Nėštumo kalendorius

Naujagimio adaptacija po gimdymo ir procedūros gimdymo namuose

Kai naujagimis iškart po gimimo paguldomas motinai ant krūtinės, stebimos 9 adaptacijos fazės:

1. Naujagimio verksmo fazė. Naujagimis pradeda verkti iškart po gimimo, bet nurimsta padėtas ant motinos krūtinės.
2. Atsipalaidavimo fazė. Prasideda, kai tik naujagimis nustoja verkti, nurimsta, nutyla, tai paprastai trunka 2–3 min.
3. Pabudimo fazė. Naujagimis pamažu ima judinti galvą, atmerkia akus, judina lūpas.
4. Aktyvumo fazė. Naujagimis plačiai atmerkia akis, bando šliaužti, lūpomis atlieka čiulpimo judesius, liežuvis yra burnos viršuje prie gomurio.
5. Poilsio fazė. Naujagimis ilsisi bet kuriuo metu tarp kitų fazių. Klaidingai manoma, kad tai požymis, jog naujagimiui reikia padėti, ir bandoma jam aktyviai siūlyti krūtį. To nerekomenduojama daryti, nes tai yra normali naujagimio adaptacijos fazė.
6. Šliaužimo fazė. Naujagimis atlieka trumpus atsispyrimus ir juda link krūties. Jis gali netgi pakelti galvą.
7. Susipažinimo fazė. Prasideda, kai naujagimis pasiekia krūtį, ir gali trukti apie 20 min. Per tą laiką naujagimis seilėjasi, laižo ir „masažuoja“ rankute krūtį.
8. Čiulpimo fazė. Kai tik naujagimis susipažįsta su krūtimi, jis plačiai išsižioja ir pradeda žįsti (išsižiojus liežuvis yra burnos apatinėje dalyje). Tai paprastai įvyksta pirmos valandos po gimimo pabaigoje.
9. Miego fazė. Prasideda po 1,5–2 val. po gimimo.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motina pradėtų žindyti naujagimį per pirmą valandą po gimimo. Tai vadinama žindymo inicijavimu.

ODA PRIE ODOS KONTAKTAS

Jei naujagimio būklė yra nestabili, tai oda prie odos kontaktas turi įvykti tuomet, kai naujagimio būklė stabilizuojasi. Net ir ŽIV infekuotos motinos gali turėti fizinį kontaktą su naujagimiu. Gimus dvyniams taip pat galima įgyvendinti oda prie odos kontaktą: pirmą dvynį uždėti tėčiui ant krūtinės, o gimus antrajam abu perkelti ant mamos krūtinės. Dažniausias barjeras įvykti oda prie odos kontaktui yra nusistovėjusi netinkama praktika, bet ne naujagimio ar motinos būklė.

Oda prie odos kontakto svarba:

• žindymo inicijavimas;
• naujagimio kvėpavimo ir širdies darbo stabilizacija;
• naujagimio raminimas, atsigavimas po gimdymo;
• streso hormonų lygio ir gliukozės kiekio mažinimas naujagimio kraujyje;
• motinos ir naujagimio ryšys;
• apsisėjimas motinos odos mikroflora.

Skaitykite daugiau „ODA PRIE ODOS“ – BŪTINASIS KONTAKTAS

Mitai:

• naujagimį reikia apžiūrėti iškart po gimimo (tai galima padaryti ant motinos krūtinės arba atidėti apžiūrą);
• naujagimį reikia išmaudyti (varškinė masė apsaugo naujagimio odą, todėl nereikia jo maudyti);
• motinai siuvama tarpvietė (esant naujagimiui ant krūtinės mama mažiau reaguos į nemalonius pojūčius);
• naujagimis gali sušalti (naujagimio termoreguliacija greičiau adaptuojasi ant motinos krūtinės);
• mama labai pavargo (kontaktas su vaiku mamą nuramins).

Naujagimiui taikomos procedūros gimdymo namuose

➜ Naujagimio būklę vertina gimdymą prižiūrėjęs medikas. Pirmoji nuodugni naujagimio apžiūra turi įvykti per pirmąsias 24–48 val. po gimimo. Tai yra svarbu dėl to, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Naujagimiui esant sveikam, mama su naujagimiu gali būti išleidžiama namo praėjus 6 val. nuo gimdymo, tačiau dažniausiai išleidžiama po 2–3 parų. Pažymėtina, kad kuo anksčiau naujagimis palieka stacionarą, tuo mažesnė hospitalinės (ligoninės) infekcijos rizika.

➜ Naujagimio apžiūra vyksta kiekvieną rytą. Jos metu vertinama bendroji būklė, žindymo aktyvumas, svoris, laikinųjų būklių simptomai, odos ir virkštelės pokyčiai.

Naujagimio odos priežiūra. Veidas nuprausiamas steriliu vandeniu su vatos tamponėliu, nosies landos valomos esant reikalui. Odos raukšlės ir delnai valomi vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai. Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas. Nuo iššutimų gelbėja oro vonios, higiena, sausa oda, dažnas sauskelnių keitimas. Pagal poreikį naudojami apsauginiai tepalai (pvz., „Bepanthen“), kremai, aliejai, birūs preparatai (pvz., pataisų sporos).

Virkštelės ir bambutės priežiūra. Virkštelės bigė valoma vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu rytinės vizitacijos metu (gali būti valoma 1–2 kartus per dieną). Esant didelei kolonizacijos mikroorganizmais rizikai, rekomenduojama valyti 70° etilo alkoholiu. Virkštelė natūraliai sudžiūsta ir nukrinta per 1–3 savaites. Virkštelės bigę galima valyti vandeniu, fiziologiniu tirpalu arba 70° spiritu. Atsidalijus virkštelei bamba valoma dar 2–3 dienas.

Klinikinis tyrimas

Spalva. Naujagimio odos spalva yra ryškiai ar švelniai rausva.

Oda. Vertinama spalva, varškinė masė, turgoras, plaukeliai, edemos, kraujosruvos, pažeidimai gimdymo metu, apgamai, bėrimo elementai.

Poza. Fleksinė, judesiai aktyvūs, sveikiems naujagimiams pasitaiko trumpalaikis kaklo ir galūnių tremoras, miegodami jie krūpčioja.

Galva. Vertinamas simetriškumas, forma, kaukolės siūlės, momenėlis, priešgalvis, kefalohematoma, kaulų lūžiai. Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Didysis momenėlis apčiuopiamas (0,3–2 cm). Dėl gimdymo galva būna konfigūruota, jos forma grįžta į įprastą per 2 savaites.

Veidas. Stebimas simetriškumas, mimika. Dėl gimdymo kelias dienas gali būti paburkę akių vokai, kartais gali būti kraujosruvų akių junginėje, jos rezorbuojasi per 2 savaites. Apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimtų dantų, kurie dažniausiai iškrinta. Stebimos nosies ir ausų angos, ausų forma.

Kaklas. Čiuopiami kaklo raumenys norint įvertinti, ar nėra kreivakaklystės, gūžio, cistų ir kt. darinių.

Krūtinės ląsta. Svarbiausias vertinamas požymis yra simetriškumas. Čiuopiami raktikauliai.

Kvėpavimo sistema. Stebimas kvėpavimo dažnis, pobūdis, ar nėra stenėjimo, apnėjos, kvėpavimo raumenų naudojimas, karkalai. Kvėpavimo dažnis 40–60 k./min.

Širdies ir kraujotakos sistema. Vertinamas širdies susitraukimų dažnis, ritmas, ūžesiai. Širdies veikla 120–150 k./min.

Virkštelė. Turi būti dvi arterijos ir viena vena, esant vienai arterijai ir venai įtariama širdies, inkstų ar kitos ydos. Ilgis apie 50–60 cm.

Bambutė. Ilgai negyjant (užgyja per 12–14 dienų), šlapiuojant, paraudus įtariamos fistulės, omfalitas (bambos uždegimas).

Pilvas. Vertinamas simetriškumas, forma, žarnų gurgesiai, čiuopiami vidaus organai.

Lyties organai. Vertinami vyriškieji ar moteriškieji lyties organai. Berniukams apčiuopiama, ar sėklidės kapšelyje, stebima varpos forma. Mergaitėms įvertinamos lytinės lūpos. Neaiškios lyties atveju nustatomas kariotipas.

Išangės sritis. Vertinama, ar nėra atrezijos (užakimo, nebuvimo), fistulių. Taip pat stebima išmatų spalva, kaip dažnai tuštinasi. Sėdmenų raukšlės turi būti simetriškos.

Kaulų ir sąnarių tyrimas. Vertinamos galūnės, sąnariai, pėdų forma, stuburas ir jo vientisumas, išvarža, iškrypimas, sindaktilija (dviejų ar daugiau pirštų suaugimas), polidaktilija (daugiapirštystė), šlaunikaulio judesių apimtis klubo sąnariuose, ančiai, kaulų lūžiai. Stebima, ar rankos ir kojos vienodo ilgio. Išnešioto naujagimio rankų pirštų nagai siekia piršto viršūnę, net gali būti peraugę. Kojų pirštų nagai gali būti „įaugę“ į aplinkinius audinius. Paduose daug raukšlių.

Elgsena. Naujagimiui visiškai normalu žagsėti, čiaudėti. Pirmą mėnesį jie verkia apie 1,5 val. per parą, kad praneštų, jog nori valgyti, sušlapo sauskelnės, nepatogu, nori mamos artumo, pučia pilvą ir dėl kitokių priežasčių. Miegoti jiems normalu apie 17–18 val. per parą, bet ilgiau kaip 3–4 val. jie neišmiega, nepaisant paros meto.

Ligos požymiai: padidėjęs dirglumas, cianozė, blogai žinda, traukuliai, netipinis odos bėrimas, vėmimas, viduriavimas, virkštelės problemos, sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas, hipertermija, neįprasta naujagimio elgsena.

Visuotinis naujagimių tikrinimas

Kraujo tyrimui imama iš naujagimio kulno 2–5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau kaip praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo. Kraujas imamas iš naujagimio kulniuko ant specialaus
chromatografinio popieriaus ir mėginys siunčiamas į Medicininės genetikos centrą. Nuo 2023 m. sausio visi naujagimiai tiriami dėl 12 medžiagų apykaitos ligų – enilketonurijos, įgimtos hipotirozės, galaktozemijos, įgimtos antinksčių hiperplazijos, vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos, metilmalono acidemijos, I tipo gliutaro acidurijos, karnitino nešiklio stokos, ilgų grandinių riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos, klevų sirupo šlapime ligos, cistinės fibrozės ir 5q spinalinės raumenų atrofijos.
Šis tyrimas kompensuojamas PSDF lėšomis, tačiau, jei tėvai pageidauja, iš tų pačių kraujo lašelių gali būti atlikti mokami genetiniai tyrimai dar dė l 30 retų ligų. Svarbu šį tyrimą atlikti per pirmąją gyvenimo savaitę. Anksčiau diagnozavus ligą, galima pradėti gydymą. Tėvai informuojami apie teigiamus tyrimo rezultatus.

Hemoraginės ligos profilaktika

Pirmosiomis valandomis (per 2 val.) po gimimo visiems naujagimiams rekomenduojama suleisti į raumenis ar sugirdyti vitamino K (fitomenadionas). Jei pasirenkama geriamoji dozė, tai ji turi būti kartojama po 3–7 dienų ir po 6 savaičių. Hemoraginė liga – tai kraujavimas, sukeliamas kraujo krešumo sutrikimo, esant sumažėjusiam II, VII, IX ir X faktoriaus aktyvumui dėl vitamino K stygiaus.

Klausos patikra

Visuotinis naujagimių klausos tikrinimas – tai visų Lietuvoje gimusių naujagimių klausos otoakustinę emisiją registruojančiu medicinos prietaisu tyrimas, siekiant kaip galima anksčiau nustatyti įgimtą klausos sutrikimą.

Akių dugno raudonojo reflekso tyrimas

Naujagimių akių tikrinimas – tai naujagimių (nuo 35 sav. gestacinio amžiaus) akių dugno raudonojo reflekso tyrimas, siekiant laiku nustatyti įgimtas optinių terpių drumstis ar kitas akių ligas, trukdančias normaliai vystytis regos sistemai.

Kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas

Naujagimių kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas atliekamas išnešiotiems naujagimiams neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą (SpO₂) ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu (pulsoksimetrija) naudojant registruojantį medicinos prietaisą pulsoksimetrą. Siekiama nustatyti, ar naujagimis neturi kritinės įgimtos širdies ydos, dėl kurios dar nepasireiškė klinikiniai sveikatos būklės sutrikimo simptomai.

Skiepai

Visi naujagimiai, nesant kontraindikacijų, gavus tėvų sutikimą, yra skiepijami nuo tuberkuliozės ir hepatito B.

BCG (tuberkuliozės) vakcina skiepijama 2–3 gyvenimo parą. Skiepijama į kairio žasto viršutinę išorinę sritį, į odą specialiais švirkštais ir adatomis. Skiepus atlieka tik specialiai išmokytas medicinos personalas. Sunerimti, jeigu povakcininė opa (3–4 sav.) daugiau nei 10 mm, padidėjo limfmazgis pažastyje, virš ar po raktikauliu, kakle, skersmuo daugiau nei 15 mm.

HB (hepatito B) vakcina skiepijama pirmą gyvenimo parą (per 24 val. po gimimo). Skiepijama giliai į šlaunies raumenį.

Nepaskiepijus naujagimio akušerijos skyriuje, kreipkitės į vaiką prižiūrintį gydytoją, kuris informuos apie sąlygas pasiskiepyti poliklinikoje ir sudarys tolesnį skiepų planą.

Kraujo tyrimas

Sveikam naujagimiui tyrimai neatliekami, bet motinų, kurių kraujo grupė O, naujagimiams tiriama kraujo grupė, o kurių motinų Rh D faktorius neigiamas – tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo.

Tokio tyrimo metu vertinamas naujagimio raumenų tonusas, poza, motorika, galvos laikysena, fiziologiniai naujagimio refleksai, centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimo simptomai.

Skaitykite plačiau NAUJAGIMIO REFLEKSAI IR RAIDA SU SPECIALISTE NEUROLOGE VITALIJA GRESEVIČIENE

Pereinamosios (tranzityviosios, fiziologinės) naujagimio būklės

Pereinamosios naujagimio būklės – tai ankstyvojo naujagimystės laikotarpio būklės, kurios pasireiškia naujagimiui prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų.

Termoreguliacija.

Pirmomis gyvenimo dienomis naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Naujagimis šilumą gaminasi cheminės termogenezės būdu, vykstant rudųjų riebalų lipolizei. Rudieji riebalai sudaro 5–8 proc. išnešioto naujagimio kūno svorio. Naujagimio poodinis riebalų sluoksnis yra plonas, kraujagyslės arti odos. Naujagimio šilumos apykaita yra nesusireguliavusi, nes jos išskiriama daugiau nei pagaminama, perkaitus nesugebama išskirti daugiau šilumos, o atšalus – pagaminti daugiau šilumos, naujagimis nepatiria šaltkrėčio.

Hipotermija.

Per 30–60 min. po gimimo naujagimio kūno temperatūra sumažėja 1,5–2 °C (naujagimio aplinkos temperatūra ↓ 12–15 °C). Labiausiai atvėsta naujagimio galūnės. Normali naujagimio temperatūra tiesiojoje žarnoje – 36,5–37,5 °C, pažastyje – 36–37 °C. Užsitęsusi hipotermija trukdo naujagimio adaptacijai. Vėsioje aplinkoje jis gali blogiau žįsti, gali neaugti svoris.

Hipertermija.

Dėl perkaitimo ir dehidratacijos 3–5 gyvenimo dieną gali prasidėti hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5–39 °C ir daugiau. Naujagimis tampa neramus, godžiai geria, gleivinė sausėja, didėja deguonies poreikis. Tokiu atveju reikia naujagimį nurengti nuogai, odą patrinti šiltu vandeniu, esant reikalui neonatologas gali paskirti papildomai skysčių, paracetamolio žvakučių.

Kvėpavimo pokyčiai.

Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio (apie 40 ml/kg). Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka 20–80 ml oro. Naujagimiui gimstant, gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, ⅓ skysčio išspaudžiama į trachėją ir išteka pro burną bei nosį. ⅔ plaučių skysčio tūrio išsiskiria per limfos takus ir rezorbuojasi į plaučių kraujotaką. Pamažu plaučiai prisipildo oro, dėl surfaktanto sistemos susidaro funkcinis liekamasis plaučių tūris.

Kraujotakos pokyčiai.

Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka. Kraujotaka per ovaliąją angą nutrūksta per pirmąsias valandas, kraujo nuosrūvis iš dešinės į kairę per 6 val. sumažėja nuo 90 proc. iki 20 proc. Daugeliui naujagimių ovalioji anga visiškai užsidaro tik 5–6 gyvenimo parą, o kai kurių lieka iš dalies atvira visą gyvenimą. Arterinis latakas pradeda užsidaryti praėjus 10–15 min. po gimimo. Per 8–48 val. jis nustoja funkcionuoti (po 24 val. jis būna užsidaręs 42 proc.; po 48 val. – 90 proc.; po 96 val. – beveik visiems naujagimiams). Visiškai anatomiškai latakas užanka per 3 savaites–3 mėnesius. Jo vietoje lieka arterinis raištis. Bambinės arterijos nustoja funkcionuoti praėjus 45 sek. po gimimo, bambinė vena – lėčiau. Veninis latakas užsidaro 2–3 gyvenimo savaitę.

Medžiagų apykaita.

Energijai gaminti naudojamos glikogeno atsargos, esančios kepenyse, nes pirmosiomis paromis iščiulpto pieno kiekis nekompensuoja pagrindinės naujagimio medžiagų apykaitos. Visiems naujagimiams pasireiškia acidozė (pH 7,27). Sveikiems, išnešiotiems naujagimiams pH normalizuojasi pirmosios paros pabaigoje. Taip pat pirmosiomis paromis naujagimiui pasireiškia hipokalcemija ir hipomagnemija.

Kūno svoris.

Naujagimio pradinis kūno svoris 3–4 parą sumažėja 6–10 proc. Pradinį svorį naujagimis atgauna 10–12 gyvenimo dieną. Nuo antrosios savaitės sveikas išnešiotas naujagimis priauga apie 10 g/kg per parą. Minimalus svorio prieaugis per pirmąjį mėnesį (įskaitant ir numesto svorio prieaugį) turėtų būti ne mažesnis kaip 500 g.

Odos pokyčiai.

Laiku gimusio naujagimio odą dengia:

• verniksas – tai varškinė masė, kuri apsaugo odą nuo vaisiaus vandenų, sušvelnina adaptaciją po gimimo;
• lanugo – oda apaugusi retais švelniais plaukeliais.

Per pirmąsias dvi savaites naujagimio odoje gali atsirasti tokių darinių:

• baltųjų spuogų (milium) – tai balti 1–2 mm dydžio mazgeliai ant nosies, smakro, kaktos (pasireiškia 60–80 proc. naujagimių). Atsiranda dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos, užsikimšus liaukų kanalėliams. Išnyksta po 2 savaičių;
• prakaitinis bėrimas – dėl prakaito liaukų užsikimšimo;
• toksinė eritema – 20–30 proc. naujagimių 2–5 gyvenimo parą atsiranda netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre yra kietas, gelsvas išbėrimo elementas. Dažniausiai jų atsiranda tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, veide, ant krūtinės, liemens, sėdmenų. Bėrimas po 2–3 dienų išnyksta savaime;
• raudonė – išryškėja 1–2 gyvenimo parą – tai odos paraudimas, išnykstantis 4–7 parą;
• mongolinių dėmių – netolygus pigmento pasiskirstymas. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijiečių, indų bei romų kūdikiams;
• „gandro žnybis“ – kraujagyslių tinklo paryškėjimas, išnykstantis per 6 mėn.;
• pleiskanojimas – 3–5 parą pilvo, krūtinės, galūnių oda pleiskanoja, ypač pernešioto naujagimio.

Skaitykite ir žiūrėkite plačiau KODĖL NAUJAGIMIS KITOKS? KAIP JIS TIRIAMAS IR „EGZAMINUOJAMAS“.

Hiperbilirubinemija.

Hiperbilirubinemija (vyrauja netiesioginis, nekonjunguotas bilirubinas) pasireiškia visiems naujagimiams. Naujagimių gelta antrąją parą pasireiškia 60–70 proc. naujagimių. Hiperbilirubinemija pasireiškia dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo; irstant eritrocitams susidaro daug netiesioginio bilirubino; pirmąją gyvenimo savaitę kraujo albumino galia surišti bilirubiną būna silpnesnė, taip pat naujagimio kraujo serume yra mažesnis baltymo kiekis; mažas tam tikrų kepenų fermentų aktyvumas. Oda pagelsta, kai bilirubino koncentracija kraujo serume yra daugiau kaip 85 μmol/l (normali koncentracija virkštelės kraujo serume 26–34 μmol/l). Didžiausia bilirubino koncentracija išnešioto naujagimio kraujo serume būna 3–5 gyvenimo parą (170–255 μmol/l). Pagelsta naujagimių veidas, akių junginė, visas kūnas. Gelta praeina per 2–3 savaites.

Hormoninė krizė.

Pirmąsias dvi savaites naujagimiams gali paburkti krūtelės (tiek mergaitėms, tiek berniukams), nes gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenka motinos estrogenai. Tai įvyksta dažniausiai 7–8 gyvenimo parą, gali netgi skirtis į pieną panašus skystis. Būklė praeina savaime. Mergaitėms pirmąją savaitę pasireiškia deskvamacinis vulvovaginitas – iš makšties skiriasi balkšvos gleivės, 5–8 gyvenimo parą gali šiek tiek pakraujuoti iš makšties (0,5–1 ml). Kraujingų išskyrų gali būti 1–3 dienas. Tai irgi savaime praeinanti būklė.

Inkstų funkcija.

Sveikam naujagimiui pasireiškia oligurija (per pirmąsias 12 val. šlapinasi ⅔ išnešiotų naujagimių, o 8–10 proc. naujagimių pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą), proteinurija (dėl padidėjusio inkstų kamuolėlių ir kanalėlių laidumo). Dažnai šlapimas rausvas, drumstas, ant sauskelnių lieka oranžinių nuosėdų. Taip atsitinka dėl šlapimo rūgšties kristalų. Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 val. Dažniau šlapintis ima, kai pradeda augti svoris, o vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 k. per parą.

Žarnyno disbiozė ir kataras.

Žindomų naujagimių išmatose antrąją gyvenimo savaitę vyrauja bifidobakterijos. Motinos piene esantis bifidogeninis faktorius skatina augti bifidobakterijas, kurios išstumia patogeninius mikrobus iš naujagimio žarnyno.

Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Bent kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamosios išmatos pasirodo 4–5 parą, o motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) nuo 5–6 paros. Žarnyno kataras – dažnas tuštinimasis vandeningomis išmatomis, kurios dirgina odą, prasideda nuo 10–14 paros ir tęsiasi 4–6 savaites, gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.

Kraujo sudėtis.

Pirmąsias paras vyrauja leukocitozė (leukocitų kiekio padidėjimas), neutrofilija (grūdėtųjų leukocitų skaičiaus padidėjimas). 4–5 parą neutrofilai kryžiuojasi su limfocitais ir iki 4–5 mėnesių vyrauja limfocitai. Naujagimiams būdingas didelis eritrocitų kiekis. Trečiąjį mėnesį dėl suirusių vaisiaus eritrocitų išryškėja fiziologinė anemija (Hb sumažėja nuo 120–220g/l iki 90 g/l); jei nėra anemijos simptomų, gydyti nereikia. Retikuliocitų pirmąsias 72 val. būna iki 4,5 proc., o vėliau ne daugiau kaip 1–2 proc. Glikemija (2,6–5,55 mmol/l), šarmų ir rūgščių pusiausvyra (pH) – pirmą valandą po gimimo 7,21, po valandos – 7,33, o po 24 val. – 7,37. 2–3 gyvenimo parą dėl netobulos kepenų funkcijos ima mažėti nuo vitamino K priklausančių faktorių (II, VII, IX, X).

Tekstas akušerės Dovilės Vilkės, @Nėštumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“.

 Nuotrauka ©Pexels. © Nėštumo kalendorius, naudoti tik gavus raštišką sutikimą.