b

Nėštumo kalendorius

  >  Kūdikystės metai   >  EMOCINĖ IR PSICHOLOGINĖ PAGALBA MAMAI IR ŠEIMAI

EMOCINĖ IR PSICHOLOGINĖ PAGALBA MAMAI IR ŠEIMAI

Laukiant mažylio keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir pajusti, ko jam reikia. Tad tapimas mama tampa patyrimu, kai labai svarbu išmokti save nuraminti – ne tik mintis, bet ir kūną.

Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:

Pirmosiomis valandomis po gimdymo kuriamas ryšys su vaiku. Tą laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, šis laikas itin svarbus ir gali nulemti vėlesnę moters savijautą.
Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas – natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti pozityvių emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei
žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto.
Adekvatūs lūkesčiai sau – motinystė yra didelis gyvenimo pokytis. Tai procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos
vaidmenį. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį reikėtų niekur neskubant visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai turi įtakos, ar moteris turės polinkį į
depresiją po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir
kaltės.
Socialiniai santykiai. Tai vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms. Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis be galo svarbu turėti artimų socialinių santykių su kitomis
moterimis, ypač jei jos turi vaikų, būti kartu ir dalytis savo patirtimi.

NEMOKAMA SPECIALISTŲ PAGALBA 

Svarbu nedelsti ir kreiptis profesionalios pagalbos, jei pastebite, jog patiriate pogimdyminės depresijos simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja arba jūsų savijauta blogėja ir tampa vis sunkiau pasirūpinti kūdikiu ar atlikti kasdienes užduotis. 

Visuomenės sveikatos biurai  rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Kontaktai ir paslaugos nėščiosioms ir pagimdžiusioms: pagalbasau.lt/depresija-po-gimdymo. 

Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis. 

Bendruomeniniai šeimos namai – savivaldybės teritorijoje veikianti socialinių paslaugų įstaiga, kuri organizuoja ir (ar) teikia kompleksines paslaugas šeimai (savivaldybių bendruomeninių šeimos namų adresų sąrašas čia:  https://www.metodiniscentras.lt/kompleksines-paslaugos).

Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. Tel. 1815 I–V 8–20 val., www.kriziukomanda.ltBūtinoji pagalba. Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.

Pogimdyminės depresijos centras (dalis paslaugų nemokamos) – švietimas bei informacija apie depresiją po gimdymo, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams. www.facebook.com/PDCENTRAS

Emocinė, psichologinė ir psichosocialinė pagalba

PAGALBA SAU – Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą ir prieinamą psichologinę pagalbą / www.pagalbasau.lt

VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAI – Pasidomėkite jūsų savivaldybėje organizuojamais stiprinančiais užsiėmimais, konsultacijomis ir savitarpio paramos grupėmis, nemokamomis psichologo konsultacijomis.  www.pagalbasau.lt/depresija-po-gimdymo

TĖVŲ LINIJA – Psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams / tel. 8 800 90012 I–V 9–13 val. ir 17–21 val. / www.tevulinija.lt 

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA – Teikia emocinę pagalbą moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus / tel. 8 800 66366 visą parą / www.pagalbosmoterimslinija.lt 

KRIZINIO NĖŠTUMO CENTRAS – Pagalba neplanuotai pastojus, netekus vaikelio, patiriant depresiją po gimdymo / tel. 8 603 57912 / www.neplanuotasnestumas.lt

UKMERGĖS ŠEIMOS CENTRAS – esant depresijai po gimdymo, psichologo konsultavimas nemokamas gyvai ar nuotoliniu būdu / www.ukmergesseimoscentras.lt

NEIŠNEŠIOTUKŲ PAGALBOS LINIJA – emocinė pagalba, internetinės mamų savanorių ir šeimos gydytojų konsultacijos neišnešiotų kūdikių šeimoms ir jų artimiesiems / www.padeduaugti.lt 

ASOCIACIJA GANTRAS – kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio / www.kudikionetektis.lt 

KRIZIŲ ĮVEIKIMO CENTRAS – psichologo paslaugos gyvai ir nuotoliniu būdu, pirma konsultacija nemokama / tel. 8 640 51555 / www.krizesiveikimas.lt 

KRIZIŲ ĮVEIKIMO KOMANDA – esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. Tel. 1815 I–V 8–20 val., www.kriziukomanda.lt.

VIlLTIES LINIJA – emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo / tel. 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt 

JAUNIMO LINIJA – emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt 

TU ESI – informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt

SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) – pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.vmotnam.lt, www.specializuotospagalboscentras.lt

INICIATYVOS ŠEIMOMS

Dulų asociacija – individuali emocinė ir fizinė pagalba moterims ir šeimoms nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo,  www.dula.lt.

Mamos linija – Anoniminė emocinė parama el. laiškais, skirta mamoms, išgyvenančioms motinystės melancholiją / laiskaimamai@mamoslinija.lt / www.mamoslinija.lt

„Drauge“ – savanorių  ilgalaikė emocinė parama tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų ar jų besilaukiantiems ir šiuo metu išgyvenantiems sunkų etapą,  www.programadrauge.lt  

„Namų mama“ – nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje / www.namumama.lt. 

„Mama mums rūpi“ – pogimdyminės depresijos prevencija, informacija, mamų bendruomenių kontaktai visoje Lietuvoje,  www.mamamumsrupi.lt. 

„Galių dėžutė“ – informacija tėvams,  kurių šeimoje gimė ypatingas vaikas / www.galiudezute.lt. 

Nėštumo kalendorius – atmintinių leidiniai nėščiosioms ir tėvams www.nestumokalendorius.lt. 

„Kalba mamos“ – tinklalaidės apie motinystę, mamų bendruomenė, vertingas specialistų (psichologų, psichiatrų ir kt.) turinys mamom, www.kalbamamos.lt.

„Mamadu“ – specialistų įžvalgos, patarimai vaikų iki 3 metų bei suaugusiųjų emocinės /

psichologinės sveikatos klausimais, videoįrašai, užsiregistravus – pagal vaiko raidą siunčiamos SMS

žinutės su aktualia informacijam www.mamadu.lt

„Auginu Lietuvą“ – edukacinė platforma, stiprinanti tėvystės įgūdžius  /   www.auginulietuva.lt

„Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga“ – jungia žmones ir organizacijas, kurios siekia mediciniškai ir psichologiškai saugios gimdymo priežiūros Lietuvoje, atstovauja gimdyvių teisėms dialoge su sveikatos priežiūros ir politikos organizacijomis ir advokatauja už į gimdyvę orientuotus pokyčius nėštumo ir gimdymo priežiūros sistemoje,  www.mgis.lt

PROGRAMĖLĖ „RAMU“ – tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.

PROGRAMĖLĖ „ATSIPŪSK“  –  dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą.

PROGRAMĖLĖ „PAGALBA SAU“  –  emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.

SAVITARPIO GRUPĖS. Moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis. Bendraudamos su kitomis moterimis pajuntame bendrystę, turime galimybę dalintis ir gauname socialinio palaikymo, kuris mažina depresijos po gimdymo riziką. 

Psichikos sveikatos paslaugos Lietuvoje

Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje www.pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis

Į KURĮ SPECIALISTĄ KREIPTIS?

  • Šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti (prireikus pasitelkdamas kitus specialistus) lengvos ir vidutinės depresijos, nerimo, nemigos sutrikimus.
  • Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai. Jie atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas,  šeimyninio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (ar) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas.
  • Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus, bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) ar psichosocialinę reabilitaciją.
  • Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas. Psichoterapija gali būti gydomi visi psichikos sutrikimai bei kai kurie somatiniai susirgimai.

Į KURIĄ ĮSTAIGĄ KREIPTIS?

 Psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas galima gauti įvairiai:

  • Jei jauti emocinius sunkumus ir nori su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu, sąrašas pateikiamas žemiau).
  • Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo gali gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
  • Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
  • Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
  • Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.
  • Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.

SKUBI PAGALBA LIGONINĖJE

Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei vykti tiesiai į ligoninę arba skambinti 112 skubios pagalbos numeriu

Jurbarko ligoninė, Vydūno g. 56, Jurbarkas

Kėdainių ligoninė, Budrio g. 5, Kėdainiai

Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Psichiatrijos departamentas, Aušros g. 27, Švėkšna

Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g. 41, Klaipėda

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Eivenių g. 2, Kaunas

LSMU Kauno ligoninė,  S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Kaunas

LSMU Kauno ligoninė, A. Kriščiūno g. 2, Kauno r.

Marijampolės ligoninė, Palangos g. 1, Marijampolė

Mažeikių ligoninė, Basanavičiaus g. 22, Mažeikiai

Pasvalio ligoninė, Geležinkeliečių g. 70, Pasvalys

Regioninė Telšių ligoninė, Kalno g. 40, Telšiai

Respublikinė Klaipėdos ligoninė, S. Nėries g. 3, Klaipėda

Respublikinė Panevėžio ligoninė, Smėlynės g. 25, Panevėžys

Respublikinė Šiaulių ligoninė, M. K. Čiurlionio g. 12, Šiauliai

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Parko g. 21, Vilnius

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, Vilnius

Rokiškio psichiatrijos ligoninė, Vytauto g. 47, Rokiškis

Tauragės ligoninė, Prezidento g. 7, Tauragė

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Vasaros g. 5, Vilnius

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Santariškių g. 2, Vilnius

@PogimdyminėsDepresijosCentras, VŠĮ „Mediapressa“, naudoti tik gavus raštišką sutikimą. Nuotrauka @Pexels

Komentarai