b

Nėštumo kalendorius

  >  Kita   >  Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena pirmą kartą Lietuvoje

Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena pirmą kartą Lietuvoje

Dėmesys pogimdyminei depresijai – minint Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną

Tapimas tėvais keičia gyvenimą iš esmės. Pažįstama, įprasta kasdienybė tampa visiškai nauja realybe gimus kūdikiui. Artimieji, draugai, džiaugdamiesi šeimos pagausėjimu, skuba sveikinti, apipila dovanomis. Laimė, atrodo, užlieja visus be išimties, supančius tuos du žmones, kuriems gimė kūdikis. Tačiau statistika rodo, kad net 1 iš 7 naujagimio motinų susiduria ne vien su nepamatuojamu džiaugsmu, o nerimu, slogia nuotaika, depresyvumu. Vien terminas „pogimdyminė depresija“, vis dar priverčia susikrimsti, prikąsti lūpą renkant žodžius. Laimei, vis daugiau, atviriau dalijamės žiniomis ir tikromis istorijomis žmonių, kurie gimus kūdikiui išgyveno nebūtinai tik euforiją.

Nėštumas ir laikas po gimdymo – emociškai išskirtinis

Kiekvienas esame unikalus, mūsų gyvenimo istorija išskirtinė. Nėštumą, kūdikio susilaukimą taip pat išgyvename skirtingai. Depresija, kuri aplanko 1 iš 7 moterų laukiantis arba pagimdžius per pirmuosius metus, nėra susijusi su charakteriu ar psichikos sveikatos istorija. Tai dažnas mitas, apsunkinantis suvokimą apie šią sudėtingą būseną. Psichikos sveikatos specialistai, medicinos darbuotojai tai žino. Plačioji visuomenė dar mokosi, kas yra pogimdyminė depresija, kokiomis spalvomis ji nudažo jaunos šeimos gyvenimą.

Kaip sako akušerė Armanda Zinkevičienė, „kiekvienas nėštumas, gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis yra išskirtinis. Kiekviena moteris skirtingai išgyvena šiuos laikotarpius.Perėjimas į motinystę yra didžiulių pokyčių metas moters gyvenime. Staigiai pasikeičia ne tik kūnas, bet taip pat socialiniai ir šeiminiai santykiai, psichologinė būsena ir kasdienė rutina. Visi šie pokyčiai stipriai pakeičia moters gyvenimo kokybę.“ Būsimi tėvai mielai renka daiktus laukiamam kūdikiui, įrengia jam kambarį, rūpinasi namų saugumu, lanko kursus. Tačiau prognozuoti, kaip jie jausis gimus kūdikiui – negali. Staiga įvykę pokyčiai, stresas, hormonai, užplūdęs artimųjų dėmesys gimus kūdikiui ir dažnai taip pat greitai nuslūgęs, iškelia įvairių emocijų. Ne viską lengva įsisąmoninti, susidoroti su kylančiais jausmais pačiai. Be to, specialistai pastebi, kad patys įkaliname moterį, kuri ir taip išgyvena itin jautrų, transformacinį periodą, į „idealios mamos“ rėmus.

Ką tik pagimdžiusi mama esą visada švyti, yra gerai nusiteikusi, kantri ir nepatiria sunkumų. Visgi, kaip sako akušerė A. Zinkevičienė, kuri neseniai gynėsi magistro baigiamąjį darbą moterų emocinės savijautos gimdymo namuose tema, „pogimdyminiu laikotarpiu išryškėjusi vienatvė moterims sukelia stiprius jausmus, kurie priverčia jaustis tarsi atskirtoms ir atitolusioms nuo aplinkinių. Pačios visuomenės sukurtas „idealios mamos“ vaizdas skiriasi nuo realybės. Bet moterys nuo to nesijaučia geriau. Jos bijo pripažinti, kad jaučiasi vienišos, nesuprastos, kadangi visuomenėje jos bus vertinamos kaip „bloga mama“, „bloga žmona“. Ir tuomet ji pasijaučia kaip negyvenamoje saloje, kur niekas jos nesupranta.“

Vienišumas, atskirtis skausminga visais gyvenimo periodais, bet ypač po gimdymo, kai esi pažeidžiama, jautri, kenti nuo neišsimiegojimo, nuovargio, galbūt ir gimdymo traumos. Tiek nėštumo metu, tiek pagimdžius didžiausias dėmesys skiriamas kūdikiui, kas iškreipia mamos suvokimą apie ją pačią.

Pajausti, kad nesi „viena vilku staugianti iš vienišumo ir sunkumo mama

Pogimdyminė depresija nesirenka nei pagal amžių, nei pagal socialinę padėtį, išsilavinimą ar sveikatos istoriją. Šis sveikatos sutrikimas, galintis paveikti tiek mamas (13–14 proc. moterų), tiek tėčius (iki 10 proc. vyrų), apima ir panardina. Pirmuosius ženklus pogimdyminės depresijos ženklus specialistai įvardija negalėjimą užmigti, nerimą, prarastą susidomėjimą bendravimu ir iki tol užsiimtais pomėgiais. „Vienišumas taip pat gali būti vienas veiksnių, kuris paskatins atsirasti pogimdyminei depresijai“, – pabrėžia akušerė A. Zinkevičienė. Būdami šalia ką tik tėvais tapusių žmonių suteiktume jiems ne tik pagalbą buityje, bet ir emocinę paramą, artumą.

Socialiniai projektai kelerius metus nuosekliai siekia atkreipti dėmesį į mamų psichikos sveikatą ir padrąsinti jas kreiptis pagalbos.

Savanorė iš Panevėžio Aliesia dalijasi, kad skleisdama ir kalbėdama apie pogimdyminę depresiją ji „pirmiausia pati jaučiasi mamų bendruomenės dalimi. Savo mamos, savo anytos, būsimų mamų, esamų šeimų dalimi. Nes mūsų kalba tampa vienoda. Mes tampame stiprios kartu.“ Jai pritaria kita mama-savanorė Dalia iš Radviliškio, tvirtindama, kad moterų bendrystė padeda suprasti, kad mamos emocinė sveikata svarbi. Jai asmeniškai pogimdyminiu laikotarpiu gelbėjo žinios apie tai, kas vyksta su moters psichika, hormonais po gimdymo ir mamų su kūdikiais stovykla. Bendrystė, pajautimas, kad nesi, kaip atvirauja savanorė Dalia, „viena vilku staugianti iš vienišumo ir sunkumo mama šiame krašte“, sugrąžina viltį, pasitikėjimą savimi, skatina ieškoti specializuotos pagalbos.

Gegužės pirmąjį trečiadienį kviečiame kasmet minėti Pasaulinė mamų psichikos sveiaktos dieną!

Komentarai