5 mitai apie nėščiųjų muzikinis ugdymą ir bendravimo su vaikeliu svarbą
Moksliniais tyrimais jau seniai įrodyta (Odent 1984, Tomatis 1992, Brewer 1998, Logan 1986, Whitwell 1999 ir kt.), kad nėščiųjų muzikavimas, kai moteris dainuodama, klausydama reikiamą muziką bei grodama specialiais muzikos instrumentais daro kryptingą poveikį savo būsimam kūdikiui ir savo sveikatai, yra labai naudingas. Ir ypač šiandien, gyvenant itin sparčiu tempu, užterštoje aplinkoje, patiriant stresą bei įtampą. Tad nėščiosios muzikavimas gali tapti nemenka pagalba jai pačiai ir laukiamam vaikeliui. Tačiau ne viskas taip paprasta… Visuomenėje gajūs penki mitai, trukdantys naudotis mokslo pasiekimais.
1 mitas: Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerą klausą turinti nėštukė
Trumpai juos pristatysime. Pirmasis ir pats populiariausias – „Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerą klausą turinti nėštukė.“ Kodėl tai netiesa? Nes po širdimi augančio mažylio ugdymo sistema yra visai kitokios prigimties! Moteriai dainuojant virpa jos balso stygos, tad vibracijos ir garsas „keliauja“ stuburu žemyn (garsas sklinda lengvai, nes žmogaus kaulai yra porėti ir atlieka garso perdavimo – stiprintuvo – funkciją), pasiekia dubens kaulus, sklinda gimdos vandenimis, kol pasiekia vaisių. Tad moteriai, norinčiai muzika sveikatinti savo mažylį, svarbu turėti sveikas balso stygas! Juolab kad po širdimi esantis „gyventojas“ iki 16 nėštumo savaitės girdi jį pasiekiančius garsus – motinos širdies dūžius, peristaltinius garsus, kvėpavimą ir kalbą – kūnelio paviršiumi, o vėliau ir iki pat gimimo – jau susiformavusiomis ausytėmis. Tad mielos būsimos mamos, dovanokite laukiamiems mažyliams savo dainas ir didesnius gabumus! Deja, tam dažnai sutrukdo antras mitas…
2 mitas: Muzikuoti nėra svarbu. Tai daug laisvo laiko turinčių ir savimi labai susirūpinusių turtingų moterų užsiėmimas
Antrasis mitas mūsų visuomenėje yra giliai įsišaknijęs, nors jau seniai žinoma, kad dar po širdimi esantį vaisių supantys garsai, t. y. motinos dainavimas, jos širdies plakimas, žarnyno veikla ir išorėje sklindantys balsai, veikia vaisių. Dar praėjusiame šimtmetyje mokslininkai įrodė (Hauser, Larson, Lee Salk 1973; Mckinney 1990), kad per placentinę kraujotaką vaisius reaguoja į garsus ir jau 16 nėštumo savaitę gali juos girdėti (Shahidulbak, Hepper 1992; Hepper 1994), o gimęs atskiria savo ir kitos motinos įsčių garsus ir kūnelio judesiais bei širdies plakimo greičiu reaguoja į jų emocinį turinį (Righetti 1996).
Svarbų atradimą padarė amerikiečių mokslininkas Brantas Loganas (1986), įrodęs, kad embriono širdies plakimas yra pirmasis garsinis generatorius, stimuliuojantis tiek būsimo kūdikio smegenų neuronų, tiek bendrą jo psichofiziologinį vystymąsi. Tad mokslininkai suprato ankstyvą vaisiaus širdelės plakimo priežastį (ji pradeda plakti 6 būsimo mažylio gyvenimo savaitę): ritmiškas plakimas ir visi vaisiaus aplinkos garsai yra būtini jo smegenų vystymuisi!
Šie ir kiti atradimai paskatino mokslininkus kurti įvairias nėščiųjų muzikavimui skirtas programas: R. Montemurroʼas siūlė moterims dainuoti liaudies dainas ir lopšines, D. Campbellas – klausyti akademinio žanro muzikos ir ypač Mocarto kūrybos, A. Tomatis – gamtos ir atskirų dažnių garsų, M. Lazarevas – „Sonatal“ metodo autorius – dainuoti specialiai sukurtas dainas, bendrauti su būsimu vaikeliu ir judėti pagal muziką, B. Loganas – „Baby plus“ metodo autorius – su ausinėmis klausyti specializuotos dainų ir muzikos programos. Muzikiniame ugdomajame sveikatinimo centre „Sveikutis“ vedama nėščiosioms skirta programa skatina moteris dainuoti teigiamą ateitį akcentuojančias dainas, atlikti priekinės pilvo sienelės lytėjimo pratimus, kvėpuoti diafragminės paremties metodu.
Tad nėščiųjų muzikavimas – atsakingų ir norinčių savo laukiamam kūdikiui padovanoti neįkainojamą dovaną būsimų mamų užsiėmimas!
3 mitas: Tai – tiesiog laiko švaistymas.
Šis mitas ypač populiarus. Apmaudu, kad jaunoms ar vaikų besilaukiančioms šeimoms jis sutrukdo padidinti savo vaikelio intelekto lygį, pagerinti jo sveikatą ir susilaukti gerokai gabesnio nei būsimieji jo tėvai mažylio! Yra žinoma, kad vaisiaus intelektas dižiąja dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties, t. y. nuo moters dainavimo, muzikavimo, dalyvavimo koncertiniuose renginiuose, muzikos klausymo ir tik trečdaliu – nuo motinos ir tėvo genų!
Pasak M. Lazarevo (1986), klasikinės muzikos intonacijos geba aktyvuoti vaisiaus smegenų neuronus, kurie įprastai, t. y. nepatyrę prenatalinio muzikinio poveikio, lieka „nepažadinti“. Gamta žmogui suteikė daug daugiau proto galių, negu jis tradiciškai jų panaudoja!
Muzika yra stipriausias žinomas neuronų vystymąsi sužadinantis dirgiklis. Ir ne tik. Nustatyta, kad 20 min. skambinimo pianinu (Altenmüller 2002) paskatina suaugusių žmonių smegenų neuroninių jungčių augimą. Vadinasi, mums meniniai įspūdžiai yra labai svarbūs! Tad įvairių rimtosios, liaudies ar sakralios muzikos koncertų bei renginių lankymas nėštukėms turėtų būti labai aktualus. Tik svarbu žinoti, kad būsimos mamos turi vengti triukšmingos muzikos ar garsų, viršijančių 115 dBA garsą. Tokiu garsumu dažnai vyksta populiariosios muzikos koncertai, dirba grandininiai pjūklai, lėktuvų varikliai, aidi šūviai ir t. t. Svarbu vengti tokios muzikos ar triukšmo, nes jis gali pakenkti laukiamo vaikelio klausai, o nuolat pasikartojantis ir pulsuojantis ritmas – sukelti gimdos sienelių susitraukimus.
Tačiau ar pati muzikuojanti ir muzikos renginiuose dalyvaujanti mama gali patirti naudą sau pačiai? Kaip rodo ilgametė muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėščiosios dainavimas normalizuoja moters kvėpavimo dažnį ir kvėpavimo minutinį tūrį, t. y. jai tampa lengviau kvėpuoti, dingsta dusulys, normalizuojasi širdies darbas (retėja pulsas), ji tampa ramesnė ir labiau pasitiki savimi, mažėja gimdymo baimė. Bendravimas su laukiamu vaikeliu pasitelkus specialias daineles (daugiau informacijos „Šeimos knygoje“) padeda būsimiems tėvams „susidraugauti“ su kūdikiu dar iki jo gimimo, o pačiai moteriai – labiau suvokti nėštumo reikšmę ir jo teikiamas galimybes. Taip formuojasi pozityvi tėvystė, padedanti susilaukti visapusiškai sveikų vaikų. Tad mielos nėštukės, muzikuokite!
4 mitas: Intelekto didinimas nesvarbu. Svarbu, kad vaikas gimtų sveikas ir laimingas
Šio mito klaidingumą padės suprasti paprasta tiesa: vaiko psichofiziniam vystymuisi įtakos turi smegenų sinapsinių jungčių „tinklelio“ tankumas. Jis panašus į tankiai smegenis vagojančias magistrales, kuriomis keliauja nerviniai impulsai, o su jais – mintys ir veiksmai. Jei vaikelio besilaukianti moteris dainavo savo būsimam mažyliui dainas ar lopšines, lankėsi koncertuose, grojo pati ir klausėsi muzikos, tikėtina, kad neuroninių jungčių „tinklelis“ bus tankesnis nei įpratai. Tokio mažylio smegenų žievė bus storesnė, jis bus atsparesnis įvairioms nervų sistemos ligoms (šizofrenijai, įvairioms neurozėms), taip pat epilepsijai, disleksijai. Jis greičiau atsisės, atsistos ir pradės vaikščioti, kalbėti, lengviau įsimins informaciją, greičiau gebės atlikti reikiamas užduotis…
Jei besilaukianti mama neišgyveno tęstinio streso, bet kalbino dar po širdimi esantį savo mažylį, dainavo jam lopšines, sekė pasakas, tikėtina, kad judviejų ryšys bus glaudesnis, todėl ir šeimos tradicijas vaikas perims lengviau, o paauglystės amžiaus tarpsnis nekels didelių iššūkių.
Kaip rodo pasaulinė ir muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėštumo metu muzika „stimuliuoti“ vaikai gimsta lengviau, nes daug judėję gimdoje turi gerai susiformavusį raumenyną. Jiems būdingas didesnis savisaugos jausmas ir gerokai didesni nei bendraamžių gabumai. Pvz., trejų metukų vaiko išprusimas labai dažnai prilygsta penkiamečio gebėjimams abstrahuoti, klasifikuoti daiktus. 19 mėn. vaikas jau gali pažinti raides, o 3 m. – skaičius. Dar iki gimimo ugdytiems vaikams būdinga greita reakcija ir ryškus gebėjimas greitai įsiminti bei suvokti daug įvairios informacijos. Tokie ikimokyklinukai mielai atsakinėja į suaugusiųjų klausimus, pasakoja apie save, kalbėdami vartoja girdėtas patarles, mėgsta humorą, moka daug eilėraščių, žino savo namų adresą ir kaip pasiekti namus.
Jų kalbinis žodynas labai turtingas. Dėl vienodai susiformavusių smegenų neuroninių jungčių abiejuose smegenų pusrutuliuose jie turi vienodus humanitarinio (literatūros, muzikos, dailės) ir realinio (matematikos, chemijos, fizikos, informatikos) profilio gabumus.
Manau, kad visi žino vieną žymiausių visų laikų kompozitorių J. S. Bachą, kurio pavardė XVII–XVIII a. rodė, kad ja besivadinantis žmogus yra muzikantas. Tuo metu kompozitoriai dažniausiai būdavo vyrai, tad jų žmonos, besilaukdamos savo atžalų, nuolatos girdėdavo vyrų grojimą. Tikėtina, kad tai turėjo įtakos jų vaikų profesijai, nes muzika dar iki gimimo ugdyti mažyliai dažnai turi absoliučią muzikinę klausą, puikų ritmo pojūtį, gerokai lengviau mokosi groti muzikos instrumentais. Tad viskam gabus vaikas turi daugiau galimybių būti laimingas ir save sėkmingai realizuojantis žmogus. Nuostabu ir tai, kad šią dovaną savo vaikams būsimi tėvai gali padovanoti! Tereikia šiek tiek pastangų.
5 mitas: Norint prenatališkai muzika ugdyti vaisių, pakaks pasiklausyti šiek tiek muzikos
Jau minėta, kad būsimo vaikelio intelektas didesne dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties, t. y. nuo moters dainavimo, muzikavimo, dalyvavimo koncertiniuose renginiuose ir muzikos klausymo, ir mažesne – nuo motinos ir tėvo genų. Tad jei nėštukė tik klausys muzikos, tai tokio ugdymo poveikis po širdimi esančiam mažyliui bus mažesnis.
Keletą žodžių norėčiau tarti apie D. Campbello „Mocarto efekto“ teoriją, teigiančią, kad šio kompozitoriaus muzika turi išskirtinį poveikį dar įsčiose esančiam kūdikiui. Išties V. A. Mocarto kūryba skiriasi nuo kitų kompozitorių savo įvairiapusiškumu – beveik nė vienas kitas nesugebėjo kurti tokios tobulos formos, džiaugsmo ir saulėtumo kupinos melodijos, turtingos harmonijos, puikios polifonijos bei orkestruotės kūrinių. Tačiau išskirtinio tik šio kompozitoriaus muzikos poveikio vaisiui nebuvo pastebėta, mat nėštukei klausantis ir jos mėgstamų kito žanro kūrinių, laukiamas mažylis taip pat imdavo judėti ir reaguoti.
Tad mielos būsimos mamos, apsupkite savo po širdimi esantį mažylį muzikinės veiklos įvairove: dainuokite (moters muzikiniai gabumai, kaip jau minėta, neturi reikšmės) savo laukiamam vaikeliui lopšines ar savo pamėgtas vaikystės daineles, glostykite priekinę pilvo sienelę (juk jūsų rankas nuo ūgtelėjusio vaikelio skiria vos vienas du centimetrai) ir stenkitės išreikšti džiaugsmą būsimu susitikimu. Teigiamų emocijų išgyvenimas paskatins laimės hormonų raišką, kuri, savo ruožtu, atliks gerus darbus: aktyvins endokrininės liaukos – hipofizės veiklą, gerins savijautą ir nuotaiką, skatins teigiamą požiūrį į esamą situaciją bei pozityvumą kylančių iššūkių atžvilgiu. Visa tai mažins streso hormonų – adrenalino, norepinefrino ir kortizolio gamybą, normalizuos kraujospūdį ir širdies darbą, mažins cholesterolio kiekį kraujyje…
Apsupkite savo mažylį muzikiniais garsais tam, kad vėliau jūsų namuose skambėtų laimingo ir sveiko žmogučio juokas. O jei norite draugijos, „Sveikučio“ interneto svetainėje rasite nėštukių muzikavimui skirtus kursus. Smagaus muzikavimo!
JEI DAINUOTI NEGALITE? Negalinti dainuoti mama nerimauti neturėtų, nes gamta tuo pasirūpino: širdies dūžiai, peristaltikos garsai bei gimdos apsupties garsai (greta esančių žmonių kalba, jų balsai, baltas triukšmas, skambanti muzika) pilnai kompensuoja motinos dainavimo stoką. Čia svarbu tampa tik reikiamos informacijos turėjimas ir noras muzika sveikatinti būsimą mažylį.
Klausos negalią turinčiai mamai galiu patarti kuo dažniau būti skambančios muzikos apsuptyje, nors ir pati moteris to negirdi. Po širdimi esantis mažylis girdės išorės garsus (pradžioje – vibracijas kūnelio paviršiumi, vėliau – ausytėmis) ir jo klausos nervai bus dirginami, kas stimuliuos smegenų sinapsinių jungčių vystymąsi. O tos jungtys – geresnių gebėjimų, aukštesnio intelekto pagrindas.
Jeigu jūs neturite galimybių ar pomėgio per muziką lavinti ir megzti ryšio su vaikeliu, būtinai ieškokite sau prieinamų ir priimtinų būdų tai daryti.
Bendravimo su laukiamu vaikeliu svarba
Įvairių tautų tradicijos rodo, kad moteriai bendrauti su dar po širdimi esančiu mažyliu yra natūralu ir sava. Lopšinių dainavimas, pasakų skaitymas, priekinės pilvo sienelės lytėjimas, glostymas – tarsi pasiruošimas būsimai motinystei. Tačiau kaip su vaikeliu bendrauti, jei jo negali apkabinti, paliesti?
Euritminiai lytėjimo pratimai
Šiems siekiams gali padėti bendravimo su būsimu mažyliu „mokykla“ arba pirmoje „Šeimos knygos“ dalyje esantys euritminiai lytėjimo pratimai nėščiosioms. Kuo jie ypatingi? Iš pirmo žvilgsnio tai yra paprastų ir nesudėtingų melodijų lydimi, specialiai sukurti, gerą ateitį ir teigiamus vaizdus projektuojantys tekstai, kurių paskirtis – padėti būsimai mamai suvokti, kad po jos širdimi besivystantis vaisius yra ne tik tolydžio augantis ir ją storinantis vaikas, bet girdintis, jaučiantis ir jau turintis atmintį mažas žmogutis, labai trokštantis dėmesio, švelnių prisilietimų, meilės ir jautriai reaguojantis į visus moters nuotaikų pasikeitimus (čia verta prisiminti anksčiau minėtą gimdos aplinkos svarbą vaisiaus intelekto vystymuisi). Juk nuo motinos minčių, jausmų ir žodžių priklauso, ar pasaulį išvys optimistas, savimi ir gyvenimu pasitikintis žmogus, tikintis, kad likimo taurė jam teko puspilnė, ar įvairių baimių, nepasitikėjimo, pesimizmo ir dirglumo kupinas vaikas, manantis, kad likimas jam skyrė pustuštį indą.
Galėtumėte suabejoti: kam tos glamonės, jei vaikelio paliesti negalime, – jį saugo nėščiosios kūno sluoksnis, gimdos sienelės ir vaisiaus vandenys, tad ar pilvui tenkančius prisilietimus dar negimęs vaikas pajaus? Kaip rodo praktinė darbo „Sveikutyje“ patirtis, žmogaus organizmas geba padėti šiems judesiams „pasiekti“ adresatą, tačiau tam būtina svarbi sąlyga: keturių veiksnių – aiškaus, mintyse suformuoto vaizdinio; nuoširdaus jausmo įsitikinus, kad regimi vaizdai ir svajonės netrukus taps realybe; švelnaus judesio ir dainuojamo žodžio – vienovė. Juk daugeliui iš mūsų teko patirti, kad mintyse kuriami vaizdai galų gale tampa realybe.
Žodžiai slepia didelį jausminį užtaisą. Pakiliai ir įtaigiai pasakyta tiesa gali padėti įveikti sunkumus, patikėti savo jėgomis, pakylėti ar įkvėpti žygiams (kaip žinia, kaltinantys, abejojantys ar prakeikiantys žodžiai gali atimti paskutinę viltį ar net sužlugdyti). Euritminiai lytėjimo pratimai nėščiosioms – tai kasdienis mažylio kalbinimas, bendravimo su po širdimi augančiu vaikeliu mokykla, viso spektro švelnių jausmų perdavimas ir laukiamos puikios ateities programavimas, todėl patartina šiose „pratybose“ dalyvauti ir būsimiems tėčiams (tyrimai rodo, kad 24 savaitę susiformavusi vaisiaus vidinė ausis padeda artimųjų balsus atskirti nuo svetimų). Vyro ranka ant nėščiosios pilvo, švelnūs lytėjimo judesiai padės vaikeliui „susidraugauti“ su savo tėčiu dar iki gimimo, priprasti prie jo balso ir biolauko, o būsimam tėčiui – įsisąmoninti tėvystę. Tik minėtiems rezultatams pasiekti reikia kasdien (ryte, tik atsibudus, ir vakare, prieš užmiegant) dainuoti.
Kaip atlikti euritminius lytėjimo pratimus?
Dainuodama nesudėtingus tekstus ir melodijas būsima mama turi aiškiai įsivaizduoti žodžiais kuriamus vaizdinius, juos išgyventi, neabejodama jų būsimu išsipildymu ir nenagrinėdama būdų ar situacijų, kaip jie išsipildys, „piešti“ ant pilvo priekinės sienelės apdainuojamas saulytes, gėlytes, pieno upelius, debesėlius, „glostyti“ vaikelio galvytę, rankutes, petelius, „liesti“ skruostelių duobutes, plaukučių garbanėles, „kutenti“ kojytes, rankytes, pažastuką, kakliuką… Toks „darbas“ netruks pateikti rezultatų: mažylis ims savo judesiais, apsivertimais atsiliepti į jam siunčiamus kalbinimus, glostymus bei mokymus. Iki gimimo užsimezgęs ryšys vėliau taps gilaus savitarpio supratimo, užuojautos, pagarbos ir meilės pagrindu, kuriam kurti nėštumo metu tereikia šiek tiek kasdienio stropumo. Beje, aktyvūs dar po širdimi esančio kūdikio judesiai padeda jam (sunku patikėti!) užsiauginti raumenukus, būtinus sėkmingam gimimui. Juk gimimas ir gimdymas – nemažai jėgų reikalaujantis išbandymas.
DAINA „Padainuosiu dainužėlę apie dailią dukružėlę“
Pabaigoje norėčiau palinkėti, kad „Šeimos knygos“ dalis „Po širdim nešiojau, laimužę godojau. Euritminiai lytėjimo pratimai nėščiosioms“ taptų būsimų mamų ir tėčių pradžiamoksliu, padedančiu laukiamam šeimos nariui sklandžiai ateiti į šį pasaulį, būti puikios sveikatos ir pasižymėti išskirtiniais gabumais.
Tekstus parengė Lolita Jolanta Piličiauskaitė.
AMUS programa „Sveikutis”.
@Nestumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, ©naudoti tik gavus raštišką sutikimą. Nuotrauka @Pexels
