MOTERIS TAMPA MAMA. Emocijos laukiantis

MOTERIS TAMPA MAMA. Emocijos laukiantis

Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį. Tad jei galvojate, kad „kvailėjate“, „išskystate“,  svarbu suprasti šių vidinių pokyčių svarbą – jūsų psichika ruošiasi.

 

PIRMASIS MĖNESIS 

Pokyčio išgyvenimas – lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Kyla klausimų, kaip tai paveiks karjerą, finansus, šeimos santykius, mano kūną, mane kaip asmenybę. 

Neužtikrintumas – kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Gali atsirasti baimė pakenkti, padaryti ką nors ne taip. 

Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas –nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Tai suintensyvėja, jei prieš tai moteris yra patyrusi persileidimą, ir gali tęstis viso nėštumo metu. 

Kaip padėti sau? 

Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Saugumas mums suteikia galimybę atsiverti pokyčiams.  

 

 

ANTRASIS MĖNESIS  

Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai. Moteris nekantriai laukia 12-osios nėštumo savaitės, po kurios sumažėja persileidimo rizika. 

Fiziniai pojūčiai, tokie kaip pykinimas, nuovargis, krūtų skausmas, galvos skausmai ir kt., sustiprina jausmą, jog nėštumas yra būsena, kurios mes negalime paveikti ir kuri keičia mūsų gyvenimą, – sunku dirbti, išlikti socialiai aktyviai, kyla pyktis, nepasitenkinimas, nuovargis. 

Nerimas dėl to, kad jau tokiame ankstyvame nėštume kartais gyvenimas ir mes pačios smarkiai keičiamės, kyla klausimas, „o kaip bus paskui?“ 

Pasakyti ar ne? Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Ši ambivalencija kyla iš to, jog imama jausti, kad tai, kas vyksta su mano kūnu, yra labai intymu ir jautru, kita vertus, norisi su aplinkiniais žmonėmis pasidalyti savo džiaugsmu ar nerimu. 

Kaip padėti sau? 

Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Užplūstantys fiziniai ir emociniai patyrimai skatina mus atkreipti dėmesį į save, savo jausmus bei kūną ir mokytis pasirūpinti savimi.  

 

 

TREČIASIS MĖNESIS  

Emociniai bangavimai vyksta tiek dėl besikeičiančių hormonų, tiek dėl psichikos bandymo išmokti gyventi su visais naujais patyrimais.

Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Jei gyvenime mėgote viską planuoti, gali būti nelengva priimti tokį siūbavimą. 

Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Atrodo, kad sunku susikaupti, prisiminti, darotės išsiblaškiusi, pametate daiktus.

Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius. Kartu dažnai iškyla vidinių sunkumų: ką mums skauda, kur jaučiame tuštumą, ar mes nepasitikime savimi, ar bijome kažką paleisti, kažkur įsitraukti.

Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas. Taigi, jautrumas formuoja ir ryšio bazę, ir tam tikrus sunkumus.

Rūpesčio, palaikymo poreikis – kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Leisti sau pasirūpinti savimi kartais taip pat būna rimtas žingsnis, kurio reikia mokytis.

 

Kaip padėti sau?

Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Psichika ir kūnas dirba savo darbą, mes jam nevadovaujame, bet galime jį matyti, pažinti bei ieškoti būdų, kaip padėti tiems procesams vykti geriausiai. 

 

 

KETVIRTASIS MĖNESIS  

Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Šiame etape dažnai sumažėja ir emocinės bangos, tačiau jautrumas išlieka. 

Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“. Kita vertus, moteris gali tapti jautri replikoms, reakcijoms, pasikeitusiam santykiui su kitais (pvz., gali labai žeisti kitų globojimas, saugojimas arba klausimai apie savijautą, kai atrodo „nebėra manęs, tik nėštumas“). 

Judesių laukimas skatina vis daugiau fantazuoti apie vaikelį, įsivaizduoti būsimą gyvenimą ir tokiu būdu bendrauti su dar negimusiu kūdikiu bei pradėti kurti ryšį su juo. 

Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje. Gali imti kankinti atstumo jausmas ir nerimas, kaip nėštumas ir vaikelis pakeis santykius. 

Kaip padėti sau?

Jei kankina nerimas, nesaugumo, beviltiškumo jausmas, pasimetimas, persekioja liūdesys, nemiga, valgymo sutrikimai, tai gali rodyti depresijos simptomus, todėl reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.  

 

 

PENKTASIS MĖNESIS  

Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Ateina palengvėjimo jausmas ir tikėjimas savimi, savo kūnu. 

Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Šis ryšys suteikia tvirtumo jausmą. 

Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Gali kilti noras slėpti, saugoti, neleisti liestis. 

Kaip padėti sau? 

Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate. Tai resursai, kurių jums labai reikės.  

 

 

ŠEŠTASIS MĖNESIS  

Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Gali varginti prekybos centrai, kompiuterio ir telefono ekrane besimainantys vaizdai. 

Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Jei gyvenimas iki nėštumo buvo labai įtemptas, aktyvus ir savo vertybes bei save pačią moteris sieja su aktyvumu, gali kilti erzulys, pyktis, noras, kad ši būsena greičiau „baigtųsi“, kartais gali būti sunku priimti save ir tai, kas vyksta viduje. 

Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Dėl to kartais kyla nerimas ir klausimas „kas aš esu?“ Kartais kyla noras iš paskutiniųjų laikytis senojo savo gyvenimo ir savęs vaizdo, bandyti riboti savo kūno svorį, išlaikyti buvusį tempą, gyvenimo stilių ir taip išlikti kontrolėje. 

Kaip padėti sau? 

Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Pažinti save ir savo kūną naujai, būti atvirai savo pokyčiams ir leisti jiems vykti, mokytis priimti pokyčius. 

 

 

SEPTINTASIS MĖNESIS  

Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Tai gali sukelti tiek gimtadienio laukimo jausmą, tiek baimę ir nerimą. 

Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu. O kartu tai gali būti nesaugumo ir nerimo šaltinis – kai nebėra darbo, nebėra to gyvenimo, kuris buvo ir kuris teikė pasitikėjimą savimi, dažnai iškyla gili vienatvė ir vidinio nesaugumo, pasimetimo būsena. 

Vis ryškėjantis pilvukas, apvalėjančios formos, priaugti kilogramai kartais kelia nesaugumo jausmą ir savo moteriško identiteto bei savivertės klausimą: „Ar aš patraukli kaip moteris?“, „Ar aš esu vertinga?“ Gali atsirasti susvetimėjimo su savo kūnu jausmas arba atvirkščiai – leidimas mėgautis „pilnumu“. 

Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Jei moteris ar vyras pradeda kaltinti save ar vienas kitą, o ne girdėti ir išklausyti, jie tarsi užsidaro užburtame rate. 

Kaip padėti sau? 

Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.   

 

 

AŠTUNTASIS MĖNESIS  

Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Kartais kyla baimių dėl priešlaikinio gimdymo. 

Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. „Ar aš susitvarkysiu?“, „Kas vyks su mano jausmais?“, „Ar aš būsiu gera mama?“ 

Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Svarbu stengtis išlaikyti gebėjimą matyti savo skirtingumą kaip vienam kito papildymą. 

Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumaspažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys. Padidėjęs jautrumas padės po gimdymo taip pat jautriai ir intuityviai (o ne išmoktai) reaguoti į individualius mažo žmogaus poreikius. 

Kaip padėti sau? 

Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa. Domėkitės kartu su vyru (jei tai pavyksta) – tai padės vyrui geriau suprasti, kas vyksta su jumis, ir kartu suteiks daugiau bendrumo.  

 

 

DEVINTASIS MĖNESIS  

 

Lizdo sukimo sindromas praneša, kad gimdymas jau nebetoli. Norisi tylos, ramybės, susikaupimo, atsiribojimo nuo pasaulio, atsiranda noras tvarkytis, valyti namus, lankstyti drabužėlius ir ruoštis vaikelio atėjimui. 

Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šiame etape kai kada nėra paprasta išlaukti „tos dienos“, atlaikyti aplinkos klausimus „kada?!“ 

Jei vaikelis neskuba atkeliauti, gali atsirasti nuovargis nuolat laukiant ir kartu kilti nerimas „ar viskas gerai?“, „ar nereikės gimdymo skatinti?“, „ar viskas vyks be komplikacijų?“ 

Kaip padėti sau?

Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.   

 

Nuotrauka @TheDayBookBlog

Tekstas prischologės Sigitos Valevičienės @Nėštumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą

 

Rašyti komentarą