b

Nėštumo kalendorius

  >  Partnerystė ir santykiai   >  Santykiai susilaukus vaikelio

Santykiai susilaukus vaikelio

Jūsų namuoseatsiradęs naujagimis viską apverčia aukštyn kojomis. Dažniausiai aukštyn kojomis verčiasi ir partnerių tarpusavio santykiai. Šiuo metu išgyvenate vieną didžiausių pokyčių savo gyvenime. Abiem tai nauja ir intensyvi patirtis. Kas gi vyksta? Gimęs vaikelis yra visiškai priklausomas nuo savo tėvų, kad išgyventų, jam labai svarbu prisirišti, pirmiausia prie mamos. Mamos simbiozė su kūdikiu yra labai svarbi tiek fiziniam, tiek psichologiniam vaiko vystymuisi. Mamos glėbys – tai saugiausia vieta naujagimiui. Buvimas šalia, visiškas įsitraukimas, žindymas, oda prie odos kontaktas užtikrina visų poreikių patenkinimą. Mamos organizmas veikia taip, kad užtikrintų šiuos poreikius. Tėtis šiuo metu gali pasijusti esąs nuošalyje, tačiau jo įsitraukimas taip pat labai svarbus vaikui, mamai, jam pačiam ir tarpusavio santykiams.

Kaip, gimus kūdikiui, keičiasi tarpusavio santykiai

Pirmiausia gyvenate nebe dviese, o trise. Į šeimą ateina naujas žmogus su savo ypatumais bei poreikiais, jis yra visiškai priklausomas nuo jūsų. Tai visiškai išbalansuoja buvusią darną ir harmoniją, ankstesni buvimo kartu būdai nebeveikia, nebėra tiek laiko vienas kitam kaip anksčiau, vaidmenys keičiasi. Negana to, savo mažyliu reikia rūpintis 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Be abejonės, tai pakeičia poros santykius. Prisiminkite savo draugystės pradžią, tą gražų ir aistringą įsimylėjimo laikotarpį, po jo tikriausiai sekė gerokai sudėtingesnis laikotarpis, kai pradedama iš tikrųjų pažinti vienas kitą, atrasti, kad ne viskas patinka ir tenkina, kai kas gal netgi nervina. Tikriausiai tam tikru metu net kilo svarstymų dėl tolesnių santykių, tačiau visa tai išsprendėte, apsitrynėte ir priėmėte vienas kitą. Gimus vaikeliui visą šią bangą išgyvensite iš naujo. Visa tai tam, kad atrastumėte, kaip būti nebe dviese, o trise.

Kova už savo poreikius

Naujai iškeptus tėvus dažnai kankina miego stoka, nuovargis, apleisti asmeniniai poreikiai, nes visas gyvenimas sukasi apie mažylį. Išeikvoti vidiniai resursai stipriai apsunkina partnerių bendravimą, tampa sunku derintis vienam prie kito, nes abu derinasi prie vaiko poreikių. Tad dažnai partneriai stoja į kovą – kiekvienas už savo poreikius, ir veikia nebe kaip komanda dėl bendro gėrio, o greičiau tik už savo gėrį. Tačiau tokia kova yra neefektyvus būdas problemoms spręsti, nes čia negali būti tikrų laimėtojų. Jei vienas ir laimi, vadinasi, kitas pralaimi, o tai reiškia, kad santykiai pralaimi. Kad taip nenutiktų, pirmiausia svarbu suvokti, kad vyksta kova, įgarsinti tai ir liautis. Galima susitarti aptarti iškilusią problemą kitu metu, kai abu būsite emociškai pasiruošę ir galėsite į tai žiūrėti kaip komanda, o ne kiekvienas atskirai.

Tapsmas tėvais

Tapsmas tėvais prasideda jau nėštumo metu. Moterys jaučiasi įžengusios į motinystės pradžią jau nuo nėštumo pradžios, o vyrai linkę laikyti save tėvais tik gimus kūdikiui. Taigi dėl šio skirtumo galite imti nesuprasti vienas kito, nes paprasčiausiai išgyvenate skirtingus etapus. Moteris patiria labai daug organizmo pokyčių: jos kūnas nešioja kūdikį, ruošiasi ji gimdyti ir žindyti. Taip pat labai stipriai keičiasi moters hormonų pusiausvyra, su tuo susijusi emocinė būsena, verksmingumas ir kiti psichologiniai niuansai. Vyras tokių potyrių neišgyvena, tad tikrai gali būti sunku suprasti savo partnerę. Vyras emocinius ir fizinius pokyčius patiria pradėjęs megzti ryšį su naujagimiu – keičiasi jo hormonų pusiausvyra (sumažėja testosterono, padaugėja oksitocino), aktyvuojasi kiti smegenų centrai. Jis išgyvena ir psichologinius, socialinius pokyčius, pvz., grįždamas į darbą ir derindamas tėvystę su darbu. Partnerei gali būti sunku suprasti, koks tai jausmas.

Ištirpimas tėvystėje

Kartais gali imti atrodyti, kad jus, kaip žmogų, apibrėžia tik tai, kad esate mama (tėtis). Juk viskas sukasi apie vaikutį ir jo poreikius. Dienos režimą ir rutiną diktuoja kūdikis, skaitoma tik su vaiko auginimo klausimais susijusi literatūra, socializacija vaikiškoje aplinkoje, net su draugais daugiausia kalbatės apie vaikus. Atrodo, kad visada taip ir bus, tad apima baimė, ištirpimo tėvystėje jausmas, savęs praradimas. Jeigu, kaip dažniausiai nutinka mūsų visuomenėje, tėtis dirba, o mama visą dieną praleidžia su vaikučiu, tai mama gali imti pavydėti partneriui, kad jis gali išeiti iš tėčio vaidmens ir būti kuo nors kitu – darbuotoju, draugu, klientu… Pavydas gali pasireikšti neigiamais būdais, pvz., priekaištais. Jei panagrinėtume detaliau, tai reiškia natūralų sveiką jausmą, kad ir mama turi poreikių. Taigi apgalvokite ir paprašykite partnerio pagalbos, kad galėtume patenkinti savo asmeninius su mamyste nesusijusius poreikius.

Krizė

Iš buvimo dviese pereinate į buvimą trise – tai yra didžiulis pokytis, reiškiantis sudėtingą laikotarpį, kurį galime pavadinti krize. Krizė nėra neigiamas dalykas, kaip kartais mums atrodo, ji reiškia kismą, procesą, transformaciją. Senieji tarpusavio santykių modeliai neveikia, reikia ieškoti naujų. Atrodo, kiekviename žingsnyje dėl ko nors nesutariate, tai erzina, sunku rasti kompromisą, negana to, dažnai kyla nusivylimo savo partneriu jausmas, nes jis tiesiog neatitinka jūsų vidinių įsivaizdavimų ir lūkesčių. Krizė neištinka staiga, į ją ateinama, taigi ir išeiti reikia laiko. Krizę dažniausiai apibrėžia pagausėję konfliktai, galintys užimti didžiąją partnerių tarpusavio bendravimo dalį. Gali imti atrodyti, kad nebėra, kas jus sieja, nes, kad ir apie ką kalbėtumėte, nuomonė, norai bei poreikiai išsiskiria.

Naujos patirtys

Nauji santykių modeliai atsiranda tik per naujas patirtis, per naujus išgyvenimus jau trise. Visa, kas nauja, apskritai dažniausiai kelia daugiau streso ir įtampos, su tuo esate susidūrę, pvz., naujame darbe. Adaptuotis reikia laiko, tad turime sau jo duoti. Naujame darbe retai kada iš savęs reikalaujate viską žinoti iš karto ir nepatirti sunkumų. Taigi duoti sau laiko reikia ir tėvystėje, ir puoselėjant tarpusavio santykius. Nors dažnai kyla nesutarimų, nusivylimų vienas kitu, tikrai yra ir teigiamų dalykų, nuostabos, malonumų. Juk partneriai atranda save ir vienas kitą iš naujo. Žinoma, kad kai kas nepatinka, neatitinka lūkesčių, bet gal kai kas pranoksta lūkesčius arba tiesiog maloniai nustebina? 

Bendruomenė

Sakoma, kad vaikui užauginti reikia visos bendruomenės, o mūsų visuomenė, deja, funkcionuoja kitaip. Daugelis tėvų gyvena izoliacijoje, vieniši. Seneliai gyvena kituose miestuose arba tiesiog dirba visą darbo dieną. Broliai, sesės ar kiti artimieji gyvena savo gyvenimus arba jų tiesiog nėra. Į draugus retai kada kreipiamės pagalbos, su jais dažniausiai siejame tik nerūpestingai leidžiamą laiką. O prie to dar prisideda mūsų visuomenėje akcentuojamas individualizmas ir visagalybė, kad viską turime padaryti patys. O čia atsiranda vaikelis, reikalaujantis visapusiško rūpesčio. Žinoma, tuomet nukenčia kiti dalykai. Kadangi pinigus vis tiek reikia uždirbti, namams bei sau laiko nebeskiriame ir apima nepasitenkinimo jausmas, kuris nukreipiamas į partnerį. Nes juk šalia daugiau nieko nėra…

Įsitraukęs tėtis

Tėčio vaidmuo, gimus kūdikiui, irgi labai svarbus. Taip, jis negali žindyti, bet visa kita gali. Nors vyrams kartais atrodo, kad jie nemoka, nežino, kad mamos gali geriau, svarbu suprasti, kad jums abiem ši patirtis nauja ir kupina stiprių išgyvenimų bei streso. Juk viskas dar nepažinta. O mokytis rūpintis vaikeliu galima kartu. Tėčių įsitraukimas yra tiesiog būtina sklandžios tėvystės ir motinystės dalis. Jei dviese auginti vaiką yra sunki užduotis, tai vienai mamai dar sunkiau. Taip pat ir vaikučiui tėtis yra labai svarbus. Galiausiai pačiam tėčiui įsitraukimas suteikia didesnį pasitenkinimą, įgalinimo jausmą ir tapsmo tėčiu procesas yra sklandesnis. Ryšys, kurį sukursite su savo vaiku nuo pirmųjų dienų, yra nepakeičiamas.

Poros laikas kartu

Ankstesni poros laisvalaikio leidimo būdai, tapus tėvais, dažniausiai neberealizuojami. Tam nebelieka laiko, galimybių, o kartais ir noro. Pasikeitus situacijai, keičiasi ir tai. Daugelis porų, tapusios tėvais, įvardija, kad stokoja laiko vienas kitam, o tai ilgainiui turi įtakos tarpusavio santykių kokybei. Nors kartais ir nemažai laiko praleidžiama kartu, tas laikas yra mamos ir tėčio laikas, jūs užimate būtent šiuos vaidmenis, tad natūraliai ir pokalbio temos bei elgesys vienas su kitu kyla iš šių vaidmenų. Galite imti ilgėtis savo partnerio kaip vyro (moters) – ne vien seksualine prasme, bet ir kaip žmogaus, su kuriuo anksčiau smagiai leisdavote laiką. Tai apibrėžė jus kaip porą, suartino, o dabar to tarsi nebėra. 

Asmeniniai poreikiai

Žinoma, kad gimus kūdikiui tėvų poreikiai nukeliauja į antrą planą, tačiau stenkitės juos atpažinti ir patenkinti. Ilgai nepatenkinti asmeniniai poreikiai kelia didelį diskomfortą, erzulį, net pyktį, kuris vėliau gali būti išliejamas ant partnerio. Kaip teigia A. Maslow, nepatenkinę mažesnių poreikių, negalime tenkinti didesnių. Meilės, rūpinimosi poreikis yra virš fizinių ir saugumo poreikių, tad, norėdami spinduliuoti meilę ir gebėti rūpintis kitu, turime jaustis fiziškai komfortiškai ir saugiai. Gimus kūdikiui, dažnai tėvams tenka atidėti net savo fizinius poreikius, o visa tai kelia distresą ir frustraciją.

Atsakomybė

Už tarpusavio santykius yra atsakingi abu partneriai, nors kartais nutinka taip, kad vienam atrodo, jog viską gadina kitas, ir kad problemų nebūtų, jei jis (ji) kitaip elgtųsi. Svarbu suprasti, kad esate lygiaverčiai partneriai. Už bet kurį konfliktą, nesvarbu, kuris jį išprovokavo, kuris pratrūko, o kuris inicijavo paliaubas, esate atsakingi abu. Jūs veikiate kaip sistema, nuolat darydami vienas kitam tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką. Taip pat labai svarbu suvokti, kad, nors jūsų santykiai pašlijo gimus kūdikiui arba yra su juo susiję, kūdikis dėl to nekaltas. Jis tėra vaikas, kurį jūs, suaugę, kartu sukūrėte. 

Tekstas psichologės Beatričės Liutikaitės, www.naturalimotinyste.lt, @Nestumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, ©naudoti tik gavus raštišką sutikimą.

Nuotrauka @Jonathan Borba iš Unsplash

Komentarai