b

Nėštumo kalendorius

  >  Kūdikis   >  Sveikas ir protingas vaikas: svarbiausi veiksniai. Su specialiste Vitalija Grecevičiene
Kudikio_raida

Sveikas ir protingas vaikas: svarbiausi veiksniai. Su specialiste Vitalija Grecevičiene

Būsimų tėvų paklausę „Kokio vaikelio laukiate?“, dažniausiai išgirstame atsakymą „Sveiko ir protingo“. Tai suprantama, nes sveikata ir protas yra svarbiausios vertybės. Kartu kyla daug klausimų:

  1. kaip vystosi būsimo kūdikio nervų sistema,
  2. kas gali lemti jo protinius gebėjimus,
  3. kada laukiamo vaiko gebėjimais reikėtų pradėti rūpintis?

Už vaiko protinius gebėjimus yra atsakinga nervų sistema – viso žmogaus organizmo „centrinis kompiuteris“, užtikrinantis sklandžią visų vidaus sistemų (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo ar kt.) veiklą.

Neurologė Vitalija Grecevičienė aiškina, kaip šiuolaikinis mokslas naujausiomis technologijomis (funkciniu branduolių magnetiniu rezonansu, magnetoencefalografija ir kt.) tiria, kaip vystosi ir bręsta mažo vaiko smegenys: „Dėl šių tyrimų daugiau žinome apie vaikų smegenų plastiškumą, t. y. kad naujos neuroninės jungtys galvo smegenyse geba sukurti centrus. Ilgalaikiais tyrimais sukurta „galimybių langų“ teorija, o tai padeda geriau suprasti raidos ypatumus ir ją lemti. Ypač tai svarbu esant sulėtėjusiai ar sutrikusiai vaiko raidai.“

Išskiriami trys svarbiausi vaiko galvos smegenų ir jo raidos laikotarpiai: iki pastojimo, nėštumas ir pirmieji dveji mažylio gyvenimo metai.

Iki pastojimo

Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas lemia vaiko gebėjimus. Remdamiesi žiurkių ir žmogaus smegenų panašumu mokslininkai atliko tyrimus. Vienos žiurkės iki suporavimo turėjo geresnes gyvenimo sąlygas: didesnį narvą, daugiau žaislų, geresnį maistą. Šios grupės palikuonys buvo žymiai gudresni negu kitos grupės žiurkių, kurios neturėjo tokių gerų sąlygų, palikuonys. Žinoma, tokie tyrimai su žmonėmis neatliekami, tačiau mokslininkai teigia, kad tinkama aplinka, mityba, fizinė bei emocinė būsimų tėvų sveikata turi įtaką kūdikio gebėjimams. Ne veltui sakoma, kad nėštumą reikėtų planuoti, jam reikia ruoštis.

Nėštumas

Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. Jau 6–14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2–3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas: skirtingas funkcijas ateityje atliksiančios nervinės ląstelės nukeliauja į tik joms skirtas galvos smegenų sritis. 7 nėštumo mėn. susiformuoja smegenų vingiai. Daugėja neuronų, gimstant kiekvienoje smegenų pusrutulio žievėje jų būna apie 10 mlrd.

Besivystančiose vaisiaus smegenyse vyksta sudėtingi procesai, todėl jos ypač jautrios neigiamiems veiksniams visu nėštumo laikotarpiu. Skirtingais smegenų vystymosi laikotarpiais neigiamų veiksnių poveikis skiriasi. Pirmąjį nėštumo trimestrą jie gali sąlygoti grubius smegenų apsigimimus. Neuronų migracijos metu pažeisti neuronai „pasimeta“ ir nenukeliauja į jiems skirtą vietą. Tai gali sukelti smegenų vingių apsigimimą. Trečiajame nėštumo trimestre nepalankūs veiksniai gali pažeisti pilkąją smegenų medžiagą (neuronų kūnų sankaupos), baltąją medžiagą (neuronų laidus). Būsimos mamos infekcijos gali sąlygoti vaisiaus smegenų, jų dangalų uždegimus.

Nėštumo metu svarbiausia išvengti nepalankių veiksnių

Aišku, ne viskas priklauso nuo moters. Dažnai neįmanoma išvengti iki nėštumo buvusių ligų, susirgimų besilaukiant, vartojamų medikamentų, aplinkos užterštumo ir kitų nepalankių veiksnių.

Tačiau yra daug ir nuo moters priklausančių veiksnių. Tai:

  1. Sveikas gyvenimo būdas.
  2. Taisyklinga mityba nėštumo metu (apie kurios svarbą pastaruoju metu kalbama vis daugiau).
  3. Žalingų įpročių (alkoholio, rūkymo, narkotinių medžiagų) atsisakymas.
  4. Emocinė būsimos mamos savijauta.

Žalingi įpročiai

Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema – viena jautriausių alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Alkoholis, per placentą patekęs į vaisiaus vandenis, juose išlieka žymiai ilgiau negu pačiame moters organizme, toksiškai bei teratogeniškai veikdamas ne tik vaisiaus smegenis, bet ir kitus organus. Dėl alkoholio poveikio per nėštumą vaikui po gimimo gali pasireikšti alkoholio nulemtas neuroraidos sutrikimas, kitaip vadinamas alkoholiniu vaisiaus sindromu.

Narkotinės medžiagos sukelia struktūrinius pakitimus vaisiaus galvos smegenyse, kurie lemia vaiko protinius, elgesio ir emocijų sutrikimus.

Rūkymas nėštumo metu siejamas su dėmesio koncentracijos, skaitymo ir rašymo problemomis mokykliniame amžiuje.

Emocinė savijauta

Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta. Tai, ką išgyvena moteris nėštumo metu, išgyvena ir vaisius.

Laukdamasi moteris gali patirti labai daug įvairių vidinę įtampą ir nerimą keliančių jausmų: gali nerimauti dėl vaikelio sveikatos, ar sugebės būti gera mama, dėl pasikeitusių santykių su vyru, dėl darbo ir savo karjeros.

Besilaukiančios moterys dažnai patiria ir gimdymo baimę. Svarbiausia jausmų neslopinti – jie kyla iš mūsų senųjų smegenų. Bandymas save įtikinti, kad „nelogiška“ taip bijoti ar nerimauti, tikrai nepadės. Tačiau gali padėti keli dalykai. Pirmiausia, pasiruošimas motinystei (mokymai apie gimdymą, laikotarpį po gimdymo) – tai suteikia aiškumo ir kartu daugiau saugumo. Antra, pokalbiai su artimais žmonėmis, draugėmis, kitomis vaikučių jau turinčiomis moterimis – tai suteikia galimybę pasidalyti jausmais ir suprasti, kad tokie jausmai yra natūralūs; pokalbiai padeda rasti būdų, kaip sau padėti.

Tyrimais įrodyta, kad įvairios atsipalaidavimo technikos – kvėpavimas, meditacija, šokis, judėjimas ar plaukiojimas – aktyvina parasimpatinę nervų sistemą (mokėjimas save nuraminti labai padės ir gimdymo metu). Jei emocijos labai intensyvios, kreipkitės pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus.

Besilaukiančios mamos patirtas ilgalaikis stresas siejamas su vaiko struktūriniais smegenų pakitimais. Tyrimais įrodyta, kad šie vaikai dažniau kenčia nuo emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje, dažniau linkę į priklausomybes. Mamos ilgalaikės neigiamos emocijos veikia ir intelektinius vaiko gebėjimus.

Ne veltui lietuviai turi patarlę: „Visus nėščiosios norus reikia pildyti, jei jų neišpildysi – pelės užpuls tavo namus.“

Pirmieji dveji mažylio gyvenimo metai

Smegenys vystosi ir bręsta. Šiuo metu neuronai sudaro jungtis, vadinamąsias sinapses. Galvos smegenyse formuojasi už įvairiausias funkcijas atsakingi centrai. Patirtis (rega, klausa, kiti jutimai) tarsi „įjungia“ genetinius mechanizmus, verčiančius neuronus keistis viena ar kita linkme. Neuronai augina ataugas (dendritus), suranda jiems pagal funkciją artimus neuronus ir formuoja jungtis. Neuronas „žino“, kaip auginti sinapses, o kūdikio patirtis bei mokymasis veikia kaip paleidžiamasis mechanizmas, spartina šį procesą. Jungčių formavimasis yra esminis vaiko gebėjimų formavimuisi, nes vienas neuronas gali atlikti tik paprastą funkciją, o jų milijoniniai tinklai – sudėtingiausias užduotis. Šios jungtys vėliau gali išnykti, jei nestiprinamos stimulų iš aplinkos, kūdikio patyrimo. Principas: „Jei nenaudoju, tai ir nereikia.“

Skiriami jautrūs atskirų gebėjimų susiformavimo laikotarpiai, kai už tam tikras funkcijas (judėjimą, kalbą, klausą ir kt.) atsakingi centrai vystosi intensyviausiai. Jie vadinami kritiniais laikotarpiais arba galimybių langais. Jei šiuo laikotarpiu vaikas negauna iš aplinkos tai funkcijai reikalingų stimulų, centrai nesusiformuoja ir ta funkcija ilgainiui prarandama. Kaip tą suprasti? Pvz., klausa formuojasi iki 3–3,5 metų. Jei vaikas tuo laikotarpiu negirdės kalbos (bus sutrikusi klausa ar vaikas bus socialiai izoliuotas), jis neišmoks kalbėti.

Lentelėje pateikiami kai kurių funkcijų galimybių langai.

Per pastaruosius dvidešimt metų atlikta daug tyrimų, kurių duomenys parodė, kad kūdikio patirtis ryškiai pakeičia ne tik smegenų brandą, bet ir jų struktūrą. Tėvų bendravimas su vaiku, tinkama mityba, streso išvengimas, didelė jutiminės ir judėjimo patirties įvairovė vaiko smegenyse sukelia teigiamus ir ilgai išliekančius pokyčius – tarp neuronų formuojasi jungtys, kuriasi įvairių funkcijų centrai.

Leiskite kūdikiui kuo daugiau laisvai judėti

Kūdikio judesių raida vystosi pagal tokį principą: nuo paprastesnio veiksmo iki sudėtingesnio. Kūdikis vieną veiksmą išmoksta ir laikui bėgant jį tobulina. Išmoktas judesys leidžia kūdikiui mokytis dar sudėtingesnių. Pirmiausia kūdikis visada išmoksta laikyti galvą, tada sėdėti ir tik tuomet atsistoja.

Leiskite kuo daugiau tyrinėti aplinką

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pakabintą žaislą kūdikis daužo nesąmoningai, o vėliau išmoksta sąmoningai žaislą pasiekti. Augdamas sugeba paimti stambų daiktą visu delnu, o pirmųjų metų pabaigoje jau ima smulkius daiktus dviem pirštukais. Kūdikį domina visa aplinka. Kuo ji įvairesnė, tuo daugiau mažylis gauna teigiamų potyrių. Mokslo įrodyta, kad vaiko intelektinė raida labai susijusi su fizine raida.

Sukurkite saugią emocinę aplinką

Kūdikis pasaulį pažįsta ir patirties įgauna per pojūčius. Būtent tokiu mokymosi būdu mažylis semiasi žinių pirmaisiais dvejais savo gyvenimo metais. Rami aplinka, šiltas bendravimas, kalbėjimas su kūdikiu – teigiama emocijų valdymo patirtis. Labai svarbi mamos emocinė būklė – kūdikis jaučia, ar mama pikta, nelaiminga, ir kartu pats jaučiasi blogai. Pakeltas balsas ir grubus elgesys slopina ne tik emocijų, bet ir saugumo jausmą, kurio pagrindu formuojasi prieraišumas.

Daug bendraukite, kalbėkite su mažyliu

Kūdikis pirmaisiais savo gyvenimo metais mokosi kalbos tik bendraudamas su žmogumi. Kalba per garso ir vaizdo aparatūrą jam nėra svarbi. Todėl nuo pirmųjų dienų reikia kalbinti mažylį, aiškinti, kas vyksta aplinkui, dainuoti. Kuo išraiškingiau ir intensyviau bendraujama su kūdikiu, tuo geriau ateityje jis kalbės. Be to, bendraudamas su žmogumi kūdikis gauna daug teigiamų potyrių: mato žmogaus veidą, lūpas, jaučia prisilietimus, mato gestus, patiria bendravimo malonumą.

Kūdikis ir šiuolaikinės technologijos

Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Dažnai kyla klausimas, kada vaikui galima leisti žiūrėti į ekranus (mobilųjį, planšetę, televizorių). Rekomenduojama leisti žiūrėti tik nuo 18 mėn. amžiaus. Principas paprastas – kuo vėliau ir mažiau, tuo geriau. Technologijos puikiai gali padėti ugdyti vaiką vėliau, kai tėvai parenka lavinančias laidas ir… žiūri jas kartu su vaiku. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekrano, tuo jų žodynas skurdesnis.

Moksliniuose eksperimentuose su gyvūnais jauniklių atskyrimas nuo tėvų keičia jauniklių smegenų mikrostruktūrą. Tyrimas, atliktas su JAV įvaikintais Rusijos kūdikių namuose augusiais vaikais, parodė tiesioginį ryšį tarp įvaikinto kūdikio amžiaus ir jo protinių gebėjimų vyresniame amžiuje. Kuo jaunesnio amžiaus kūdikiai buvo įvaikinti, tuo jų gebėjimai buvo geresni, jie turėjo mažiau emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje.

Visi trys laikotarpiai – nėštumo planavimas, nėštumas ir pirmieji dveji mažylio gyvenimo metai – yra patys svarbiausi vaiko gebėjimams ateityje. Gaunama patirtis per visus pojūčius (regą, klausą, kvapą, lietimą, emociją bei kt.) spartina kūdikio smegenų brandą. Nereikia nusistatyti tvarkaraščio, kad „dabar ugdysiu judėjimą, vėliau regėjimą, o galiausiai griebimą“. Svarbiausia mylėti ir būti su savo vaiku. Dainuodami, žaisdami, šypsodamiesi ir užsiimdami kita veikla maitinate savo mažylio smegenis.

O juk visi norime, kad mūsų mažylis būti sveikas ir protingas.

Pagal neurologės Vitalijos Grecevičienės parengtą tekstą, @Nėštumokalendorius, VšĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.  Viršelio nuotrauka @PEXELS.

Komentarai