Nėštumo kalendorius

Tėčio priemonės kūdikio kraitelyje

Sveikiname, jūsų šeimoje atsiras kūdikis! Jeigu tai pirmas jūsų vaikas, laukia esminis gyvenimo virsmas – tapsite tėčiu. Kaip ir kiekvienoje naujoje srityje, taip ir čia yra keletas dalykų, kuriuos svarbu žinoti, – pavadinkime juos tėčio priemonėmis ruošiant kūdikio kraitelį.

Tėtis vaiko gyvenime yra tiek pat svarbus, kiek ir mama.

Apie moters pasiruošimą motinystei kalbama daug, todėl šiame straipsnyje visą dėmesį skirsime vyrų pasiruošimui tėvystei, kad pavyktų būti tokiu tėčiu, šalia kurio norisi būti, saugu augti, drąsu tyrinėti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad aktyvus tėčio įsitraukimas į su vaiku susijusią priežiūrą nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų padidina vaiko (tiek sūnaus, tiek dukros) pasitikėjimą savimi, ateities mokslo pasiekimus ir kartu mažina žalingo elgesio, priklausomybių ar depresijos riziką [1; 2]. Su tėčiu stiprų ryšį turintys vaikai lengviau sprendžia problemas.

Rūpintis savo vaiku yra tėčio teisė, pareiga ir atsakomybė.

Bet už šią teisę gali tekti pakovoti [6]! Nuo seno įprasta, kad vyrai uždirba pinigus, užsiima „vyriškais“ reikalais, o vaikų auginimas – moterų darbas; tad net ir šiuolaikinės mamos (dažnai nesąmoningai) vengia deleguoti rūpinimosi vaiku atsakomybes savo partneriui („Mano daržas, mano pupos.“). Tai atsispindi įvairiuose stereotipiniuose juokeliuose ar komentaruose: tėčiai aprengia vaiką išvirkščiais drabužiais ir (ar) apmauna skirtingas kojines; vyras yra dar vienas vaikas ir pan. Patyčios ir (ar) užgauliojimai skaudina, atstumia bei trukdo patirti buvimo tėčiu džiaugsmą, menkina tėčių pasitikėjimą savimi. Jeigu reikės, reikalaukite pagarbaus bendravimo, prašykite padrąsinti. Pavyzdžiui:

• Mieloji, aš galiu pasirūpinti mūsų vaiku, aš esu jo tėtis!
• Aš esu pasiruošęs rūpintis mūsų dukra. Aptarkime, kaip galiu prisidėti. Leisk tau padėti.
• Mes su mažyliu turime smagių užsiėmimų.
• Mano ir dukrytės laikas yra kitoks nei judviejų, bet taip tik dar geriau, ji iš mūsų mokosi skirtingų dalykų.

„Visi nuogąstavimai, kad nežinai, nemoki, tau nepavyks, dingsta vos paėmus vaikelį į rankas. Iš kažkur atėjo supratimas ir žinojimas, kaip ir ką reikia daryti.“ Televizijos laidų vedėjas Paulius Skučas

Sociokultūrinė aplinka, socialinės normos ir lūkesčiai, kokie tėčiai turėtų būti, palengva keičiasi, tad vis daugiau vyrų sėkmingai kuria saugų, jautriu reagavimu ir emociniu palaikymu grįstą ryšį su savo vaikais. Jeigu su savo vaiku praleidžiate ar ketinate praleisti daugiau nei vieną valandą per parą, ir dar tas laikas kokybiškas (dėmesys skiriamas tik veiklai su vaiku: meistravimas, knygelės vartymas ar skaitymas, žaidimai, maisto gaminimas, namų ruoša ir pan.) – tai dovana jums abiem ir visai šeimai [3]!

„Vyrui nėštumas ir gimdymas yra tam tikro stabilumo praradimas, pokyčių metas, pati žinia yra sukrečianti, kaustanti ir skatinanti nepasitikėjimą, todėl pozityvumas yra bene svarbiausias dalykas, kurio vyras tikisi iš moters. Abipusis poreikis yra vienam iš kito išgirsti: „Tu viską sugebėsi, viskas bus gerai. Tu sugebėsi būti geras tėvas, o aš – gera mama.“ Fizikas Vytenis Barkauskas

Pagrindiniai atsakymai vaikui

Vaikai, leisdami laiką su tėčiu, stebėdami jį (kūno kalbą, veido išraiškas, intonaciją, reakcijas), gauna atsakymus į tris pagrindinius gyvenimo klausimus:

1. Tėti, ką tu apie mane manai? Ar tu manimi (pasi)tiki? Ar aš protingas? Sumanus? Geras žmogus? Ar aš kvailas? Nevykėlis?
2. Kaip tu šalia manęs jautiesi? Ar tu mane myli? Ar aš tau patinku? Ar tu manęs gėdijiesi?
3. Ar aš turiu ateitį, tėti? Kokie tavo lūkesčiai? Ar tu jų turi?

Tėčio pareigos ir atsakomybės

Jūsų, kaip tėčio, pareiga ir atsakomybė – būti ne tobulu, o pakankamai geru tėčiu. Tėčiu, kuris myli, teikia saugumo jausmą, pakylėja iki dangaus, klysta, susimauna ir vėl bando iš naujo. Pakankamai geras tėtis yra gyvas žmogus, t. y. jis gali žinoti arba nežinoti, sureaguoti tinkamai arba audringai, gali jaustis puikiai arba būti pavargęs, suirzęs, nusiminęs ir pan. Esmė ta, kad siekdami suprasti, kuo vaikas gyvena, ieškodami geriausio sprendimo esamomis aplinkybėmis, pagal turimas žinias ir (ar) supratimą, augindami pagarbą vaikui kaip žmogui prisidedate prie to, kokiu žmogumi užaugs jūsų vaikas, kaip ji(s) atsakys sau į paminėtus klausimus. Taip, atsakomybė išties svari! Kad būtų lengviau, drąsiau, gali prireikti gilinti tėvystės įgūdžius. Dar kūdikio laukimo etape rekomenduojama:

• rūpintis nėščiąja ir įsčiose augančiu vaikeliu (suteikti galimybių pailsėti, parūpinti visaverčio maisto; net žalingų įpročių atsisakymas priskiriamas prie saugos veiksnių);
• lankyti pasirengimo tėvystei kursus;
• perskaityti ar bent vieną kitą knygą apie tėvystę;
• su antrąja puse kalbėtis apie su vaikelio auginimu bei auklėjimu susijusius lūkesčius ir turimus įsivaizdavimus;
• pagalvoti, kas jums buvo (yra) tėvystės pavyzdys (jūsų tėvai, dėdės, tetos, draugų šeima), koks buvo jūsų paties santykis su tėčiu, ką keistumėte, o kas verta būti perduodama iš kartos į kartą;
• paieškoti tėčių pildomų tinklaraščių, kuriuose dalijamasi jums priimtinais su tėvyste susijusiais patyrimais, įvairiomis idėjomis, ką veikti su vaiku; arba jūs galite būti tas, iš kurio mokysis kiti tėčiai (šiais laikais virtualios bendruomenės dažnai padeda atliepti bendrystės, palaikymo poreikį).

Vaikui augant pravartu dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose. Tyrimais nustatyta, kad tai yra efektyvus būdas gauti vaikui auklėti reikalingų žinių bei tėvystėje taip reikalingo palaikymo [4]. Jūsų turimi laisvalaikio pomėgiai (žygiai, važiavimas dviračiais, žaidimai ir kt.), bendravimas su vaiku jo(s) akių lygyje gali padėti kurti ir palaikyti saugiai prieraišų ryšį.

Pabaigoje keli faktai

• Tėčiai (11–79 % tiriamųjų, priklausomai nuo pasirinktų tyrimo metodų) patiria panašius simptomus kaip ir nėščioji: jaučiamas pykinimas, apetito ir nuotaikų kaita, tinsta kojos, priaugama svorio ir pan.

„Kodėl vyrai verkia, kai moteris pagimdo? Nes sprogsta per paskutines nėštumo savaites užaugintas emocijų burbulas.“ Fotografas Marius Čepulis

• Tėčiai taip pat patiria pogimdyminę depresiją (apie 4–10 %). Depresija dažnai būna ir pašlijusių poros santykių priežastis. O tai, savo ruožtu, blogina vaiko augimo sąlygas. Verta tai prisiminti, jeigu taptų sunku.
• Kuo daugiau tėtis įsitraukia į veiklas su kūdikiu ar jau paaugusiu vaiku, tuo labiau keičiasi vyro organizme tėvystę skatinantys hormonai (daugėja laimės hormonu vadinamo oksitocino, testosterono, kortizolio pokyčiai padeda reaguoti į kūdikio verksmą ir pan.). Ir atvirkščiai: kuo labiau keičiasi tėvystei reikalingų hormonų pusiausvyra, tuo labiau tėčiai yra linkę įsitraukti į tėvystės veiklas.
• Tapus tėčiu hormonų pokyčiai gali inicijuoti ar papildyti smegenyse vykstančius pokyčius. Moterims smegenų pilkosios masės pokyčiai vyksta jau nėštumo metu, o tėčiams pokyčiai užfiksuoti 2–4 ir 12–16 savaitėmis po kūdikio gimimo. Kuo daugiau laiko praleidžiama su kūdikiu juo rūpinantis, tuo labiau suaktyvėja už tėvystę atsakingos smegenų sritys. Vaikų turintys vyrai yra labiau pasiruošę apsaugoti savo vaiką, taip pat ir kitų vaikus.
• Galimybė išeiti vaiko priežiūros atostogų ir jų metu gauti piniginę išmoką padeda tėčiams aktyviau įsitraukti į rūpinimąsi vaiku ir patirti tėvystės teikiamą džiaugsmą.

„Visiems tėvams turėtų būti privaloma kurį laiką pabūti su vaiku be saugaus mamos užnugario.“ Rapolas, dvejų metų Teresės tėtis

Sėkmės ir smagių akimirkų!

Tekstą parengė psichologė Vilma Petrikienė, www.esusalia.lt, @Nėštumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.

Nuorodos

1. Kranenburg, M. J.; Lotz, A.; Alyousefi‐van Dijk, K.; van IJzendoorn, M. (2019). Birth of a father: Fathering in the first 1,000 days. Child development perspectives, 13(4), 247–253.
2. , T.; Perales, F.; Baxter, J. (2019). A matter of time: Father involvement and child cognitive outcomes. Journal of Marriage and Family, 81(1), 164–184.
3. Palkovitz, R. (2019). Expanding our focus from father involvement to father–child relationship quality. Journal of Family Theory & Review, 11(4), 576–591.
4. Petrikienė, V. (2020). Pozityvios tėvystės kursų dalyvių subjektyviai suvokto kursų efektyvumo sąsajos su kursų dalyvių charakteristikomis ir kursų vedančiųjų kvalifikacijos rodikliais. Vytauto Didžiojo universitetas, magistro baigiamasis darbas.
5. , J. K.; Mascaro, J. S. (2017). The neurobiology of fatherhood. Current opinion in psychology, 15, 26–32.
6. , C. (2020). “Real heroes care”: How dad bloggers are reconstructing fatherhood and masculinities. Men and Masculinities, 23(1), 3–19.