Kaip stiprinti partnerystę?
Susilaukus vaikelio geriems santykiams palaikyti labai svarbus aspektas yra pagalba vienas kitam. Moteris, anksčiau galėjusi visiškai pasirūpinti savimi, dabar yra pažeidžiamesnė. Pirmiausia dėl fizinių priežasčių: laikotarpis po gimdymo yra labai jautrus, kūnas labai pažeidžiamas, jam reikia laiko sugyti, tad partneris gali padėti tiesiog atnešdamas vandens, kol moteris žindo, ir pan. Susilaukus pirmagimio, paprasčiausias kūdikio priežiūros veiksmas gali kelti iššūkių. Pvz., kartais ir sauskelnes pakeisti gali tapti tikru žygdarbiu, o išmaudyti naujagimį gali reikėti visų keturių rankų. Tad padėkite vienas kitam. Veikite kaip komanda – taip turėsite progą įgyti naujų įgūdžių kartu, o tai ilgainiui palengvins kūdikio priežiūrą.
Pasikalbėkite apie tėvystę
Partneriai yra du skirtingi žmonės, turintys skirtingas vaikystės patirtis, augę skirtingose gyvenimiškose situacijose, susidūrę su skirtingais iššūkiais, turintys skirtingas vertybes bei žinias. Visa tai formuoja skirtingą požiūrį į vaikų auginimą. Tai yra visiškai normalu. Greičiausiai iki kūdikio gimimo tų skirtumų nematėte, nes iki šiol jie tiesiog nebuvo aktualūs. Tad jei dar nesikalbėjote, kaip įsivaizduojate tėvystę, kokie tėvai norite būti, kokiais principais remdamiesi norite auginti savo vaiką, padarykite tai dabar. Dažnai šie klausimai jau būna aptarti nėštumo metu, tačiau gimus kūdikiui ir praktiškai susidūrus su šiuo stebuklu gali kilti galybė naujų klausimų ir jausmų, kurių svarbu nenutylėti ir aptarti poroje. Taigi nepamirškite pasikalbėti apie vaiko priežiūrą, auklėjimą, savo gyvenimo būdą, darbą, pinigus, namų ruošos darbus, pasiskirstymą vaidmenimis, pagalbą vienas kitam ir (labai svarbu!) jums abiem kylančius jausmus.
Palaikykite vienas kitą
Net ir iškilus sudėtingiausioms problemoms prisiminkite, kad lengviau tada, kai veikiate kaip komanda, o ne kaip priešininkai. Nors, iškilus sunkumų, įprasta eiti į kovą, pati kova dar labiau viską apsunkina, pareikalauja daugiau vidinių išteklių, o tai ilgainiui išeikvoja visus resursus. Turite pildyti vienas kito resursus būtent palaikydami vienas kitą. Pvz., jei matote, kad partneris vis nešioja, sūpuoja verkiantį kūdikį, tačiau šis vis tiek nenurimsta, nepulkite kritikuoti, kad ką nors daro ne taip, o palaikykite: „Tu puikiai sūpuoji ir nešioji, tikriausiai jau pavargai, gal pabandykim kaip nors kitaip nuraminti“ arba „Tavo rankos stebuklingos, kūdikis tikrai greitai nurims“. Tegu jūsų kasdienybėje atsiranda palaikančių žodžių vienas kitam – pagirkite, padrąsinkite, pastiprinkite, taip jausitės pakankamai stiprūs išspręsti visus iškylančius sunkumus.
Priimkite partnerio kitoniškumą
Prisiminkite, kad jūs ir jūsų partneris gali būti skirtingame tapsmo tėvais proceso etape. Su jumis vyksta skirtingi dalykai tiek fiziniame, tiek psichologiniame ir socialiniame lygyje. Jūs tampate tėvais skirtingai, skirtingu metu ir skirtingai tai suprantate. Ir viskas čia gerai! Normalu būti skirtingais tėvais, turėti skirtingus įsitikinimus vienais ar kitais klausimais. Svarbiausia būti savimi, tapti tokiu tėčiu ar mama, kokiais patys norite būti, o ne kokių reikalauja partneris. Reikalavimus galime kelti tik sau, o ne kitam. Kartu svarbu aptarti vienas kito lūkesčius kitam, pasidalyti jausmais, ieškoti bendrų jus jungiančių taškų.
Duokite laiko vienas kitam pasirūpinti savimi
Abiem tėvams reikia bent šiek įsijausti ir į kitus vaidmenis. Atitrūkimas ir savo vidinių poreikių patenkinimas suteikia didesnį mėgavimąsi tėvyste apskritai. Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, ir vaikučiui svarbu, kad tėvai būtų patenkinti savimi kaip asmenybėmis, ne tik kaip tėvais. Duokite laiko vienas kitam savo asmeniniams norams ir poreikiams patenkinti. Sportas, psichoterapija, hobis, susitikimas su draugais, apsilankymas koncerte, teatre, muziejuje, o gal tiesiog laikas vienumoje. Nepamirškime ir mažų dalykų: ramiai pavalgyti, nusiprausti, ilgiau pamiegoti ir pan. Tai, kas svarbu jums asmeniškai, yra svarbu ir visai šeimai, nes nuo to priklauso jūsų savijauta ir visos šeimos gerovė.
Nenuvertinkite savo santykių
Nors taip, tikriausiai, imate elgtis savaime, neskubėkite. Nevertinkite savo santykių, jei gimus kūdikiui ėmėte dažnai konfliktuoti. Net 97 proc. tėvų pripažįsta, kad gimus kūdikiui jie pradėjo dažniau konfliktuoti, taigi galima teigti, jog tai normalu. Konfliktai tik rodo, kad esate skirtinguose taškuose, susiduriate su iššūkiais, kuriems išspręsti dar neturite įgūdžių. Būtent dėl konfliktų mokotės puoselėti tarpusavio santykius. Išsiaiškinti, išspręsti ir atrasti naujus, efektyvesnius buvimo poroje būdus galima tik apie tai kalbantis. Štai iš kur toks konfliktų poreikis!
Kalbėkitės vienas su kitu
Dažniausiai esame linkę garsiai išsakyti tik nepasitenkinimą, o tai, kas patinka, pasiliekame sau, nutylime. Tad ilgainiui partneriai vienas apie kitą girdi tik neigiamas pastabas ir dar labiau skatina įtampą. Stenkitės pastebėti visus naujus tėvystės kelionėje atsirandančius dalykus ir kalbėkitės apie juos. Išvardykite, ką pastebite, ir išsakykite, kokius jausmus jums tai kelia. Kalbėkitės apie iškylančius neigiamus mažus dalykus – taip sudarysite mažiau sąlygų rimtam konfliktui bręsti, kadangi neišsakyti jausmai dažniausiai kaupiasi ir tam tikru metu sprogsta. Mažus dalykus spręsti ir aptarti yra gerokai lengviau bei paprasčiau. Lygiai taip pat išsakykite ir visus naujus teigiamus dalykus. Gal kartais pagalvojate, kaip nuostabiai jūsų partneris atrodo laikydamas mažylį glėbyje, kokia ji nuostabi mama, koks rūpestingas tėtis, kaip jai puikiai sekasi, kaip jis gražiai žaidžia su vaikučiu… Pasakykite tai garsiai! Taip natūraliai tarsi iš naujo susipažinsite vienas su kitu jau kaip mama ir tėtis.
Ieškokite pagalbos
Pirmiausia nebijokite prašyti artimųjų, draugų pagalbos. Nepamirškite, kad tai niekaip nesusiję su vertinimu, kaip gerai jūs tvarkotės būdama mama ar tėtis. Akivaizdu, kad visiems naujai iškeptiems tėvams reikia pagalbos, tačiau neprašant ji neatsiranda. Antra, gal galite sau leisti pasisamdyti namų ruošoje pagelbstintį žmogų. Gimus kūdikiui tam laiko labai sumažėja, o darbų tikrai padaugėja. Netvarka dažnai kelia neigiamus jausmus ir tampa viena populiariausių partnerių konfliktų temų. Trečia, gal yra kitokių naujų, kūrybiškų būdų spręsti iškilusias problemas? Pasvajokite, pagalvokite, pasitarkite su kitais. Kartais puikūs sprendimai jau egzistuoja.
Pasidalykite su kūdikiu leidžiamą laiką
Žinoma, pirmaisiais metais mamos vaidmuo gerokai didesnis, ypač jei mama žindo. Tačiau tėtis taip pat gali atlikti nemažai kitų su vaiko priežiūra susijusių darbų. Galbūt mama praleidžia visą dieną su vaiku, kol partneris dirba, bet rytas ar vakaras gali būti skirtas tėčio ir vaiko laikui kartu. Svarbu tai aptarti ir pasitikėti! Tiek tėčiams, tiek mamoms. Suvokti, kad nebūtinai tėtis leis laiką su vaikučiu identiškai kaip mama. O ir nereikia! Jie ras savų būdų ir kurs savo unikalų ryšį. O mama tuo metu gali skirti laiko sau ir savo poreikiams ar pomėgiams.
Raskite laiko vienas kitam
Tai nebūtinai reiškia, kad reikia palikti savo kūdikį su kuo nors kitu ir keliauti į pasimatymą, ypač pirmaisiais mėnesiais. Gali užtekti ir menkų dalykų, pvz., kai vaikutis miega, galite skirti laiko pasikalbėti, pabūti kartu, net jei mama migdo žindydama, tėtis gali būti šalia, taip ji nesijaus vieniša, palikta. Galite žiūrėti filmus, kalbėtis tomis temomis, kurios jus sieja kaip asmenybes, o ne vien kaip tėvus. Šį laiką kartu planuokite, nes atsiradus vaikučiui jo taip spontaniškai sau skirti nepavyks. Bet taip pat išlikite lankstūs, jeigu vaikučio poreikiai tuos planus koreguoja… Vis dėlto jis šiuo metu svarbiausias, o jam augant laiko sau rasite vis daugiau.
Rūpinkitės savimi
Visomis prasmėmis: pradedant fiziniais, psichologiniais poreikiais ir baigiant socialiniais, dvasiniais bei intelektiniais. Visi poreikiai yra svarbūs jūsų kaip asmenybės visavertiškam funkcionavimui ir buvimui mama (tėčiu). Būti gera mama (geru tėčiu) nereiškia ignoruoti savo poreikius ir tenkinti tik vaiko. Tik gerai besijaučiantys tėvai gali atpažinti ir atliepti savo vaiko poreikius. Jeigu jūsų poreikis bus nepatenkintas, per tą prizmę jūs matysite ir pasaulį, savo nepatenkintus poreikius galite perkelti į vaiką. Pvz., jau seniai trokštate patirti kokį nors asmeninį malonumą, tad gali imti atrodyti, kad vaikui reikia daugiau pramogų ir naujų žaislų. Tad jei dėl ko nors nerimaujate, jei galvojate, kad reikia ką nors padaryti, kad kas nors yra negerai, paklauskite savęs, ko jums šiuo metu reikia. Tai padės išgryninti savo asmeninius poreikius. Apie juos pasikalbėkite su partneriu, nes greičiausiai reikės jo (jos) pagalbos ar laiko tiems poreikiams patenkinti.
Būkite kantrūs vienas kitam
Kantrybės ir pakantumo, gimus kūdikiui, tenka mokytis iš naujo. Tai tik dar viena galimybė augti ir tobulėti kaip asmenybėms ir kaip porai. Nors kantrybės indai ne begaliniai, jos vis dėlto atsiranda daugiau, kai paleidžiame kontrolę. Kai nebesiekiame kontroliuoti savo partnerio veiksmų, pasirinkimų, elgesio, kai nustojame iš jo reikalauti, kad jis būtų toks, kokio mums reikia, o priimame ir leidžiame jam būti tokiam, koks yra. Su visais netobulumais, kurių šiame santykių etape galite įžvelgti dar daugiau nei anksčiau. Tad būkite kantrūs, jūs esate tapimo tėvais procese, kuris kupinas įvairiausių bangų, pakilimų ir nuosmukių, kaip ir visas mūsų gyvenimas. Tuo jis ir įdomus, taip jis mus ir augina. Aukite augindami kartu!
Tekstas psichologės Beatričės Liutikaitės, www.naturalimotinyste.lt, @Nestumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, ©naudoti tik gavus raštišką sutikimą.
Nuotrauka @Candice Picard iš Unsplash
