Nėštumo kalendorius

Miegojimo ypatumai trečiajame nėštumo trimestre

Trečiasis trimestras daugumai besilaukiančių, ypač pirmą kartą tapsiančiomis mamomis, yra sunkiausias. Tampa sunku įsitaisyti lovoje, nes pilvas jau gana didelis. Dažnai tenka bėgioti į tualetą ne tik dieną, bet ir naktį, nes padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę. Miegas tampa retas malonumas. Būsimos mamos yra išsekusios ne tik nuo varginančių fizinių bėdų (nugaros ir raumenų skausmų), didėjančio pilvo sukeliamų nepatogumų (sunku užsirišti batus, pasilenkti), bet jas kamuoja ir psichologiniai išgyvenimai: jaudulys dėl būsimo gimdymo, kūdikio sveikatos, gebėjimo juo pasirūpinti.

Visada geriau išsiugdyti įprotį miegoti ant kairiojo šono, kad vėliau netektų nerimauti dėl diskomforto. Ypač jeigu patogiausia miegoti ant pilvo. Miegojimas ant kairiojo šono yra geriausias pasirinkimo variantas, nes tai sudaro puikias sąlygas kraujui su maistingomis medžiagomis nukeliauti vaisiui. Taip pat tokia poza saugo moteris nuo nepageidaujamų simptomų, tokių kaip pykinimas ar rytinis šleikštulys, kurie gali pasireikšti miegant ant nugaros.

• Gulint ant nugaros ar dešiniojo šono gali pasireikšti aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimo sindromas.
• Antroje nėštumo pusėje augantis vaisius gimdoje pradeda spausti šias kraujagysles prie stuburo.
• Spaudžiant pilvinę aortą, sumažėja gimdos ir placentos kraujotaka, blogėja vaisiaus būklė (visiškas užspaudimas pasitaiko retai, nes aortos sienelė yra storesnė ir elastinga).
• Užtat tuščioji vena labiau užspaudžiama, nes jos sienelė yra plonesnė ir ne tokia elastinga. Kai vena užspaudžiama, sumažėja veninio kraujo grįžimas į širdį, sumažėja sistolinis ir minutinis širdies tūris bei arterinis kraujo spaudimas, o tai sutrikdo gimdos ir placentos kraujotaką, blogina vaisiaus būklę.
• Moterų organizmuose vyksta kompensaciniai procesai: aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimas yra kompensuojamas simpatinės nervų sistemos tonuso padidėjimo ir kraujagyslių susiaurėjimo bei tachikardijos (dažnesnio nei normalaus širdies plakimo dažnio <100 k./min.), o veninis kraujas iš apatinės kūno dalies į širdį grįžta išsiplėtusiais epiduriniais veniniais rezginiais ir lykine vena.

Apie 10 proc. besilaukiančiųjų šie kompensaciniai mechanizmai neišsivysto arba yra nepakankami, todėl joms gali išsivystyti šis sindromas ir pasireikšti tokie požymiai: bradikardija (nenormaliai lėta širdies veikla >60 k./min.), sistolinis AKS sumažėja iki 60 mm Hg ir mažiau, nėščioji pajunta silpnumą, pradeda pykinti, pritemsta arba išnyksta sąmonė, sparčiai blogėja vaisiaus būklė. Pagalbos teikimas: gimdos pastūmimas į kairę pusę, nėščiosios paguldymas ant kairiojo šono 15–30° kampu.

Daugiau skaitykite “Kaip judėti pasikeitus nėščiosios svorio centrui. Su specialiste Viktorija Aleknavičiene“

Trečiajame trimestre galite susidurti su tokiomis problemomis:

Nemiga. Įtakos gali turėti dažnas poreikis šlapintis, negalėjimas patogiai įsitaisyti dėl didėjančio pilvo, nerimas dėl gimdymo, būsimo kūdikio sveikatos. Geriau miegoti gali padėti vakarinis pasivaikščiojimas gryname ore, šiltas dušas prieš miegą, išvėdintas miegamojo kambarys. Galima neilgai pagulėti vonioje su valerijono, levandų ar pušų ekstraktais, išgerti melisų arbatos. Pamėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti knygą. Keisti savo darbo ir poilsio režimą: naktį nudirbti lengvesnius darbus, skaityti, o dieną ramiai pamiegoti (dažniausiai toks režimas laukia pagimdžius).

Neradimas patogios miego padėties. Pasitelkite į pagalbą įvairias nėštumo pagalves (jos yra ilgesnės, gali būti suformuotos į puslankį ar pasagą, viso kūno ilgio ar pleišto formos, vėliau galima panaudoti kaip maitinimo pagalvę ar atremti kūdikį). Čiužinys turi įdubti pečių ir klubų srityje bei keisti savo formą, kai žmogus keičia savo miego padėtį. Gali reikėti aukštesnės pagalvės, kuri padėtų patogiai įsitaisyti ir išvengti rėmens. Pusiau gulomis yra netinkama poza, nes stuburas tuomet kabo ant raiščių, jie gali prarasti elastingumą, jaučiamas sąstingis, vėliau galimi nugaros skausmai.

Pabudimai naktį. Nėštumo pabaigoje naktimis pabunda net 97,3 proc. moterų. Pabusti nėščioji gali dėl nepatogios padėties, aktyvių ir skausmingų vaisiaus judesių, dėl karščio, tvankumos. Pabudus dėl aktyvių ir skausmingų judesių, reikia keisti gulėjimo padėtį. Pamėginkite miegoti ant kairiojo šono, pasidėjusi pagalvę tarp kojų ir dar vieną pagalvę kaip atramą nugarai. Prieš miegą išsivėdinkite kambarį. Miegant reikėtų vilkėti orui laidžius, neaptemptus, natūralaus pluošto miego drabužius. Apie 15 minučių prieš miegą reikia pašalinti visus trikdžius ir leisti sau atsipalaiduoti.

Ryškūs sapnai. Svarbu atsipalaiduoti, kad stresas ar nerimas nesukeltų košmarų. Relaksacijos technikos: joga (ypač jeigu moteris užsiėmė ja iki nėštumo), meditacija, masažas ir gilus kvėpavimas. Šios priemonės veiksmingai atpalaiduoja protą ir kūną bei padeda geriau miegoti.

Kojų mėšlungis. Tai dažna nėščiųjų problema antrajame ir trečiajame trimestre. Kadangi raumenų spazmai yra skausmingi, galite nuo jų pabusti naktį. Mėšlungis susijęs su kraujyje susidariusiu fosforo pertekliumi ir kalcio stoka. Įtakos turi ir tai, kad trečiąjį nėštumo trimestrą formuojasi vaisiaus kaulai, todėl vaisius pasiima mamos organizmo atsargas. Kai nėščioji vartoja nepakankamai kalcio, gali imti kankinti naktį pasireiškiantis raumenų mėšlungis. Be to, mėšlungis gali kankinti ir dėl papildomo kūno svorio, tenkančio kojoms, taip pat vaisius gali prispausti nervus, einančius į kojas. Mėšlungiui sutraukus blauzdos raumenį, reikia patraukti į save kojos pirštus, ramiai ir giliai kvėpuoti. Galima pamėginti daryti raumenų masažą, pabaksnoti blauzdą aštriu daiktu arba pažnaibyti. Praėjus spazmui pakelti kojas į viršų ir pagulėti. Patariama neavėti avalynės aukštu kulnu, ilsintis kilstelti kojas aukščiau, daryti kojų masažą, tempimo pratimus, praustis po kontrastiniu dušu, atlikti mankštą, eiti į baseiną, miegoti su vilnonėmis kojinėmis (norint pagerinti kraujotaką), valgyti daugiau produktų, kuriuose yra kalio, kalcio ir magnio.

Nugaros skausmas. Diskomfortas apatinėje juosmens dalyje. Diskomfortas šioje srityje gali būti susijęs su pokyčiais dubens srityje, ypač kryžmens sąnariuose. Skausmas gali plisti į sėdmenis ir užpakalinį šlaunų paviršių. Nėštumo metu nugaros skausmu skundžiasi 50–80 proc. moterų. Trečdaliui iš jų skausmas suintensyvėja naktį. Pilvo raumenys tempiasi, kad išlaikytų besiplečiančią gimdą, o kai jie tempiasi, prarandamas gebėjimas išlaikyti kūno padėtį, tai apkrauna apatinę stuburo dalį didžiąja dalimi liemens svorio. Dėl padidėjusio hormono relaksino kiekio minkštėja, tampa paslankesni dubens struktūros apatiniai slanksteliai, o diskomfortas gali pasireikšti visoje nugaros srityje. Remiantis kita teorija, dažniausia apatinės nugaros dalies skausmo nėštumo metu priežastis yra išsiplėtusios dubens venos, toks skausmas ypač pasunkėja naktį, yra stiprus, dėl to net nubundama. Kamuojant nugaros skausmui rekomenduojama dieną nešioti palaikomąjį diržą. Taip pat galima fizioterapija, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS – saugus, neinvazinis skausmo malšinimo būdas, pasitelkiant silpną elektros impulsinę srovę), farmakologinis gydymas, akupunktūra, chiropraktika (manualinė terapija), joga, masažai, relaksacija. Svarbu iki nėštumo ir nėštumo metu stiprinti pilvo, nugaros ir dubens raumenis.

Neramių kojų sindromas. Sutrikimas, kai jaučiami nemalonūs galūnių pojūčiai, pasireiškiantys ramybės būsenoje vakarais ir naktimis. Pojūčiai sumažėja judinant kojas. Pasireiškimo dažnis: 1 iš 5 nėščiųjų. Labai svarbu judėti, tinkamai maitintis, vengti alkoholio, kofeino, kai kurių vaistų (vartojant tam tikrus vaistus, reikia konsultuotis su gydytoju). Laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Dažniausiai šis sindromas siejamas su geležies ir folatų stoka, tačiau tinkamas gydymas palengvina simptomus. Nėščiajai, kuriai liga paūmėjo, gali prireikti neurologo konsultacijos.

Knarkimas. Dažnai nėščiosios skundžiasi sloga, kuri atsiranda dėl fiziologinių organizmo persitvarkymų nėštumo metu (suaktyvėjusi kraujotaka + padidėjusi estrogenų koncentracija → paburkusi nosies gleivinė → užblokuoti kvėpavimo takai). Padidėjusi gimda pakelia diafragmą, o dėl to gali imti kankinti knarkimas. Dėl didelio svorio prieaugio nėštumo metu sustorėja kaklo ir ryklės audiniai, todėl gali būti sunku kvėpuoti miegant. Knarkiant gali padidėti kraujospūdis, todėl esant dar ir galvos skausmui bei kojų patinimui reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Kvėpavimo apnėja (sustojusio kvėpavimo tarpsniai) gali atsirasti esant stipriai užblokuotiems kvėpavimo takams. Moteris dažniausiai ryte neprisimena apnėjų, bet dieną jaučiasi pavargusi. Apnėjų metu į organizmą patenka mažiau deguonies, tai gali būti kenksminga nėščiai moteriai ir vaisiui. Pastebėjus apnėjas (gali pastebėti partneris) reikia pranešti prižiūrinčiam gydytojui.

Dusimas. Dauguma nėščiųjų skundžiasi sunkesniu kvėpavimu pro nosį, kraujavimu iš nosies, o kartais ir visišku negalėjimu kvėpuoti pro nosį. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris, kraujagyslių plėtimasis ir padidėjęs pralaidumas. Dėl šių pokyčių burksta nosies, nosiaryklės ir gerklės gleivinės, jos tampa pažeidžiamos. Kad būtų lengviau kvėpuoti, reikia stengtis sėdėti tiesiai, rasti tinkamą miegojimo pozą. Vertėtų sunerimti, jei kvėpavimas greitas, pirštų galiukai ir lūpos pamėlę, kankina skausmas krūtinėje arba greitas pulsas.

Rėmuo. Auganti gimda mechaniškai spaudžia skrandį ir pakeičia apatinio sfinkterio (raumeninio rauko) vietą. Vaisiui augant rėmuo aštrėja, atsirūgimai dažnėja ir kiek palengvėja nėštumo pabaigoje, vaisiui nusileidus į mažąjį dubenį. Naktį turinys gali patekti į viršutinius kvėpavimo takus bei bronchus, tai gali sukelti bronchų spazmus, aspiracines pneumonijas, naktinį kosulį, rytinį balso užkimimą. Patariama miegoti pakėlus galvūgalį apie 15–20 cm, valgyti lėtai, nedidelėmis porcijomis, vengti gazuotų gėrimų, šokolado, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą, po valgio nedirbti ir nesilankstyti, negulti 1–2 val. po valgio, o geriau pasivaikščioti. Taip pat galima išgerti imbiero, ramunėlių, rozmarino ar melisų arbatos. Rekomenduojama nenešioti varžančių drabužių ir niekada nevartoti vaistų be gydytojo žinios.

Niežėjimas. Intensyvus naktinis delnų, padų, galūnių niežulys gali skelbti apie intrahepatinę nėščiųjų cholestazę (INC). Mažiau niežti veidą, kaklą. Nestiprus, kartais pasireiškiantis niežėjimas yra normalu, bet nuolatinis, stiprėjantis niežėjimas gali būti INC simptomas. Patariama mažiau valgyti riebaus maisto, o daugiau vaisių ir daržovių, gerti daug skysčių, drėkinti ir raminti odą tam skirtais kremais ar losjonais, naudoti prausiklius, kuriuose nėra muilo, daryti ledukų voneles pėdoms ir plaštakoms, prieš miegą palįsti po vėsiu dušu, miegoti vėsesnėje patalpoje, vengti perkaitimo, žiemą drėkinti sausas patalpas.

Dažnas šlapinimasis. Didėjant gimdai, kyla ir šlapimo pūslė. Taip pat mažėja šlapimo pūslės tonusas. Nėštumo pabaigoje šlapimo pūslė pakyla iš mažojo dubens, o vaisius nusileidžia šiek tiek žemiau, todėl padidėja šlapimo pūslės spaudimas. Geriausia pagrindinį paros skysčių kiekį suvartoti iki 18–19 val. Vakarienei nevalgyti sultingų vaisių.

Vaisiaus judesiai. Kai vaisius pradeda itin stipriai judėti, kad net sukelia nemalonius pojūčius, reikia keisti gulėjimo padėtį. Tai gali rodyti, kad vaisiui trūksta deguonies.

Esant sveikatos sutrikimų, išliekant nemigai vertėtų pasitarti su savo gydytoju. Miego sutrikimai gali slėpti depresiją, todėl nuolat jaučiant beviltiškumą, kankinant blogai nuotaikai, praradus susidomėjimą supančia aplinka, patariama kreiptis į psichologą. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti migdomųjų, todėl labai varginant miego sutrikimams derėtų pasikonsultuoti su psichiatru. Vaistažoles nėštumo metu patariama vartoti atsargiai, nes jos gali sukelti gimdos spazmus. Tinkami preparatai yra melisų arbata, levandų eterinis aliejus.

Tekstas akušerės Dovilės Vilkės. ©Nėštumo kalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, naudoti tik gavus raštišką sutikimą. 

Nuotrauka Designed by Bearfotos / Freepik