b

Nėštumo kalendorius

  >  Gimdymo laikotarpis   >  Natūralus mikrobiomas nuo pat gimimo. Kaip užtikrinti?
zmogaus-mikrobioma

Natūralus mikrobiomas nuo pat gimimo. Kaip užtikrinti?

Mikrobų yra visur ir jų įvairovė yra labai svarbi, įtaka labai plati ir daug ką lemia. „Jie kuria mūsų organus, saugo nuo nuodų ir ligų, skaido mūsų maistą, rūpinasi mūsų sveikata, kalibruoja mūsų imuninę sistemą, reguliuoja mūsų elgesį ir bombarduoja savo genais mūsų genomą“, – teigiama Edo Yongo knygoje „Manyje gyvena milijonai. Apie mumyse gyvenančius mikrobus, arba platesnis požiūris į gyvybę“, pristatančioje platesnį žvilgsnį į gyvybę.

Visata mūsų kūne

Kiekvienas žmogus ir kiekviena mūsų kūno dalis turi tam tikrą mikrobiomą, kurį suformavo genai, gyvenamoji vietovė, maistas, vaistai, laikas ir aplinkybės. Nė viena kūno vieta nėra nepaliesta, kiek turime ląstelių, tiek turime mikrobų ir dar daugiau. Jie mus veikia, praturtina ir keičia. Moko atskirti patogenus, apsiginti, turi įtakos nervų sistemai ir jos vystymuisi, nuolat daro įtaką mūsų elgesiui. Stebina tai, kad patys mikrobai geba keistis genais, o žmogaus mitochondrijos kilmė yra būtent iš mikrobo. Kiekvieno gyvūno gyvenimas priklauso nuo mikrobų, o daugelio jų kol kas negalime identifikuoti.

Mikrobai nėra teršalai, jų buvimas nereiškia ligos, o švara nelygu dezinfekavimas.

Dauguma mikrobų nėra patogenai, jie mūsų nesusargdina, neatima gyvybės, o ją saugo. Visi kartu jie – lyg iš pavienių ląstelių sudarytas, nevientisas „nematomas organas, kuris toks pat svarbus kaip skrandis ar akis“. Gerųjų mikrobų gausa saugo mus, nes gyvuodami kolonijomis ant odos ir organizmų viduje jie neprileidžia pavojingų mikrobų arba juos išnaikina. Štai kodėl svarbi mikrobų įvairovė – kad priartėjus blogiukui atsirastų tokių, kurie su jais susidorotų.

Nuo sterilumo gimdoje iki gausios mikrobų kolonijos

Mikrobiomas žmogaus organizme nėra pastovus, vos per dieną bendrijos gali greitai pakisti. Įdomu, kaip stipriai keičiasi žarnyno mikrobiomas nėštumo metu. Iki trečiojo trimestro jis „tampa panašus į žmogaus su sutrikusia medžiagų apykaita mikrobiomą, kuris paprastai reiškia nutukimą, aukštą cukraus kiekį kraujyje ir didesnę diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką“. Viskas tik dėl to, kad nėštumo metu moters organizmui reikia daugiau riebalų ir cukraus, norint išmaitinti sparčiai augantį mažylį.

Vos gimusį naujagimį kolonizuoja motinos makšties mikrobai (beveik trys ketvirtadaliai naujagimio bakterijų sutampa su motinos), augdamas jis pamažu susirenka naujų bakterijų iš motinos pieno (pienas yra gerųjų mikrobų šaltinis ir saugo nuo piktųjų mikrobų), tėvų ir šeimos narių, aplinkos, vėliau – iš kietojo maisto. Jei kūdikis gimsta per cezario pjūvio operaciją, pirmuosius mikrobus vaikutis gauna iš motinos (ar tėčio) odos ir ligoninės aplinkos. Mikrobiomas formuojasi pirmuosius du metus, pirmieji gauti mikrobai neabejotinai daro poveikį vėliau besiformuojančioms mikrobų bendrijoms, o kartu ir žmogaus sveikatai, mitybai, imuninei sistemai bei atsparumui.

Mokslininkams taip pat labai rūpi intensyviosios priežiūros skyriuose prižiūrimi naujagimiai. Niekas neturi tokio sterilaus ir mikrobų laukiančio organizmo kaip naujagimiai. Čia galioja taisyklė – kas greitesnis, tas gudresnis. Jei naujagimis, užuot apkrėstas mamos mikrobiomu per gimdymo takus, odos kontaktą, priešpienį ir pieną, yra slaugomas atskirai, negauna savo gyvenimo pradžiai geriausio kokteilio ir susirenka pradinę mikrobų „kolekciją“ iš aplinkos, kurioje yra ligoninės oro, atsitiktinių asmenų ir pan. Knygoje trumpai užsiminta apie profesoriaus Jacko Gilberto (https://gilbertlab.com/, o žemiau dalinamės šio mokslininko kalba “Why getting dirty is the new clean | Jack Gilbert | TEDxNaperville”) planus kurti specialius bakterijų rutulius siekiant aprūpinti mikrobų gausia ekosistema naujagimius intensyviuose skyriuose, o paaugusiems kūdikiams specialius kramtukus, su kuriais jie galėtų žaisti!

Kaip galėtų pasiruošti tėvai, jei numatyta cezario pjūvio operacija?

Kaip galėtume padėti perduoti savo vaikui mamos mikrobiomą, jei numatyta cezario pjūvio operacija, naujagimis yra atskirtas nuo mamos, maitinamas ne mamos pienu? Ne visi apačioje išvardyti metodai yra aptarti su medikais, todėl reikėtų domėtis, ieškoti palankiai nusiteikusio ir pritariančio mediko. Toliau išvardinti patarimai yra surinkti iš įvairių šaltinių, girdėtų patarimų bei diskusijų šiuo klausimu:

  • Oda prie odos kontaktas iš karto po gimimo (jei negali mama, tada – tėtis, kitas artimas žmogus) ir vėliau. Neskubėkite aprengti, skubėkite glausti prie odos. „ODA prie ODOS“ – BŪTINASIS KONTAKTAS
  • Iš anksto paruoštas „mikrobų“ apklotėlis, su kuriuo mama permiega ir perduoda po gimimo glausti prie naujagimio.
  • Vaikelio drabužėliai skalbiami ir laikomi namų aplinkoje, glaudžiami prie mamos (tėčio) odos ir apsėjami artimo žmogaus mikrobiomu. Tuščios vietos ant drabužių nebūna, jei ne jūsų mikrobai, tuomet nuguls ne itin sveika ligoninės ar kitų asmenų mikrobioma.
  • Merliukas (žaisliukas), kurį mama palaiko prie savo kūno ir perduoda juo užkloti vaikutį ar padėti šalia, jei jis gydomas intensyvios terapijos skyriuje.
  • Bent dalinis žindymas siekiant jo nenutraukti ar donorinis kitos mamos pienas (pasidomėti, ar ligoninėje yra donorinis pieno bankas ir kokios galimybės juo naudotis).
  • „Vaginalinė sėja“ – iš motinos makšties paimtais tepinėliais perbraukiamą naujagimiui per veidą yra taikoma, bet dažniau pasisakoma skeptiškai dėl įvairių grėsmių, pav. infekcijų.

Susigrąžinkime mikrobų įvairovę visi

Tuščia vieta laisva nebūna – visur viską visada padengia mikrobai. Jei juos reguliuojame dezinfekuodami, susidaro nenaudingos, nepadedančios arba net patogeninės kolonijos. Laisvoje (dezinfekuotoje) zonoje patogenams apsigyventi paprasčiau nei įvairialypėje ekosistemoje, natūraliai užimtoje nieko blogo nedarančių bakterijų užimtuose plotuose, kurios trukdo augti patogenams. Higiena lemia ir mūsų alergines reakcijas: kuo įvairesnis mūsų mikrobiomas, t. y. su kuo įvairesniais mikrobais susiduriame, tuo mažesnė alerginių reakcijų tikimybė. Sterilumas tampa labiau prakeiksmu nei sėkme, tačiau visi galime saugoti ir puoselėti savo mikrobiomą.

Kaip susirinkti mikrobiomą natūraliu būdu

Kaip gauti naudingų mikrobų iš aplinkos, paįvairinti ir išsaugoti jų įvairovę organizme bei pagerinti savo imuninę sistemą bei sveikatą:

  • vėdinti namus – įsileisti įvairiausius geruosius mikrobus;
  • valgyti kuo įvairesnių daržovių, vaisių; atsisakyti perdirbto maisto; įtraukti į mitybą prebiotinių skaidulų kupino maisto (porų, svogūnų, artišokų, obuolių, slyvų, migdolų, pupelių, tofu ir kt.) ir prebiotinių produktų (raugintų produktų, kefyro, jogurto);
  • gimdyti natūraliai (ar kitaip apsėti naujagimį motinos makštyje specialiai jam paruoštu mikrobų kokteiliu);
  • žindyti kūdikį motinos pienu (sukuria žarnyno ekosistemą);
  • rūpintis kūdikio, pradedančio vartoti kietą maistą, ir vaikų mityba;
  • perdėta higiena: nenaudoti antibakterinių kūno ir buities priežiūros priemonių, rūpintis švara, o ne naikinti mikrobus;
  • vengti netikslingo antibiotikų vartojimo ir nenaudoti jų kaip gyvūnų augimo stimuliatorių;
  • laikyti namuose gyvūnų (ypač šunis, kurie į namus parneša „didelius rinkinius“);
  • padirbėti sode ar darže, auginti naminius, kiemo, gatvės augalus – kurti mikrobų kupiną ekosistemą.

Ateitis ir mokslo siekiai

Mikrobiomo mokslo pažanga paspartėjo, tyrimai klesti, mikrobai tapo madingi, tačiau atsakymų į kylančius klausimus kol kas tik ieškoma: ar mikrobų pokyčiai esant nutukimui, astmai, žarnyno vėžiui, diabetui ir autizmui yra ligų sukėlėjai, ar tik negalavimų ženklas; ar keisdami mikrobų bendrijas galime pagerinti sveikatą? Mokslininkai mokosi kontroliuoti šiuos milijonus ir rasti naudą. Kartu su architektais siekia grąžinti mikrobus į kondicionuojamus pastatus, ligonines, namus, biurus, aprūpindami pastatus, kuriuose gyvena, dirba, sveiksta žmonės, bakterijomis.

Mikrobai, padėdami skaidyti maistą, išlaisvina iš jo mitybines medžiagas, kurių nepasiektume, pagamina vitaminų ir mineralų, kurių negalime gauti su maistu, suskaido chemines medžiagas ir toksinus. Mokslininkai aiškinasi, kaip nuo žarnyno mikrobų priklauso rizika sustorėti, ieško mikrobų, galbūt sukeliančių autizmą, kaltų dėl alergijos karvės pienui, netgi bando nustatyti, ar geriausios mamos-patelės yra išskirtinės savo mikrobiomu.

Kai kuriems žmonės trūksta svarbių mikrobų, o kai kurios mikrobų rūšys sparčiai mažėja ir apskritai dingsta. Pastebėta, kad bifido bakterijai B. infantis, kuri maitinasi motinos pienu, gresia pavojus. Pvz., ją turi 60–90 proc. kūdikių, gyvenančių Bangladeše ir Gambijoje, ir tik 30–40 proc. kūdikių, gyvenančių Airijoje, Švedijoje, Italijoje ir JAV, nors beveik visi tiriami vaikai buvo maitinami krūtimi. Mokslininkai spėja, kad tai lemia izoliuota motinystė. Šios bakterijos neturinti motina negali jos perduoti naujagimiui, tačiau vaikas, bendraudamas su kitomis motinomis, turi daug šansų gauti jos iš kitų. „Anksčiau mažyliai paprastai buvo auginami būriais ir taip jie perduodavo B. infantis vieni kitiems, keisdavosi šia bakterija su motinomis.“ „Kūdikiui išauginti reikia viso kaimo“ dar vienu aspektu, tiesa?

Straipsnis parengtas pagal Edo Yongo knygą „Manyje gyvena milijonai“, teksto autorė Nida Vildžiūnaitė, @NėštumoKalendorius, negalima platinti be raštiško sutikimo. Viršelio nuotrauka @pexel.

Komentarai