Savijauta: ko galima tikėtis?
Nėštumas ir gimdymas – tai patirtys, padedančios pasiruošti motinystei. Kiekviena moteris yra labai skirtinga, todėl ir šie patyrimai ją veikia labai skirtingai.
Tapti mama
Ne tik kūne, bet ir psichikoje vykstantys pokyčiai skirti tam, kad moteris taptų mama. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad gimus vaikeliui ji galėtų užmegzti labai jautrų, gilų, labai emocionalų, kūnišką santykį. Kai vaikelį mama tiesiog intuityviai jaučia, kai mamai reikia mažylio tiek, kiek ir jam jos, kai mažylis mato spindinčias iš laimės mamos akis ir patiria, ką reiškia būti mylimam, priimtam, kai mama sugeba atsiliepti į vaikelio poreikius taip giliai ir jai nereikia to sąmoningai žinoti. Tačiau mes visos esame žmonės, todėl vienos šiuos pokyčius pajaučia stipriau, kitos silpniau, vienoms juos lengviau priimti, kitoms šie pokyčiai sukelia nerimo, nesaugumo, sutrikimo, noro „susigrąžinti buvusią save“ jausmus.
Emocinės smegenys
Jau besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį. Tad jei galvojate, kad „kvailėjate“, „išskystate“, nekontroliuojate savo jausmų, tai svarbu suprasti šių vidinių pokyčių svarbą – jūsų psichika ruošiasi.
Gimdymo patyrimai
Gimdymas čia suvaidina labai svarbų vaidmenį. Tai toks patyrimas, kai yra „įjungiami“ motinystės centrai. Sąrėmių metu išsiskiriantis oksitocinas skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie yra natūralūs anestetikai, suteikiantys euforijos jausmą. Jei gimdymas vyksta fiziologiškai, t. y. be intervencijų, moters smegenyse šių hormonų prisikaupia labai daug, oksitocinas suaktyvina smegenų sritis, kurios po gimdymo suteiks motinai palaimos, euforijos, apdovanojimo jausmą, būnant su mažyliu. Dėl to dažnai po gimdymo moteris patiria staigų meilės pliūpsnį, kai vaikutis įsitaiso jai ant krūtinės. Vaikelio skleidžiami garsai, jo kvapas taip pat padeda aktyvuotis instinktams, todėl dažnai moterys tiesiog intuityviai žino, kaip rūpintis mažyliu, ko jam reikia.
Grįžus namo
Gimdymo euforija gali tęstis kelias dienas. Dažniausiai ji nuslūgsta grįžus namo. Ir čia svarbu neskubėti, skirti daug laiko poilsiui, kad atsigautumėte po gimdymo, daug laiko tiesiog buvimui su mažyliu, kad tas ryšys taptų kuo glaudesnis. Greičiausiai iš pradžių apims jausmas, kad gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, ypač jei tai pirmas vaikutis; tam, kad viskas stotų į savo vėžes, reikia laiko. Būsite jautri, emocijos smarkiai kaitaliosis – kartais būsite pavargusi, o kartais kupina jėgų. Neskubėkite, šios emocinės bangos su laiku aprims, gyvenimas įgaus daugiau ritmo, priprasite prie naujo šeimos nario.
Duokite sau laiko
Tačiau tokia graži pradžia ne visada įvyksta. Jei gimdymas buvo komplikuotas, jei vyko su tam tikromis intervencijomis, ta pirmoji euforija gali ir neįvykti, nes intervencijos bei stresas sutrikdo oksitocino ir endorfinų išsiskyrimą. Tai nereiškia, kad esate „bloga mama“, kad neturite motiniškų instinktų. Tiesiog, norint sukurti tą glaudų ryšį, jums gali prireikti daugiau laiko, daugiau buvimo kartu. Nerimas, nepasitikėjimas, išoriniai pokyčiai ar stresinės situacijos bei konfliktai taip pat gali sutrikdyti jautrų mamos ir vaikelio ryšį. Tokiu atveju labai svarbu ieškoti jums artimų žmonių, kurie galėtų ne tik padėti fiziškai ar buityje, bet ir išklausyti, kuriems galėtumėte papasakoti, kaip jaučiatės. Kartais moterims, kurios iki vaikelio gimimo buvo labai aktyvios ir gyveno daugiau ekstravertišką gyvenimą, toks „užsidarymas“ gali atrodyti kaip grėsmė, kaip „kalėjimas“, nuolatinis buvimas prie mažylio ar galvojimas apie jį gali smarkiai varginti. Čia svarbu suvokti, jog tai tik greitai pasibaigsiantis etapas – mažylis augs ir vis daugiau bus erdvės sau. Taip pat pasitelkite kitų žmonių – vyro, močiučių, draugių, auklių – pagalbą, kad galėtumėte atsitraukti, jei norite išeiti iš namų, pabūti tik su savimi, užsiimti jums miela veikla. Vaikeliui svarbiausia pajausti jį mylinčią mamą, todėl po gimdymo mums reikia pasirūpinti savimi, kad galėtume būti ramios, mylinčios, įsitraukiančios. Ir kiekviena tai darysime skirtingai, nes kiekviena esame unikali, pati geriausia mama savo mažyliui.
Tekstus parengė psichologė – psichoterapeutė Sigita Valevičienė, “Mama mums rūpi” lektorė.
@Nestumokalendorius , VŠĮ „Mediapressa“, naudoti tik gavus raštišką sutikimą. Nuotrauka @Canva
