Ar normalu bijoti gimdymo? Su gimdymu susijusios baimės
Nėštumo metu kartu su džiaugsmingu laukimu ateina ir daugybė pokyčių – keičiasi moters kūnas, kasdienybė ir emocinė savijauta. Vieną dieną būsima mama gali džiaugtis pirmaisiais kūdikio judesiais, kitą – nerimauti dėl artėjančio gimdymo.
Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 80 proc. nėščiųjų patiria tam tikro intensyvumo su gimdymu susijusių baimių, o maždaug 6–14 proc. moterų jos būna itin stiprios. Tai rodo, kad nerimas dėl artėjančio gimdymo nėra reta ar neįprasta patirtis, – priešingai, su juo susiduria daugybė besilaukiančių moterų. Nerimauti dėl artėjančio gimdymo yra normalu ir apie nėščiųjų emocinę savijautą svarbu kalbėti dar nėštumo metu – ieškant būdų, kaip susitvarkyti su sudėtingomis emocijomis ir patirti kuo daugiau vidinio saugumo.
Su gimdymu susijusių baimių priežastys yra įvairios, tai – daugiasluoksnis patyrimas. Vienoms moterims daugiau nerimo kelia gimdymo skausmas ar buvusi ankstesnė sudėtinga gimdymo patirtis, kitoms – nežinomybė, pasitikėjimo savimi stoka ar baimė gimdymo metu prarasti kontrolę. Reikšmės gali turėti ir socialinė aplinka – girdėtos kitų moterų gimdymo istorijos, informacija žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Tai dar kartą primena, kad kiekvienos moters patirtis yra individual bei svarbi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad gimdymo eiga susijusi ne tik su fiziologiniais, bet ir su psichologiniais veiksniais. Patiriant stiprų nerimą ar baimę organizme suaktyvėja natūrali streso reakcija – didėja raumenų įtampa, organizmui tampa sunkiau atsipalaiduoti, o tai gali turėti įtakos ir pačiai gimdymo eigai. Todėl svarbu skirti dėmesio ne tik fiziniam, bet ir emociniam pasiruošimui gimdyti. Taigi, apie su gimdymu susijusias baimes kalbėti verta, nes jos yra svarbi nėštumo patirties dalis. Kai ši tema nėra nutylima, atsiranda daugiau galimybių ieškoti pagalbos, palaikymo ir ruoštis gimdymui ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Nuo ko pradėti?
Pažintis su nerimu
Svarbu įsiklausyti į savo mintis ir emocijas. Mintys apie gimdymą gali kelti ne tik džiaugsmą ir teigiamas emocijas. Nebūtina iš karto ieškoti atsakymų ar stengtis kuo greičiau nusiraminti. Pradžia gali būti paprastas klausimas sau: ko aš iš tiesų bijau? Galbūt tai gimdymo skausmas, galimos medicininės intervencijos gimdymo metu, nežinomybė, kontrolės praradimas ar baimė būti neišgirstai. Kai su savo baimėmis užmezgamas atviresnis santykis, jos dažnai nebe taip gąsdina, o kartu atsiranda daugiau erdvės ieškoti, kas padėtų pasijusti saugiau.
Leisti sau būti procese
Artėjant gimdymui gali būti prasminga pamažu mokytis būti su nežinomybe. Gimdymo neįmanoma iki galo suplanuoti ar sukontroliuoti, todėl pasiruošimas jam apima ne tik informacijos rinkimą ar gimdymo plano sudarymą, bet ir pasitikėjimą savimi, pačiu procesu bei šalia būsiančiais žmonėmis.
Kasdienybėje tai gali prasidėti nuo visai paprastų dalykų: pastebėti kylantį norą viską kontroliuoti, jo nesmerkti ir leisti sau neturėti visų atsakymų iš anksto. Vienoms moterims gali tikti pasivaikščiojimai gamtoje, kitoms – spontaniška kūryba, kurios esmė yra ne galutinis rezultatas, o pats buvimas procese. Galima pasirinkti mėgstamas dailės priemones ir kurti taip, kaip tuo metu norisi, arba pasiimti gamtinių medžiagų – smėlio, akmenukų, kankorėžių – ir kartais leisti sau su jomis laisvai „pažaisti“ nesiekiant konkretaus rezultato.
Kita galimybė – užrašyti spontaniškai kylančias mintis, skirti šiek tiek laiko laisvam judesiui, leidžiant kūnui judėti intuityviai, arba kasdien kelioms minutėms sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Tokiomis į procesą orientuotomis veiklomis nesiekiama visiškai panaikinti baimės, tačiau jos gali padėti pamažu stiprinti vidinį jausmą: „Galiu būti su tuo, kas vyksta. Galiu sustoti, įsiklausyti į save, pasitikėti savo pojūčiais ir intuicija, leisti sau veikti spontaniškai, nebandydama visko kontroliuoti.“
Kas gali suteikti daugiau saugumo?
Išsigryninus, kas kelia daugiausia nerimo, gali būti lengviau suprasti ir tai, kas padeda jaustis saugiau. Vienoms moterims daugiau saugumo suteikia patikima informacija apie gimdymą ar gimdymo plano sudarymas, kitoms – galimybė aptarti savo lūkesčius su partneriu, akušere ar gydytoju, aiškus žinojimas, kas bus šalia gimdymo metu, ar palaikantis artimųjų buvimas. Saugumo jausmas kiekvienai moteriai gali būti skirtingas, todėl prasminga geriau pažinti tai, kas atliepia jūsų poreikius, suteikia daugiau ramybės ir stiprina pasitikėjimą savimi artėjant gimdymui.
Kai žodžių nepakanka
Natūralu, kad apie savo baimes kalbėti nelengva. Vienoms moterims sunku tiksliai įvardyti, kas kelia nerimą, kitoms atrodo, kad jų baimės nėra pakankamai svarbios, jog apie tai būtų kalbama. Pasitaiko ir taip, kad jausmai jaučiami kūne: nerimas ar sunkiai nusakoma įtampa, tačiau žodžių įvardyti, kas vyksta, pritrūksta.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ruošiantis gimdymui gali būti naudingos įvairios nemedikamentinės pagalbos priemonės: psichologinės konsultacijos, psichoterapinės intervencijos, pasirengimo gimdyti kursai, įvairios nėščiosioms skirtos programos. Viena iš pagalbos formų gali būti ir menų terapija – kai kūryba tampa ne tik saviraiškos priemone, bet ir būdu geriau pažinti save bei savo vidinius išgyvenimus. Viena iš menų terapijos krypčių – dailės terapija. Joje svarbiausias ne gebėjimas piešti ar sukurti gražų darbą, o pats kūrybinis procesas bei aptarimas, galintis padėti geriau suprasti savo emocijas, atrasti vidinius resursus ir stiprinti pasitikėjimą savimi ruošiantis gimdyti.
Kūrybinis procesas gali tapti galimybe geriau pažinti save ir savo santykį su gimdymu susijusiomis baimėmis. Kartais tai, kas ilgą laiką buvo neapibrėžtas nerimas, kūrybos metu tampa aiškiau matoma ir lengviau įvardijama – randasi daugiau atvirumo sau ir noro geriau suprasti savo vidinius išgyvenimus.
Spontaniškas kūrybinis procesas taip pat kviečia atsisakyti poreikio viską kontroliuoti. Kuriant neįmanoma iki galo numatyti, koks bus galutinis rezultatas, – kaip ir gimdyme, ne viską galima suplanuoti iš anksto. Tokia patirtis gali padėti po truputį mokytis būti su nežinomybe ir labiau pasitikėti savo gebėjimu išbūti su tuo, kas vyksta.
Dailės terapijos sesijų metu dirbama ne tik su baimės priežastimis, bet skiriama dėmesio ir tam, kas suteikia vidinės atramos. Pamažu ima ryškėti vidiniai resursai – pasitikėjimas savo kūnu, intuicija, gebėjimas prisitaikyti prie kintančių situacijų, priimti pagalbą ir būti su savo emocijomis. Kartu stiprėja vidinis įgalinimas – jausmas, kad net ir nežinant, kaip tiksliai klostysis gimdymas, galima pasitikėti savimi ir savo gebėjimu į išgyventi.
Ne mažiau reikšminga gali būti ir bendrystė su kitomis besilaukiančiomis moterimis – galimybė dalytis savo išgyvenimais, būti išgirstai ir priimtai be vertinimo padeda suvokti, kad su gimdymu susijusios baimės nėra vien asmeninė patirtis, tai yra natūrali daugelio moterų nėštumo patirties dalis. Toks bendrystės patyrimas padeda nurimti, gali suteikti daugiau saugumo, ramybės ir pasitikėjimo savimi artėjant gimdymui.
Ką verta prisiminti apie pasiruošimą gimdymui?
Pasiruošimas gimdyti apima ne tik fizinį, bet ir emocinį pasirengimą.
Su gimdymu susijusios baimės – dažna nėštumo patirties dalis. Nerimauti laukiant gimdymo yra normalu.
Kartais svarbu ne skubėti atsikratyti baimės, o leisti sau ją pamatyti, geriau suprasti ir ieškoti to, kas leidžia pasijusti saugiau.
Kartais verta ieškoti profesionalios pagalbos. Viena iš galimų emocinės pagalbos formų gali būti ir menų (dailės) terapija.
Ruošiantis gimdyti daug dėmesio skiriama fiziniam pasiruošimui, tačiau ne mažiau svarbus ir emocinis pasiruošimas. Skiriant laiko geriau pažinti savo jausmus, individualius savo poreikius ir tai, kas padeda jaustis saugiai, pamažu stiprėja vidinis saugumo jausmas, įsigalinimo pojūtis, galintis tapti svarbia atrama ir gimdymo metu.
Straipsnį parengė gimdymo dula, dailės terapeutė Giedrė Daugelavičienė. Tekstas parengtas remiantis magistrinio darbo „Nėščiųjų su gimdymu susijusių baimių patyrimas grupinės dailės terapijos procese“ įžvalgomis ir rezultatais. @Nėštumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.
