Nėštumo kalendorius

Kalbėjimo su kūdikiu svarba

Teksto autorė Elzė Gerdvilienė, pagal dr. Danos Suskind knygą „Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis“

Sakoma, kad turtinga kalbinė aplinka yra kaip grynas oras. Jo lengva nepastebėti, kol nepamatai žmogaus, kuriam to trūksta.

Mokslininkai daug dešimtmečių tyrinėja vaikų kalbos raidą. Buvo iškelta ir paneigta įvairių hipotezių – nuo tokios, kad kalbos išmokimas yra įgimtas, kad kiekvienas kūdikis gimsta turėdamas kažką panašaus į kalbos įgūdžių įgijimo įrenginį, kai į smegenis įkeliamos gramatinės kalbos taisyklės, iki kito kraštutinumo, kad kalbos išmokimas visai neįgimtas, o tik suaugusiųjų pastiprintas reiškinys ir tik dėl kitų kalbančiųjų vaikas išmoksta priimtinų kalbos modelių.

Plačiau verta paminėti vieną labai svarbų JAV, Kanzaso universitete, septintajame dešimtmetyje atliktą tyrimą, kuris turėjo reikšmingos įtakos vaikų kalbos raidos supratimui. Vaikų psichologai B. Hart ir T. Risley padėjo suprasti akstyvosios kalbinės aplinkos svarbą ilgalaikei vaiko mokymosi perspektyvai. Mokslininkai nustatė, kad mažylių nuo gimimo iki trejų metų amžiaus girdimus žodžius – jų kiekį ir kokybę – galima sieti su akivaizdžiais vėlesniais mokymosi pasiekimų skirtumais. Tuo metu vyravo nuostata: jei tau sekasi, vadinasi, esi protingas, o jei nesiseka, vadinasi, nesi ir nebūsi protingas, kalta tavo genetika. Tokiam kontekste šis nuostabus atradimas suteikė pasitikėjimo savimi ir vilties daugeliui šeimų. Jei vaikui nesiseka ir jis turi trūkumų, tai dar yra galimybė pakeisti tai, kas buvo laikoma nekintamu dalyku!

Tyrimą atliekantiems mokslininkams rūpėjo du klausimai:

1. Kas vyksta kūdikio ir mažo vaiko gyvenime per tas maždaug 110 valandų per savaitę, kai jis nemiega?
2. Kuo tai, kas vyksta per šį laiką, svarbu tolesniems šio vaiko pasiekimams?

Dalyvauti buvo atrinktos kelios dešimtys šeimų iš skirtingų socioekonominių sluoksnių (aukšto, vidutinio ir žemo). Vaikai buvo stebimi nuo 9 mėn. iki 36 mėn. amžiaus. Tyrimas buvo atliekamas trejus metus, per kuriuos vieną kartą per mėnesį vieną valandą tyrimo stebėtojas ateidavo į šeimos namus ir įrašinėdavo viską, ką darė patys vaikai, kas buvo daroma jiems ir aplink juos. Tuomet dar trejus metus duomenys buvo analizuojami, nes tais laikais duomenis apibendrinti buvo įmanoma tik rankiniu būdu. Nors tikėtasi, kad tyrimo metu bus atrasta esminių skirtumų, vienu didžiausių atradimų tapo šeimų iš skirtingų socioekonominių sluoksnių panašumai. Visų šeimų mažyliai panašiu metu ėmė tarti panašius žodžius, labai panašus buvo ir vaikų socializavimas pagal bendrą kultūrinį standartą, ir tėvų noras savo vaikams duoti viską, ką galima geriausio.

Tačiau išryškėjo ir stulbinantis skirtumas – skirtingose šeimose labai įvairavo pasakomų žodžių skaičius! Kiekvieno valandos trukmės seanso metu vienos šeimos bendraudavo su savo vaiku ilgiau nei keturiasdešimt minučių, o kitos perpus trumpiau. Į akis krito šios tendencijos ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi. Per vieną valandą aukščiausios socioekonominės grupės vaikai girdėdavo vidutiniškai po du tūkstančius žodžių, o vaikai iš socialiai remtinių šeimų – apie šešis šimtus. Atitinkamai pirmos grupės tėvai vaikams atsakydavo vidutiniškai apie 250 kartų per valandą, o trečios grupės tėvai – mažiau nei 50 kartų. Reikšmingiausias ir daugiausia nerimo keliantis skirtumas buvo tėvų žodinio pritarimo arba palaikomųjų frazių sakymas. Pirmos grupės vaikai per valandą girdėdavo maždaug 40 žodinio pritarimo pasakymų, o trečios grupės vaikai – tik apie 4 tokius pasakymus. Toks kalbėjimosi su vaiku kokybės santykis nekito viso tyrimo metu. Tai reiškia, kad tiek, kiek tėvai kalbasi su savo vaiku per pirmuosius aštuonis jo gyvenimo mėnesius, tiek kalbėsis su savo vaiku ir tada, kai jam bus treji bei vėliau. Kad ir kaip būtų keista, tėvų žodinio bendravimo su vaiku kiekis nepadidėja net vaikui pradėjus kalbėti!

Vaiko pamatinis gebėjimas išmokti yra susijęs su kalba, girdima per pirmuosius gyvenimo metus.

Taigi, ši svarbi žinia aktuali ir šiandien – vaiko pamatinis gebėjimas išmokti yra susijęs su kalba, girdima per pirmuosius gyvenimo metus. Nei socioekonominė padėtis, nei lytis, nei gimimo eiliškumas šeimoje nėra svarbiausi gebėjimo mokytis komponentai. Svarbiausia – kiek ir kaip tėvai kalbasi su vaiku. Vaikų iš šeimų, kuriose tėvai daug kalbėdavo, pasiekimai buvo geresni, neatsižvelgiant į tos šeimos išsilavinimo lygį ar ekonominę padėtį. Prisiminkime dar ir tai, kad pagrindinis žmogaus smegenų parengimas – bet kokio galvojimo ir mokymosi pagrindas – didžiąja dalimi įvyksta per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Tai žinant labai natūrali ir savaime suprantama tampa kalbėjimosi su mažyliu šeimoje svarba. Šį laiko tarpsnį apleidus, galimybė gali būti prarasta visiems laikams.

Šeimos kalbinė aplinka lemia kūdikio:

• IQ;
• žodyną;
• kalbos apdorojimo greitį;
• gebėjimą mokytis;
• pasiekimus;
• gebėjimą realizuoti savo potencialą.

Smegenų vystymąsi lemia:

• girdimi žodžiai;
• kiek jų girdime;
• kaip jie pasakomi.

Svarbu suprasti, kad teigiamą įtaką vaiko kalbinei raidai daro ne tik žodžių kiekis. Labai svarbus yra kalbėjimo turinys. Pastebėta, kad paliepimai ir draudimai slopina vaiko gebėjimą įgyti kalbos įgūdžius („nedaryk taip“, „liaukis“, „baik“).

Kalbėjimosi su kūdikiu pamatiniai principai:

• Kalbėkite kiek aukštesniu balsu nei įprasta, lėčiau, su pauzėmis.
• Pagirkite ir palaikykite jį visose veiklose, kai jam pavyksta ką nors naujo atlikti ar ištarti žodį.
• Šnekėkite trumpais, paprastais sakiniais apie aplinką ir kasdienybę, veiklą ir jausmus.
• Dainuokite, deklamuokite, žaidinkinte ir kitais būdais leiskite jam pajusti kalbos skambesį bei ritmą.
• Kreipkitės vardu, bendraukite akimis, mimika, gestais.
• Vartykite kartu knygeles ir aptarinėkite.
• Kalbėkite taisyklingai, be žargono ar „lėliukiškų“ žodelių, kaip lygus su lygiu.
• Atsakykite į mažylio klausimus, ypač kai klausimai išreikšti dar tik kūno kalba.

Didelę įtaką turi šeimos kalbėjimo įpročiai – visi vaikai paaugę kalba ir elgiasi taip, kaip yra įprasta jų šeimoje. Jei mažai kalbame su savo vaikais, tikėtina, kad tiek pat jie kalbėsis su savaisiais. Taigi – kalbėkimės su savo mažyliais kuo daugiau! Televizorius ir radijas gyvos šnekos nepakeičia ir jokios teigiamos įtakos kūdikio smegenims neturi. Nėra toks reikšmingas ir suaugusiųjų tarpusavio kalbėjimasis vaiko aplinkoje. Svarbiausia – kuo daugiau kalbėtis su pačiu vaiku (bet ne kalbėti vaikui!).

Teksto autorė Elzė Gerdvilienė, pagal dr. Danos Suskind knygą „Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis“. Šis tekstas publikuojamas nemokamai platinamame leidinyje „Kūdikio dienoraštis“. Nuotraukos @pexels.com @Nėštumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.