusi psichologė, egzistencinės krypties psichoterapeutė Laima Matutienė. Šis formatas moterims, kaip rodo pačių dalyvių atsiliepimai, buvo naudingas suvokti skirtumus – kaip individualiai patiriama motinystė, kokie sunkumai išgyvenami. 

Daugelis moterų džiaugėsi patirtu bendrystės ir bendruomeniškumo jausmu, o tai leidžia kurti empatiškesnį santykį su mamomis apskritai. Jei gebėsime priimti kitą žmogų su jo išgyvenimais, tikėtina, būsime atlaidesni ir sau. Moterys grupinės terapijos metu skyrė dėmesį savo jausmams ir tai buvo jų asmeninis laikas, kurio tapus tėvais sumažėja. Tačiau, kaip pabrėžė viena dalyvių, net ir pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, „skirti laiko sau, o ne tik vaikui, vyrui, šeimai, yra būtina“. Pati specialistė pasibaigus projektui džiaugėsi geros idėjos sėkmingu startu. „Labai reikia tokios pagalbos. Jei tik bus galimybė, kviesime daug daugiau mamų“, – sakė L. Matutienė. 

Psichologinės pagalbos vertė: nuo laiko sau iki mokymosi brėžti ribas

Psichologinė pagalba – tai dėmesys sau, savo jausmams ir patirtims. Specialistai siekė sukurti komfortišką ir pilnavertę patirtį net ir tais atvejais, kai konsultacijos vykdavo nuotoliu. Buvo pastebėta, jog vykstant nuotolinėms konsultacijoms su mamomis, kurios šiuo metu augina kūdikius, neretai kūdikių priežiūra tuo metu rūpindavosi tėtis. Tačiau nemaža dalis moterų dalyvaudavo kartu su kūdikiu. „Tokiomis aplinkybėmis mamos rūpestis pačia savimi tarsi savaime „įsipindavo“ į kasdienę rutiną“, – pastebi medicinos psichologė R. Antanavičienė. 

Dalyvės atsivėrė, kad individualus laikas sau – neįkainojamas ir labai svarbus norint sau iš tikrųjų padėti. „Tačiau kitoms mamoms, kurios neturėjo galimybės kam nors kitam perleisti kūdikio priežiūros, šios konsultacijos buvo vienintelė galimybė save pasistiprinti, kuria labai džiaugėsi“, – pastebi specialistė. 

Psichologinių konsultacijų metu psichologės su dalyviais išsikeldavo tikslus, aptardavo lūkesčius. Tarp dažniausių: noras geriau suprasti savo emocijas, patiriamus psichologinius iššūkius, siekis išmokti technikų, lengviau išgyventi sunkumus, savipagalbos būdai, kuriuos galėtų taikyti po konsultacijų. Medicinos psichologė R. Antanavičienė išskyrė ir santykius su artimaisiais: „Projekto dalyviai siekė stiprinti tarpasmeninius santykius, gerinant bendravimo įgūdžius, atrandant naujas, reikalingas ribas, pasikeitus šeimos struktūrai, ir jas nubrėžiant, išsakant savo poreikius, norus ar mokantis konfliktų sprendimo strategijų.“

Specializuotos konsultacijos Vilniaus miesto gyventojams, turintiems pogimdyminės depresijos požymių, teiktos nuo 2024 06 01 iki 2024 12 31. Jas suteikė Pogimdyminės depresijos centro specialistai, finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, vykdant projektą „Psichologinė pagalba tėvams, turintiems pogimdyminės depresijos požymių“.

Per šį laikotarpį įvyko: 

  • 20 individualių atrankinių pokalbių su psichikos sveikatos specialistu, 
  • 150 individualių psichologo konsultacijų: 25 asmenys po 6 vnt. konsultacijų, kurių trukmė – 1 ak. val., kuriais siekiama sumažinti dalyvių depresiškumą (balas pagal EPDS skalę).
  • 256 individualūs psichoterapeuto pokalbiai, kuriais siekiama pagerinti depresiškumo būseną: 16 asmenų po 16 susitikimų pokalbio trukmė – 1 ak. val.
  • 1 psichoedukacinė grupė nėščiosioms ir moterims po gimdymo, kurioje siekiama pagerinti depresiškumo būseną. Grupėje viso 7–10 asmenų, 10 susitikimų po 2 ak. val.

Pogimdyminės depresijos centras ragina šeimas, patiriančias sunkumų motinystėje/tėvystėje, laiku kreiptis specializuotos pagalbos. Šis rūpestis savimi gali reikšmingai pagerinti jūsų gyvenimo kokybę ir ryšį su vaiku.

Komentarai