b

Nėštumo kalendorius

  >  Kūdikis   >  GYVENIMAS SERGANT ATOPINIU DERMATITU
atopinis dermatitas

GYVENIMAS SERGANT ATOPINIU DERMATITU

SAUSA ODA

Problemos su sausa oda vargina daugelį žmonių. Jos gali būti laikinos arba pastovios, tai priklauso nuo to, kas yra jų priežastis. Dažniausiomis laikinų problemų su odos sausumu priežastimis yra UV spinduliuotė, kondicionavimas, šildymas, pernelyg didelis higieninių procedūrų kiekis (pvz. pernelyg ilgos vonios ir dažnas detergentų naudojimas) bei kai kurių vaistų vartojimas (antibiotikų, retinoidų). Nepaliaujamu odos sausumu dažniausiai skundžiasi žmonės su genetiniais ragėjimo sutrikimais bei sergantys alergiškomis ligomis: atopiniu dermatitu, dilgėline, egzema, o taip pat kitomis odos ligomis pvz. ichtioze, žvyneline (psoriaze), keratosis pilaris arba somatinėmis ligomis (pvz. cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu (LIFN)).
Labai sausa oda yra plona, įtempta, šiurkšti palietus ir jautri. Jai labai trūksta riebinimo, drėkinimo, o jos sudėtyje yra pernelyg mažai tarpląstelinių lipidų. Tokia oda dažnai nieži, dilgina, šerpetoja ir yra įtempta. Daug visokių veiksnių gali ją sudirginti – tada atsiranda skirtingi odos pasikeitimai pvz. uždegimai.

VAIKO IR SUAUGUSIOJO ODA

Mažų vaikų, o ypač naujagimių ir kūdikių, oda labai skiriasi nuo suaugusiojo žmogaus odos. Ji yra daug švelnesnė. Vaikai turi plonesnį ir labiau pralaidų epidermį, todėl vanduo greitai iš jo garuoja ir oda labai greitai išsausėja. Iš kitos pusės išorinio naudojimo medžiagos pvz. kosmetinės priemonės, vaistai lengviau prasiskverbia į odos gilumą ir veikia žymiai stipriau negu jos veiktų suaugusiojo žmogaus atveju. Plona mažo vaiko oda, kurios ląstelių struktūra yra „laisvesnė“ negu suaugusiojo žmogaus ir kuri turi dar neišsivysčiusį hidrolipidų sluoksnį bei prakaito liaukas, yra labiau pažeidžiama kenksmingo išorinių veiksnių poveikio pvz. žemų ir aukštų temperatūrų, saulės, cheminių medžiagų, mikroorganizmų ir purvo.

ATOPINIS DERMATITAS

Atopinis dermatitas – tai alerginė, lėtinė odos liga. Įprastai atsiranda kūdikystėje. Jos pagrindiniais simptomais yra paraudimas, bėrimas, nepaliaujamas niežėjimas, uždegimai, eksudacijos bei odos šerpetojimas. Simptomų paūmėjimas ir atsiradimo vietos priklauso individualiai nuo paciento pvz. nuo jo amžiaus, atsparumo infekcijoms bei ligos stadijos (paūmėjimas ar remisijos laikotarpis t.y. simptomų susilpnėjimas). Atopinio dermatito priežastys nėra iki galo žinomos. Svarbų vaidmenį turi genetinis polinkis, dieta, aplinkos įtaka pvz. dulkės, gyvūnų kailis, vilna bei psichologiniai veiksniai, iš kurių svarbiausias yra stresas.

Daug vaikų „išauga“ iš atopinio dermatito, bet daugumai iš jų lieka sausos odos problema ir didesnis negu kitų polinkis alerginėms ligoms pvz. alerginiam konjunktyvitui, šienligei, atopinei bronchų astmai.
Atopinio dermatito negalima visiškai išgydyti, bet galima įtakoti jo eigą.

ATOPINIO DERMATITO GYDYMAS

Gydymas yra nustatomas individualiai kiekvienam pacientui. Visuomet rekomenduojama iš atopiniu dermatitu sergančio žmogaus aplinkos pašalinti alergenus ir taikyti odos priežiūrą, kurios pagrindą sudaro odos maitinimas, regeneravimas, drėkinimas ir riebinimas.
Priklausomai nuo paciento amžiaus, paūmėjimo laipsnio ir odos pasikeitimų tipo gydytojas gali rekomenduoti:

  • vietinį steroidų arba paūmėjimo metu kalcineurino inhibitorių naudojimą;
  • antihistamininius vaistus;
  • sedatyvinius (raminamuosius) vaistus;
  • antibiotikus;
  • fototerapiją (PUVA, UVB);
  • bendrą gydymą sisteminiais steroidais arba citostatikais, jei kiti gydymo būdai pasirodė neveiksmingi;
  • psichoterapiją.

Prisiminkite, niekuomet nesigydykite arba negydykite savo vaiko patys! Gydymas yra saugus tik tada, kai vaistai yra vartoja

 

ATOPINIO DERMATITO GIDAS

NAMAI

Atopinis dermatitas paūmėjimą dažnai sukelia alergenai. Nors kiekvienam asmeniui kitas dalykas gali būti alergenu, bet dauguma alergiškų žmonių reaguoja į namų dulkių erkes. Todėl verta:

  • nuo grindų pašalinti kilimines dangas ir kilimus;
  • pašalinti užuolaidas ir namų gėles;
  • pašalinti iš namų visus niekučius, ant kurių gali rinktis dulkės;
  • naudoti čiužinius ir patalinę iš hipoalerginių medžiagų bei papildomai apsaugoti juos apdangalų, kuris saugotų nuo namų dulkių erkių plitimo;
  • dažnai skalbti patalinę temperatūroje nežemesnėje negu 60ºC;
  • dažnai valyti būtą, geriausiai dulkių siurblių, kuris turi priešalerginius filtrus;
  • dažnai vėdinti būtą;
  • neperkaitinti būto.

DIETA

Dauguma pacientų pastebėjo, kad atopinio dermatito paūmėjimas yra susijęs su dieta.
Dažniausiai alergizuojantys produktai:

  • karvių pienas ir fermentiniai sūriai;
  • soja ir kviečiai;
  • vištų kiaušiniai ir žuvys;
  • žemės ir graikiški riešutai;
  • kakava ir šokoladas;
  • rūgščios sriubos;
  • citrusiniai vaisiai;
  • pikantiški prieskoniai.

Dieta turi būti nustatoma individualiai kiekvienam pacientui bei būtina įdėmiai stebėti organizmo reakcijas į konkrečius produktus.

MOTINOS, MAITINANČIOS KRŪTIMI ATOPINIU DERMATITU SERGANTĮ VAIKĄ, DIETA

Vaikų maitinamų krūtimi atveju alergiją gali sukelti motinos valgomas maistas. Alergijos atsiradimas negali būti maitinimo krūtimi nustojimo priežastis. Jei tai tik įmanoma, kūdikiai turi būti maitinami šiuo būdu. Maitinančios mamos turi laikytis tinkamos dietos, o jei kažkas artimiausioje šeimoje serga atopiniu dermatitu, motina jau neštumo metu turi laikytis tinkamos dietos. Nors toks elgesys ir neužtikrina, kad liga neišsivystys, bet taip galima žymiai susilpninti ligos eigą.

Gydytojas individualiai kiekvienam vaikui, nėščiajai arba maitinančiai motinai nustato dietą. Nauji maisto produktai turi būti įvedami į vaiko dietą po vieną kas maždaug 10 dienų. Iš pradžių tai turi būti labai mažos dozės, vėliau jos gali būti didinamos. Panašiai būtina elgtis nustatant dietą motinai maitinančiai krūtimi vaiką su atopiniu dermatitu.
Dietą ir naujų maisto produktų įvedimą būtina konsultuoti su gydytoju.

RŪBAI

Žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, turi vengti organizmo perkaitimo, nes prakaitas dažnai yra paūmėjimo priežastimi. Todėl rūbai turi būti labai kruopščiai parinkti prie aplinkos temperatūros. Būtina atkreipti dėmesį į medžiagą, iš kurios jie yra pagaminti: geriausia yra medvilnė. Vilna ir sintetiniai audiniai gali sukelti odos būklės pablogėjimą. Drabužius būtina skalbti temperatūroje nežemesnėje negu 60ºC švelniais detergentais. Geriausia, kad tos priemonės būtų skirtos specialiai alergiškiems žmonėms.

SPORTAS

Sporto disciplinas ir fizinio krūvio intensyvumą būtina individualiai parinkti kiekvienam pacientui. Negalima pamiršti apie ligos stadiją. Simptomų paūmėjimo metu prakaitas ir fizinis krūvis gali būti pablogėjimo priežastimi.
Viena iš saugiausių sporto disciplinų, kurią galima rekomenduoti žmonėms su atopiniu dermatitu, yra plaukiojimas, kurio metu ant odos paviršiaus nėra parkaito bei oda nėra dirginama drabužių. Papildomai maudymasis juroje dažnai veikia oda palankiai ir mažina ligos simptomus. Po kiekvieno maudymosi baseine būtinai reikia kruopščiai nuplauti odą ir riebinti ją emolientais.

GYVŪNAI

Prieš priimant sprendimą apie namų gyvūną, būtina įdėmiai stebėti, ar kačių, šunų, žiurkėnų kailis, paukščių plunksnos ir pan. arba konkrečių gyvūnų maistas nesukelia odos būklės pablogėjimo. Dažnai žmonės su atopiniu dermatitu negali laikyti namuose daugelio gyvūnų rūšių ir iš viso turi vengti kontakto su jais. Daugumai alergiškų žmonių „saugiausiu“ gyvūnu yra vėžlys.

ŽAISLAI

Vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, žaislai turi būti dažnai plaunami. Žaislus, pagamintus ir audinių, būtina dažnai skalbti švelniuose (geriausiai vaikų rūbeliams skirtuose) detergentuose temperatūroje nežemesnėje negu 60ºC.

SAULĖ

Nuosaikus deginimasis saulėje dažniausiai pagerina žmonių, sergančių atopiniu dermatitu, odos būklę. Bet būtina neužmiršti, kad saulė turi kenksmingą poveikį mūsų odai, bei apie tai, kad kaitinamas kūnas prakaituoja, o prakaitas gali sudirginti odą.
Jaunesni negu 3 metų vaikai iš viso negali būti saulėje.

KVEPALAI IR PAPUOŠALAI

Į kvepalų sudėtį įeina labai daug skirtingų cheminių medžiagų ir kiekviena iš jų gali būti alergijos priežastimi. Todėl, sergant AD, būtina labai atsargiai rinktis kvepalus, o daugelis žmonių iš viso turi jų atsisakyti.
Kai kurie metalai, kurie yra naudojami papuošalų gamyboje, taip pat dažnai sukelia alergiją – tai pvz. nikelis, kobaltas ir chromas.
Tėvai, turintys vaikus su atopiniu dermatitu, turi būti labai atsargūs, pasirenkant kvepalus ir papuošalus.

CIGARETĖS

Žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, neturi rūkyti nei būti kitų rūkorių kompanijoje arba prirūkytose patalpose. Ypač kruopščiai būtina saugoti vaikus su atopiniu dermatitu nuo kvėpavimo cigarečių dūmais. Dūmuose yra labai daug dirgiklių, kurie gali sukelti alerginių ligų paūmėjimą.

STRESAS

Sistemingas, sveikas gyvenimo būdas švelnina atopiniu dermatitu simptomus, o stresas sukelia žymu paūmėjimą. Todėl verta laikytis nustatytos dienotvarkės ir pasirinkti sau priimtinus atpalaidavimo būdus.
Ligos paūmėjimo metu, kai niežėjimas yra ypatingai nepakenčiamas, galima gydytojui kontroliuojant vartoti niežėjimą mažinančius bei raminančius vaistus. Gerų rezultatų galima tikėtis naudojant emolientus su niežėjimą mažinančiomis medžiagomis.

KITOS ODOS LIGOS

Žmonių, sergančių atopiniu dermatitu, oda yra mažiau atspari negu sveika oda skirtingoms odos ligoms pvz. grybelinėms, bakterinėms ir virusinėms. Dažniausiai tai būna mėlių grybeliai ir auksinio stafilokoko bakterijos. Pastovus emolientų naudojimas daugumoje apsaugo nuo tokių superinfekcijų.

 

Nuotrauka iš Freeimages

Komentarai