Saugūs žaislai vaikams pagal amžių
Vienas svarbiausių reikalavimų vaikų žaislams – kad jie būtų saugūs. Kaip atskirti pelus nuo grūdų? Konsultuoja Simona Kupetienė.
„Kiekviena prekė, taip pat ir žaislas, turi būti paženklintas. CE ženklas reiškia, kad žaislas atitinka saugos reikalavimus. Žaislams, kurie skirti vaikams iki 3 m., keliami gerokai griežtesni reikalavimai negu žaislams, skirtiems vaikams, kuriems per 3 m.
Minkšti plastikiniai žaislai paprastai gaminami iš polivinilchlorido (PVC), į kurio sudėtį įeina ftalatai, teikiantys žaislui minkštumo ir lankstumo. Europos Sąjungoje dauguma ftalatų draudžiami naudoti žaislams vaikams iki 3 m. Yra duomenų, kad ftalatai kelia vėžio pavojų, pažeidžia kepenis, inkstus, gali būti kitų lėtinių ligų priežastis. Jie pasišalina iš žaislo, ypač kai šis sušlampa, pavyzdžiui, vaikui jį čiulpiant.
Kartais ant barškučio ar kramtuko (skiriami kūdikiams) parašyta, kad jis netinka vaikams iki trejų metų. Žinoma, jie gali būti priskirti vyresniems vaikams dėl smulkių detalių keliamo pavojaus, bet jei tokių detalių nematote, vadinasi, jo sudėtyje gali būti nuodingų cheminių medžiagų. Visada pasisakau už tai, kad geriau turėti mažiau žaislų, bet kokybiškesnių.“
Vaikų žaidimai – tai pati tikriausia tiriamoji veikla. Mažylis sąmoningai susipažįsta su jį supančiu pasauliu – pirmiausia – su žaisliukais. Negalima vaikui rinkti „neapgalvotų“ žaislų. Jeigu metų žmogiukas visą dieną žaidžia barškaliuku ir nežino, kaip atrodo kaladėlės, piramidės, „cypsiukai“, tokio vaiko vystymasis tikriausiai atsilieka nuo bendraamžių. Pamatysim, kaip geriau vaikui organizuoti žaidimus pirmaisiais jo gyvenimo metais.
Žaislai nuo naujagimio iki 3 mėnesių
Naujagimiui (iki 1 mėnesio) žaisliukai nereikalingi, nes tada jo visas gyvenimas susijęs tik su mama ar tėveliu.
O štai 1–3 mėn. vaikučiui formuojasi regos ir klausos mechanizmai. Tokio amžiaus vaikai ne tik fiksuoja žvilgsnį į suaugusiojo veidą, bet ir bando jį stebėti. Dviejų mėnesių vaikutį jau domina įvairūs daiktai, kontrastingi piešiniai, tapetų raštai. Beveik visą laisvą laiką, t.y. kai nemiega ir nevalgo, jis kažką stebi, kažko klausosi… Dabar pats tinkamiausias laikas aprūpinti mažylį tokiais daiktais, kurie būtų skirti apžiūrėjimui ir žvilgsnio fiksavimui. Tegu tai būna ant pakabinto lapo nupieštos ryškių spalvų dėmės ( šviesiai raudonos, geltonos, žydrame, ryškiai žaliame, pilkame arba kreminiame fone). Šios dėmės gali būti geometrinių figūrų formos arba koks nors paveikslėlis. Taip pat tinka ir pakabinami ant virvelių įvairiaspalviai žaisliukai. Pastebėta, kad tokio amžiaus vaikai daugiau fiksuoja žvilgsnį į geltonos spalvos daiktus. Pasistenkite, kad vaiko akiratyje nebūtų per daug ryškių objektų, kurie trukdys jam gerai įsižiūrėti ir sukoncentruoti dėmesį į kokį vieną objektą (ryškų žaisliuką).
Žvilgsnio koordinacija – tai dar vienas vaiko regėjimo vystymosi etapas. Čia jam gali padėti speciali akių gimnastika. Paimkite ryškų barškutį ir laikykite apie 40 cm atstumu nuo vaiko akių. Kai vaikas pradės domėtis žaisliuku, iš lėto veskite žaisliuką į kairę, į dešinę, į viršų, į apačią…. Sekite vaikučio akis. Jeigu jis „pametė“ barškutį, pakartokite pratimą, tik nepersistenkite – mankštelė turi trukti ne ilgiau kaip 2 min.
Galite duoti barškutį vaikui į ranką, tik jis turi būti lengvas ir ne per didelis. Nors vaikas dar juo žaisti negali, bet po truputį pradėjusi vystytis motorika padės prisitraukti žaisliuką prie veido, o vėliau net tikslingai jį laikyti, kad galėtų geriau apžiūrėti. Tada žaisliukas pradės vykdyti formuojančią funkciją – stimuliuos tikslingą judesį „ akis-ranka“ ir vystys koordinaciją.
Žaislai nuo 3 iki 6 mėnesių
3–6 mėn. vaikutis tampa judresnis. Jis jau gali ne tik pasiekti rankute ar kojyte žaisliuką, bet ir nusiristi iki jo. Vadinasi jau galima plėsti žaidimų erdvę – retkarčiais perkelti mažylį ant kilimo arba į erdvų maniežą. Jei anksčiau vaikas pažindavo pasaulį per regėjimą ir klausą, tai dabar jis jau stengiasi liesti vienokius ar kitokus daiktus. Šiuo periodu vaiko žaisliukai turėtų būti įvairios formos ir faktūros. Jam galima siūlyti ne tik plastmasinius ir guminius žaisliukus, bet ir minkštus medžiaginius (aišku, jie turi būti lengvai valomi). Labai tinka skambantys žaisliukai – jie ypač stimuliuoja kryptingus vaiko judesius. Jei pakabinsite virš lovytės varpelį, mažylis, judindamas kojytes ir rankytes, gali palinguoti lovytę, ir varpelis suskambės. Jam patiks tas garsas ir panorės išgirsti jį vėl. Barškučiai, kurie tvirtinami prie riešo kaip apyrankė, irgi skatina vaiką judinti rankytes.
Kadangi šiuo laikotarpiu (nuo 3–6 mėn.) stipriai padidėja vaiko judesių arsenalas, ateina laikas, kai reikia vėl atnaujinti žaislų asortimentą. Guminiai žaisliukai – cypsiukai, linguojančios lėlės ir primityvūs muzikiniai instrumentai su stambiais klavišais 5-ių mėnesių vaikui sukelia neapsakomą susidomėjimą – juk jie „gyvi“! Jie kalba, verkia, juokiasi, kai jis juos liečia.
Tokie paprasti žaidimai veikia konkrečias smegenų dalis, kurios yra atsakingos už vaiko regėjimą, klausą bei judėjimą. Pastangos, kurias vaikas daro tam, kad paimtų patinkantį jam žaislą, ir su tuo susiję sunkumai, formuoja vieną iš svarbiausių žmogiškųjų savybių – veikti kryptingai ir sąmoningai. Vaiko elgesys su žaisliuku rankoje – tai dar ne žaidimas, bet jau tikras savarankiškas daikto ir savo kūno ištyrimas.
Šitame etape svarbiausiai, nepervarginti vaiko – duokite jam galimybę ištirti vieną žaisliuką, o jau po to siūlykite kitą. Žinokite, vaiką visų pirma domina nematytas žaisliukas. Kad jis neįkyrėtų, retkarčiais paslėpkite. Po poros dienų jūsų mažylis vėl juo džiaugsis kaip nauju.
Žaislai nuo 6 iki 9 mėnesių
6–9 mėn. vaiko judėjimo galimybės prasiplečia, ir judesiai tampa sudėtingesni. Jis lengvai ropinėja „keturiomis“ ir bando stotis. Tuo pačiu vystosi smulkioji rankų motorika: mažylis bando pačiupti daiktą ne tik delniuku, bet ir pirštukais.
Anksčiau vaiko pažintis su daiktais įvykdavo tarsi atsitiktinai – dabar jo veiksmai tikslingi. Praplėsti vaikui aplinką turi patys tėvai. Labai rimtas darbas – parodyti vaikui, kaip elgtis su įvairiais žaislais: kaip mušti būgnelį, kaip spausti klavišus, kaip priversti kamuoliuką riedėti. Šiame amžiuje vaikas vis dar žaidžia su barškučiais ir „cypliukais“, bet po truputį pradeda domėtis ir sudėtingesniais žaislais: mašinėlėmis, knygelėmis. Tai ypatingas laikas tėvams: posakis „negalima išleisti jo iš akių“ visų tiksliausiai apibūdina situaciją. Daugelis bando riboti vaikų aktyvumą, kad mažyliui ko neatsitiktų, bet vaiką reikia saugoti nuo pavojų. Juk mokomasi iš klaidų!
9 mėn. mažylis jau supranta, kad galima iškart žaisti su dviem daiktais. Pvz., jeigu stuksensi vieną kaladėlę į kitą, gali išgirsti garsą, ir tai labai smagu. Dabar vaikas jau gali žaisti ir su formelėmis, kaladėlėmis bei piramide. Pradžioje, vaikas griaus visas jūsų iš kaladėlių sustatytas piramides ir pilis, bet vėliau, pats pabandys ką nors pastatyti. 7–9 mėn. vaikučių žaidimams labai tinka iš lanksčios plastmasės konstruktoriai.
Su tokio amžiaus vaikais jau galima žaisti tokius žaidimus, kaip „katu, katu, katutes“ arba „virė virė košę…“ Paprašykite mažylio parodyti ar atnešti jums kokį nors žaislą: „Kur zuikutis?“. Jei vaikas jūsų nesuprato arba sunku jam tai padaryti, padėkite jam: „Žiūrėk, štai kur jis!“.
Žaislai 1 metų vaikui
Didžiausias 1 metų vaiko pasiekimas – savarankiškas vaikščiojimas, t. y. pusiausvyros išlaikymas. Šiuo periodu (ir netgi anksčiau, po 9 mėn.) kasdien lavėja vaiko rankų smulkioji motorika. Jeigu anksčiau vaikas pamesdavo žaisliuką netyčia, dabar jis tai daro sąmoningai. Atsiranda suaugusiuosius varginantis žaidimas, kuris be galo patrauklus mažyliui: jis vėl ir vėl meta drambliuką ant žemės, o kantri mama vis tą drambliuką pakelia.
Metinukas jau naudojasi abiem rankutėm: deda vieną į kitą formeles, mauna piramidės žiedus, nurengia lėlytę. Metinukams labai tinka būgnas ir metalofonas, kuriais vaikas mokosi dar ir apskaičiuoti smūgio galią, kad išgautų reikiamą garsą. Būtent dabar vaiką reikia supažindinti su dideliu buto arba kambario pasauliu, su namų apyvokos daiktais. Jam reikia parodyti, kaip elgtis su vandeniu, su indais (žinoma, nedūžtančiais). Kuo anksčiau jis su viskuo susipažins, tuo saugesni bus jo žaidimai.
Metų vaikas labai džiaugiasi tokiais žaisliukais, kaip plastmasinis telefonas, vaikiškų indų rinkiniu, lėlių kirpykla ir kt. Jam tai ypač įdomu, nes šiuo laiku vaikas iš visų jėgų bando pamėgdžioti suaugusius – „beždžionauja“. Šukuojasi mama – ir dukrytė prašo, kad jai padarytų šukuoseną. Ir dar: tokio amžiaus vaikai mėgsta išbandyti daiktų atsparumą, todėl vaikų žaisliukai neturi lūžinėti ir dužti.
Kadangi šiuo metu jūsų vaikas mokosi valdyti savo kūną, todėl su juo reikia žaisti tuos žaidimus, kurie formuoja pusiausvyrą ir judesių koordinaciją. Geriausi koordinaciniai žaidimai yra su kamuoliu: mažą kamuoliuką galima mesti ir gaudyti, didelį – stumti rankytėm ir kojytėm, bėgti paskui kamuoliuką, varyti ir sustabdyti jį. Labai tinkantys žaisliukai – riedantys antytės ar šuniukai, kuriuos vaikas ilga rankena gali stumti prieš save.
Sūpynės, šokdynės, arkliukas – nuostabūs žaislai, padedantys ugdyti pusiausvyrą (žinoma, siūbuotis ant arkliuko galima tik su mama – ji ir pasodina, ir pasūpuoja, ir nukelia).
Vaikui ypač įdomūs yra vandenyje plaukiojantys žaislai ( antytės, žuvytės ir kt.). O smėlio dėžėje metukų vaikas gali ištisas valandas plušėti su formelėmis, perpylinėjant iš vienos formelės smėlį į kitą. Tuo metu vaikui reikėtų turėti savo kibirėlį,kastuvėlį bei sunkvežimį – savivartį. „Iškeptas“ smėlio kukulis – tikriausias meno kūrinys, padedantis formuoti mąstymą.
Beje, metų vaikučiui jau galima į rankytes duoti pieštukus ir popierių, o lauke galėtų turėti striukės kišenytėje kreidučių. Kai jis supras, kad tie daiktai palieka žymę, jam kils begalinis noras pamatyti rezultatą. Vaikų piešiami „krengeliai“ – visai ne tai, apie ką galvoja suaugusieji. Tai pirmieji bandymai pažinti pasaulį. Be to, „krengeliai“ formuoja sistemos „akis-ranka“ koordinaciją.
Reziumuojame: pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tarp žaidimo ir supančio pasaulio pažinimo drąsiai galima dėti lygybės ženklą. Vėliau ateis laikas siužetiniams žaidimams, tada vaiko požiūris į žaislus pasikeis. O dabar jam gyventi ir žaisti – tai vienas ir tas pats.
Dėmesio!
- Žaislai neturi greit lūžti ir dužti. Žaisluose neturi būti smulkių detalių, kurios gali mažyliui patekti į burną ar nosį.
- Minkštus žaislus vaikui galima duoti tik tuo atveju, jei juos lengva valyti.
- Kai vaikas pradeda susipažinti su kambario aplinka, apsukite baldų smailius kampus kuo nors minkštu, uždarykite spec. dangteliais rozetes, patraukite nuo grindų laidus.
- Įeidami į kambarį nepamirškit, kad už durų gali būti mažylis.
- Stebėkite, kuo žaidžia jūsų vaikas. Tarp jo žaislų gali atsirasti ne tik mamos šlepetės, bet ir polietileninis maišelis, kurį vaikas būtinai pabandys užsimauti ant galvos.
Šis tekstas publikuojamas nemokamai platinamame leidinyje „Kūdikio dienoraštis“. Nuotraukos @pexels.com @Nėštumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.
