KODĖL NAUJAGIMIS KITOKS? Kaip jis tiriamas ir “egzaminuojamas”.
Odelė raukšlėta, nosytė suplota, akytės žvairuoja, kūnelis plaukuotas… Ir dar daug kitų naujagimio ypatumų, kuriais galbūt stebėsitės (o gal – žavėsitės?) pirmąsias dienas. Po gimimo vaikelio išvaizda intensyviai keičiasi, dauguma naujagimio „keistumų“ yra laikini, per pirmąsias savaites išnyksta. „Naujagimiškai“ žavi išvaizda būdinga visiems ką tik gimusiems mažyliams. Kūdikiui paaugus, tėvai kalba, kad ilgisi būtent tokio „savo naujagimio“.
SPALVA
Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrą parą 70–90 proc. naujagimių kūnelyje pasirodo fiziologinė gelta. Naujagimis pagelsta dėl to, kad turi daug vaisiaus eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių, kurie išnešiojo deguonį po visą organizmą, kol vaikelis buvo įsčiose. Po gimimo toks didelis eritrocitų kiekis jam nebereikalingas, todėl jis pradeda irti. Išsilaisvina hemoglobinas, pavirstantis į bilirubiną. Šis ir nuspalvina naujagimį geltonai.
Fiziologinė gelta prasideda antrą gyvenimo parą veidelyje, akių junginėje, kitą dieną pagelsta krūtinė, dar po to – pilvelis, rankos. Patį ryškumą fiziologinė gelta pasiekia 4–5 parą, išnyksta per 2–3 savaites. Pradeda nykti nuo kojyčių, o ilgiausiai išlieka veide, akių obuoliuose.
„Krūtimi maitinamiems naujagimiams gelta gali pasireikšti vėliau Krūtimi maitinamiems vaikams gelta pasitaiko dažniau ir trunka ilgiau, nei iš buteliuko maitinamiems vaikams.“ (medguru.lt)
Kada galima įtarti, kad bilirubino kiekis per didelis? „Naujagimis neturi pasidaryti geltonas visas, nesvarbu, ar tai antra para, ar dešimta. Jeigu visas pageltonuoja kaip apelsinas, ir veidukas, ir padukai, galima įtarti, kad bilirubino yra per daug.“ (sveikapradzia.lt)
Tiriami naujagimio refleksai
Refleksai– tai nevalingi spontaniniai (naujagimio aktyvumas) judesiai ir atsakas į dirgiklį. Dažniausiai tiriami šie refleksai:
Ieškojimo refleksas Palietus lūpų kampą, naujagimis suka galvą ir žiojasi.
Čiulpimo refleksas palietus gomurį, naujagimis čiulpia (krūtį, savo pirštukus). Nuo 32 savaitės šis refleksas ryškėja, pilnavertis tampa nuo 36 savaitės.
Moro Šis stresinis refleksas stebimas, kai naujagimis išsigąsta garso ar staigaus judesio. Skiriamos dvi reflekso fazės: pirmoji – naujagimis išskečia rankutes į šonus, o antroji – apglėbia save. Stebimas iki 5–6 mėn.
Toninis kaklo Galva pasukta į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta. Tai vadinamoji „fechtuotojo“ poza. Stebimas iki 6–7 mėn.
Griebimo Palietus delną, pirštukai susigniaužia į kumštį. Stebimas iki 2 mėn.
Babinskio Pabraukus paduką, išsiskleidžia pirštukai. Stebimas iki 2 metų.
Žingsniavimo Laikant už pažastėlių, suteikus padams atramą, naujagimis žingsniuoja.
ODA
Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase – verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, išmirkę padai ir delnai, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs.
„vernikse yra ne tik riebalų, bet ir uždegiminius procesus stabdančio vitamino E, taip pat specialių proteinų, kovojančių su bakterijomis, virusais ir grybeliais. Taigi, šią varškės pavidalo medžiagą būtina palikti ir neskubėti kūdikio maudyti.“ (tavovaikas.lt)
Odelė gali būti negausiai, švelniai plaukuota. Per pirmas dvi savaites ant naujagimio odos galima pastebėti:
- Milia – baltų taškiukų ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
- Miliarinį bėrimą – dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
- Toksinę eritemą – netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
- Mongolinių dėmių – netolygų pigmento pasiskirstymą (būdinga afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams).
- „Gandro žnybį“ – kraujagyslių tinklo paryškėjimą. Išnyksta per 6 mėn.
GALVA
Dažnai dėl natūralaus gimdymo galvutė gali būti šiek tiek deformuota, nes ji pirmiausia yra stumiama gimdymo takais. Naujagimio kaukolės kauliukai nėra tarpusavy suaugę, gimdymo metu jie pasistumia ar net užslenka vienas nat kito. Galva tampa šiek tiek deformuota, pailga, kartais matoma veiduko ar visos galvutės asimetrija.
Nesuaugę kaukolės siūlės leidžia prisitaikyti prie motinos dubens kanalo, sėkmingai gimti, nepažeidžiant smegenų. Vaikelio galvytėje galima apčiuopti iki 0,5 cm praviras siūles ir apie 0,3–2 cm pločio momenelį. Matosi, kaip momenėlis pulsuoja, t.y. kraujagyslemis po juo teka kraujas. Savo įprastą formą galva atgauna per dvi savaites. Mažesnis momenėlis užsidarys (sukaulės) anksčiau, didesnis – vėliau (iki 18 mėn.)
Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrinta ir jų vietoje išauga įprasti pieniniai dantukai. „Tokie dantys, kurie vaiko burnoje aptinkami vos jam gimus, yra vadinami nataliniais, o išdygę per pirmąjį mėnesį – neonataliniais. Atvejis, kuomet kūdikis gimsta jau turėdamas vieną ar kelis dantukus, pasitaiko ganėtinai retai.
Atsižvelgiant į Nacionalinių sveikatos institutų pateikiamus duomenis, tai įvyksta maždaug kartą per 2000-3000 gimdymų.“ (centrodenticija.lt)
AKYS
Kelias dienas gali būti paburkę akių vokai, kartais su kraujosruvomis. Žvilgsnis nekoordinuotas, klaidžiojantis, akytės gali žvairuoti. Tai praeis per pirmąsias šešias gyvenimo savaites.
„Akių spalvą lemia rainelėje esantis pigmento kiekis. Ką tik gimusio mažylio rainelės pigmentinės ląstelės neturi pakankamai pigmento, todėl beveik visų akelės būna žydros arba pilkos. O vėliau nuo pusės metų akių spalva pradeda keistis, jos tampa pilkomis, rudomis, žaliomis… o gal ir lieka žibuoklių žydrumo. Baigiantis pirmiesiems metams ar net antraisiais išryškėja tikroji, iš tėvų paveldėta spalva.“ (seimos.sveikas.lt)
Kaip naujagimis “egzaminuojamas”:
KŪNAS
Rankų nagiukai būna net peraugę piršto viršūnę, paduose pilna raukšlių. Dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų, pirmas dvi savaites tiek berniukams, tiek mergaitėms gali paburkti krūtelės, kartais stebima kapšelio vandenė, kartkartėmis iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės).
Po gimdymo virškštelė užspaudžiama, paliekamas virkštelės galiukas (kultė) džiūna, kol nukrenta, kai visiškai užanka vaisių maitinusios vena ir dvi arterijos.
Tuštinasi naujagimis mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4–5 parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) – nuo 5–6 paros. Žarnyno kataras – dažnos išmatos, vandeningos, dirginančios odą – prasideda nuo 10–14 paros ir trunka 4–6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Šlapinasi pirmąsias paras po gimimo naujagimiai retai, dažnai rausvu dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimu. Nors kartą pasišlapinti naujagimis taip pat turi per pirmas 48 val. Dažniau šlapintis pradės ėmus augti svoriui. Vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
SVORIS
Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg – labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg – ypatingai mažo gimimo svorio. 4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio, o 5 kg ir daugiau – tiesiog gigantais.
Pirmomis paromis nukrinta apie 10 proc. naujagimio gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Priaugti nukritusį svorį naujagimis turėtų per 2 sav. Minimalus svorio prieauglis per pirmą mėnesį (įskaičiuojant nukritusio svorio prieauglį) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos gelsvos spalvos ir matyti, kad kūdikis pilnėja, vadinasi, maisto naujagimiui užtenka.
Parengta pagal klinikos „Sveika pradžia“ informaciją
Viršelio nuotrauka © SixthBlom
