Nėštumas: 10 pilvo skausmo priežasčių, kurių negalima ignoruoti
Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas.
Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu. Visgi svarbu prisiminti, kad visos nenėščių moterų pilvo skausmo priežastys gali pasireikšti ir nėščiajai, nors ligos simptomai ir fizinio ištyrimo duomenys nėštumo metu gali skirtis.
Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją. Taigi, pilvo skausmu besiskundžiančią nėščiąją būtina atidžiai ištirti bei nustatyti tikslią jos nusiskundimų priežastį.
1. Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Kraujavimas dažniausiai būna labai nestiprus, jis pasireiškia tarp 6 ir 12 dienos nuo numanomos pastojimo datos – dažniausiai tuo laiku, kai tikimasi kitų mėnesinių. Tad neretai moterys jį interpretuoja kaip nestiprų mėnesinių kraujavimą.
2. Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje. Ektopinį nėštumą gali predisponuoti daugybė priežasčių, dėl kurių atsiranda trukdžių embrionui judėti link gimdos ertmės: tai dubens uždegiminė liga, vyresnis motinos amžius (virš 35 m.), buvęs ektopinis nėštumas, chirurginės intervencijos mažajame dubenyje ir pilvo ertmėje, tabako rūkymas, dirbtinis apvaisinimas ir kt.
Dažniausiai pasitaikančios ektopinio nėštumo lokalizacijos. (medscape.com nuotr.)
Ektopinis nėštumas įtariamas jei yra teigiamas nėštumo testas, padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino kiekis kraujyje, bet neatitinkantis amenorėjos laiko. Taip pat diagnostikai nepaprastai reikšmingas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nėštumas gimdoje yra nematomas, tačiau gemalinė pūslytė yra matoma už gimdos ribų.
Nustatytas ektopinis nėštumas – tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė. Kai echoskopuojant nustatomas ektopinio nėštumo dydis neviršija 3 cm, kiaušintakis nėra plyšęs ir moters hemodinamika stabili, vis plačiau taikomas konservatyvus medikamentinis gydymas metotreksatu. Kitais atvejais yra atliekamas chirurginis ektopinio nėštumo gydymas laparoskopijos ar laparotomijos metu.
3. Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu. Gydymo taktika priklauso nuo savaiminio persileidimo eigos. Jei įvyksta visiškas savaiminis abortas, papildomas gydymas gali būti ir nereikalingas. Kartais gali prireikti medikamentinio gydymo misoprostoliu, o labiau komplikuotais atvejais ir chirurginės intervencijos. Svarbu prisiminti, jog moteriai patyrus ankstyvą persileidimą, pakartotinio savaiminio aborto tikimybė kito nėštumo metu nepadidėja.
4. Kiaušidės cista – tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Jei diagnozuotos didelės (daugiau nei 6-8 cm) kiaušidžių cistos per keletą savaičių savaime nesumažėja, indikuotinas chirurginis gydymas. Tinkamiausias laikas operacijai – antras nėštumo trimestras, apie 14-16 nėštumo savaitę. Dauguma kiaušidžių cistų yra gerybinės ir nesusijusios su vėžiniais susirgimais.
5. Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kurkas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu. Sveika kiaušidė apsisuka retai – gerokai dažniau apsisuka patologiškai (dėl cistos) padidėjusi kiaušidė. Kairiosios kiaušidės mobilumas yra ribotas dėl šalia esančios riestinės žarnos, tad du trečdaliai visų kiaušidės apsisukimų pasitaiko dešinėje. Ši būklė pasireiškia ūmiu, labai stipriu ir nuolat progresuojančiu pilvo skausmu ir turi būti nedelsiant gydoma operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką. Jei operuojama pavėluotai, jau įvykus kiaušidės nekrozei, operacijos metu šalinama visa kiaušidė.
6. Gimdos lejomiomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos. Nustatyta, jog miomos gali turėti įtakos persileidimui pirmuoju nėštume trimestru.
7. Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų. Diagnozavus apendicitą būtina nedelsiant gydyti atliekant apendektomiją, nes negydoma ši būklė gali sukelti sunkias ir net gyvybei grėsmingas komplikacijas.
8. Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Šios būklės diagnostikoje nepaprastai reikšmingas yra ultragarsinis tyrimas, kurio jautrumas siekia daugiau nei 95%. Atsižvelgiant į klinikinius simptomus, rizikos faktorius ir būklės sunkumą pacientės gali būti stebimos arba joms gali būti indikuotina skubi cholecistektomija.
Tulžies pūslės akmenys (viršutinė rodyklė) bei jų metamas šešėlis (apatinė rodyklė) matomi ultragarsinio tyrimo metu. (medscape.com nuotr.)
9. Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomas ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais. Gavus šlapimo pasėlio rezultatus, gydymas koreguojamas remiantis antibiotikograma.
10. Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius. Šis skausmas paprastai gydomas simptomiškai.
Tekstas @Provizorius, iršelio nuotrauka @PEXELS.
