Kokia psichikos sveikatos problema yra viena labiausiai paplitusių šiais laikais?
2024 12 02 POGIMDYMINĖS DEPRESIJOS CENTRAS
Depresija, ištinkanti žmones susilaukus kūdikio. Ji labiau paplitusi tarp moterų – Lietuvoje daromos apklausos “Mano gimdymas” duomenimis, pogimdyminę depresiją, sprendžiant pagal pačių moterų pateiktus atsakymus, galima įtarti vienai iš keturių naujų mamų. Kiek vyrų susiduria su tokiais sunkumais gimus jų vaikui, nėra žinoma – tačiau faktas, kad pogimdyminė depresija pasireiškia ir naujiems tėčiams, deja, yra tiesa. Kol kas tokie duomenys nėra renkami, tačiau, sprendžiant pagal pasaulines tendencijas, galima įtarti, kad vienas iš dešimties ar vienas iš dvidešimties naujų tėvų išgyvena sunkias emocines būsenas. Iš pasaulyje vykdomų tyrimų taip pat žinoma, kad pogimdyminės depresijos pasekmės gali lydėti šeimą dar ilgai – tarkim, su tokioje būsenoje esančiais tėvais augę kūdikiai paauglystėje turi didesnę tikimybę susidurti su mokymosi iššūkiais.
Ar tiesa, kad anksčiau depresijos nebuvo?
Psichologė psichoterapeutė Sigita Valevičienė, jau keliolika metų konsultuojanti motinystės temomis, teigia, kad ir pogimdyminė depresija, ir psichozė, ir nerimas po gimdymo buvo būdingas ir ankstesnių kartų mamoms. “Anksčiau gyvenimo sąlygos lėmė, kad daugiausiai dėmesio teko skirti išgyvenimui – net pasiteiravimas, kaip tu jautiesi, buvo labai retas. Bendras visuomenės emocinis raštingumas tikrai nebuvo aukštas. Dabartinė karta susiduria su neišspręstais emociniais skausmais, dažnai nevengia apie juos kalbėti garsiau, vaikščioti į terapiją, ieškoti sprendimų ne tik sau, bet ir keisti situaciją šalyje – dėl to tema tampa labiau girdima”, – sako specialistė, neseniai išleidusi ir knygą apie tamsesnius motinystės išgyvenimus.
Ką Lietuvos gyventojai žino apie pogimdyminę depresiją
Šių metų rugpjūčio mėnesį tyrimų bendrovė „Prime Consulting“ atliko apklausą apie tai, ką Lietuvos gyventojai žino apie pogimdyminę depresiją. Didžiąją dalį respondentų sudarė moterys – 61,5 proc., likusią – 38,5 proc. – vyrai. Respondentų amžius buvo nuo 18 metų. 24 Su tuo, kad pogimdyvinė depresija yra rimta sveikatos problema, kuriai reikia specialistų pagalbos, sutinka 44,4 proc. apklaustųjų. 34,1 proc. su tuo nesutinka, o likusieji 21,5 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Dalis artimųjų pogimdyminės depresijos simptomų nepastebi Kaip galimus pogimdyminės depresijos simptomus apklaustieji įvardijo: nuolatinį liūdesį ar prislėgtą nuotaiką (52,7 proc.), energijos stoką ir nuovargį (7,6 proc.), nemigą arba per didelį mieguistumą (10,7 proc.), apetito praradimą arba persivalgymą (30,8 proc.), prastą koncentraciją ir dėmesio stoką (4,3 proc.), nerimą ir baimes (66 proc.), susidomėjimo veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą, praradimą (21,3 proc.), pasitraukimą nuo šeimos ir draugų (42,3 proc.), dirglumą ir pyktį (6,8 proc.), mintis apie savižudybę ir kenkimą sau (61,8 proc.), jausmą, kad esu netinkama motina (52,3 proc.), fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, skrandžio problemos be aiškios priežasties (39,5 proc.), kitus simptomus (0,5 proc.). Paklausti, ar sugebėtų atpažinti pogimdyvinės depresijos simptomus savo artimųjų, draugų rate, 42,1 proc. respondentų teigė, kad apie simptomus žino, bet nėra tikri, ar sugebėtų atpažinti juos. 35,5 proc. prisipažino, jog nežino simptomų ir neatpažintų jų, ir tik 22,4 proc. tvirtino, kad žino ir galėtų atpažinti.
Kuo džiaugiasi tėvai, pasirinkę psichologinio konsultavimo galimybę
Per 2024 m. Pogimdyminės depresijos centras suteikė psichologinio konsultavimo paslaugas moterims ir nėštumo metu ir po gimdymo tėvams bei šeimos nariams, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų. Konsultacijas finansavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Moterų atsiliepimai po konsultacijų:
„Visų pirma, turėjau laiko sau: savo mintim ir savo išgyvenimams. Kiekvieną pirmadienį po psichologinių konsultacijų̨ jausdavausi lengvesnė, labiau suprasta, labiau suprantanti save, labiau norinti stengtis dėl savęs ir šeimos. Kiekviena sesija atnešė psichologinę naudą ir norą̨ tęsti sesijas kaip ženklų̨ gyvenimo kokybės “gerintoją“
„Nuostabi programa, kurios naudą pastebiu ne tik aš, bet ir mano vyras.“
„Konsultacijos labai padėjo pažvelgti į kai kurias situacijas “iš̌ šalies” ir suprasti tikrąsias priežastis bei kartu atrasti konstruktyvių būdų̨ problemoms spręsti. Konsultacijų̨ metu sulaukiau tiek palaikymo, kiek nebuvau sulaukusi per visą buvimo mama laiką ir atrodo, kad pagaliau atsirado, kas iš̌ tiesų supranta, kaip aš̌ jaučiuosi, o ne tik numoja ranka, teigdami, kad “normalu, praeis, neieškok problemų̨, kur jų̨ nėra”.“
Vyrų (tėčių) atsiliepimai po konsultacijų
„Ačiū, buvo naudinga pasikalbėti. Gavau patarimų, kaip padėti sesei, kai būna emociškai sunkių dienų.“
„Gavau gerų konkrečių patarimų kaip gerinti savo bazinius poreikius (miegą, maistą, aktyvią veiklą, socialinę veiklą – vyrams labai svarbu, kad būtų konkretūs patarimai, jiems tai lengviau suprasti ir įgyvendinti). Patikino, jog pradžioje reikia susitvarkyti savo savijautą ir tuomet galiu duoti daugiau šeimai. Supratau jog pirmą kartą gyvenimę kažkas be kritikos įsiklausę̇ į mano poreikius ir savijautą.
Tikrai naudingas pokalbis ir nuo tos pačios dienos ėmiausi šiek tiek perplanuoti savo dienotvarkę ir veiklą 🙂 Manau, kad tokios programos tikrai reikalingos, nes jos yra lengvai pasiekiamos ir žmonės turi galimybę išbandyti psichologinę pagalbą, nes kreiptis tokios pagalbos ne visi išdrįsta ir gal net sunkiai gali suprasti kuomet ji būtinai reikalinga.“
Pokyčiai Lietuvos sveikatos sistemoje
Prieš dvejus metus Lietuvoje įsigaliojo tvarka, kad kiekviena pagimdžiusi moteris, prieš išvažiuodama iš ligoninės namo, turi būti informuota apie pogimdyminės depresijos požymius ir kur kreiptis pagalbos, jei tokia būsena iškiltų.
„Deja, mūsų apklausos duomenys rodo, kad medicinos personalas vis dar vengia akis į akį su pacientėmis aptarti galimus psichikos sveikatos iššūkius – dažniausiai moterims yra perduodama rašytinė informacija, pavyzdžiui, lankstinukas, ir tik maždaug penktadalis moterų teigia, kad ligoninėje apie pogimdyminę depresiją su jomis buvo bent trumpai pasikalbėta žodžiu“, – sako psichologijos mokslų daktarė, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos narė Eglė Mažulytė-Rašytinė, analizuojanti apklausos “Mano gimdymas” duomenis.
Tai, ką įvardina E. Mažulytė-Rašytinė, yra viena iš problemų, su kuria susiduriama siekiant pakeisti situaciją šalyje. Nėštumą prižiūrinčių ir gimdymą priimančių medikams ne visada lengva paklausti moters, kaip ji jaučiasi – ir dėl didelio darbo krūvio, patiriamo streso, ir dėl žinių apie motinystės psichologiją neturėjimo, ir dėl nesureguliuotos ar nesukurtos sistemos, kaip padėti, išgirdus, kad moteris jaučiasi tikrai prastai. Pogimdyminės depresijos centras, pasitelkęs motinystės psichologijos atstoves, parengė ir organizavo mokymus su nėščiosiomis ir pagimdžiusiomis moterimis dirbantiems medikams ir psichologams, po kurių šie jautėsi kur kas geriau pasirengę atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į emocinę į jas besikreipiančių moterų sveikatą.
“Pogimdyminė depresija, be jokių abejonių, yra bendra visuomenės problema, veikianti moters, vaiko, partnerio ir visų šalia esančiųjų gerovę. Mums visiems svarbu didinti psichikos sveikatos raštingumą ir plėsti paslaugų įvairovę”, – sako Nida Vildžiūnaitė, Pogimdyminės depresijos centro vadovė. Pasak jos, naujų tėvų emocinė sveikata priklauso nuo daugelio dalykų, ir kai kuriuos galima pakeisti ar sukurti jau netrukus. “Vilniuje turime puikių pavyzdžių, kaip poliklinikos ėmėsi iniciatyvos ir sukūrė vidaus tvarkas, padedančias pasirūpinti moterimi, jei pagalbos jai reikia iškart, neperkeliant rūpesčio rasti specialistą, užsirašyti pas jį, vėl ateiti į polikliniką ant naujos mamos pečių”, – pateikia pavyzdį N. Vildžiūnaitė. Pasak jos, toliau gerinant paslaugas reikėtų užtikrinti, kad pas psichologus kūdikio susilaukę žmonės galėtų apsilankyti ir kartu su juo, jei neturi galimybės palikti jo artimojo priežiūroje ar nusisamdyti auklę. Taip pat aktualios ir kitos temos – psichikos sveikatą lydinti stigma ir nuostatos, kad įrašai apie sunkumus vėliau gyvenime sudarys sunkumų, medikamentinio gydymo ir žindymo derinimo iššūkiai, ne visuose gimdymo stacionaruose dirbantys kvalifikuoti psichologai, anksčiau moterų išgyventų emocinių traumų ir gimdymo bei motinystės sąsajos ir nedidelė dalis jas išmanančių specialistų.
N. Vildžiūnaitė sako, kad labai svarbu priimti reikiamus teisės aktus, sukurti ir laikytis vidaus tvarkų institucijose, tačiau taip pat reikia nepamiršti ir žmogiškojo faktoriaus – nes emocinės žaizdos dažniausiai atsiranda iš santykio, jame jos ir gyja. “Norėčiau, kad visi, dirbantys su naujagimiais ir jų tėvais turėtų natūralaus rūpesčio ir siekio bent savo žodžiu prisidėti prie to, kad naujos šeimos pradžia būtų kiek šiltesnė”, – sako ji.
Projektas 2024–2025 m. tęstinis projektas „Depresijos po gimdymo prevencija ir pagalba“
Pogimdyminė depresija (PD) ir kiti psichologiniai iššūkiai vis labiau matomi viešojoje erdvėje. Tačiau nepaisant tiek privačių, tiek labiau organizuotų pastangų, paslaugos dažnai nepasiekia mamų ir šeimų plačiau. Tai gali būti dėl psichikos sveikatos stigmatizavimo, įpročio vengti psichologo pagalbos ir prevencinių priemonių, įprasto šeimos narių susitelkimo į vaiką, todėl mamos poreikiai lieka antraeiliai.
Projekto „Depresijos po gimdymo prevencija ir pagalba: pilotinės savitarpio pagalbos grupės mamoms su kūdikiais bei šeimų psichologinis konsultavimas nėštumo metu ir po gimdymo“ tikslas – išbandyti ir taikyti Lietuvai naują emocinės paramos ir pagalbos paslaugų modelį šeimai, susidūrusiai su psichikos sveikatos sunkumais po vaiko gimimo, atliepiantį tiek kultūrines nuostatas, tiek psichikos sveikatos problematiką visuomenėje.
Projektas bus tęsiamas 2025 metais. Į nemokamas konsultacijas tėvai ir artimieji bus kviečiami FB paskyroje, kviečiame sekti naujienas.
