AKTUALŪS AUKLĖJIMO KLAUSIMAI AUGINANTIEMS KŪDIKĮ. Su specialiste Jūrate Baltuškiene
“Tėvų linijos” psichologė Jūratė Baltuškienė sutiko pakalbėti apie dažnai keblias situacijas, kai namie auga kūdikis bei patarti tėvams aktualiais klausimais.
Tėvų linija – nemokama profesionalų pagalba vaikų auginimo klausimais.
1-asis MĖNUO
Manau, kad daug ramiau išgyvenčiau pirmuosius mėnesius be artimųjų vizitų. Aš ką tik pagimdžiau! Ir prasidėjo nesibaigiantys reikalavimai bei pamokymai, kaip reikia auginti „teisingai“!
Vaikelio gimimas atneša daugybę naujų iššūkių, su kuriais tvarkytis būna labai nelengva. Akivaizdu, kad pamokymai, kaip auginti kūdikį, kelia susierzinimą ir silpnina pasitikėjimą savimi, todėl norisi atsiriboti nuo visų „geradarių“. Svarbu saugoti save ir pagausėjusią šeimą nuo neigiamų emocijų, todėl tikrai galite rinktis, kada, kiek ir su kuo bendrausite gimus vaikeliui. Informuokite artimuosius apie tai, kaip planuojate supažindinti juos su naujuoju šeimos nariu, ir paprašykite jų laikytis susitarimų, t. y. susilaikyti nuo neplanuotų apsilankymų ar pan.
Tačiau norisi padrąsinti peržvelgti artimųjų ir draugų ratą – tarp jų tikrai bus tokių, kurie supras jūsų savijautą, išklausys, parems ir palaikys be pamokymų ir neprašomų patarimų.
2 MĖNUO
Esu pervargusi, nebeturiu kantrybės būti švelni, maloni savo kūdikiui. Ar aš bloga mama?
Pirmiausia norėtųsi paguosti ir suprasti mamą, kurios gyvenimas gimus kūdikiui labai pasikeitė, atsirado daug naujų rūpesčių, sumažėjo poilsio ir miego laikas. Iš tiesų dažnai mama gali jaustis išsekusi, bejėgė ir pikta, kai nėra aiškaus gyvenimo ritmo.
Kita vertus, svarbu nepamiršti, kad du mėnesiai dar labai mažai, kūdikis vis dar taikosi prie pasaulio. Normalu, kad miego, valgymo ir budrumo ritmas dar tik dėliojasi į vietas. Kol kūdikio ritmas nusistovės, labai svarbu jums pačiai pasirūpinti bent šiokiu tokiu savo poilsiu ir drąsiai paprašyti pagalbos tų, kuriais labiausiai pasitikite (pvz., kūdikio tėčio, savo mamos arba anytos, geros draugės).
3-iasis MĖNUO
Kūdikis neatranda miego ritmo, prabunda naktimis, dieną sunku užmigdyti. Kaip pakeisti ritmą?
Norint padėti mažyliui atskirti dieną nuo nakties svarbu guldyti jį ne per vėlai naktiniam miegui. Kiekvieną vakarą reikėtų guldyti panašiu metu. Kai kūdikis prabunda naktį, svarbu neskubėti įsikišti, šiek tiek palaukti, leisti jam pabandyti vėl užmigti pačiam, bet jei nepavyksta – nuraminti, neleisti įsiverkti, nesukelti jam per didelio diskomforto ir nesaugumo jausmo.
Dieną kūdikį reikėtų dažniau pakalbinti, parodyti, kad tai aktyvus paros metas. Tačiau kartu ir nepamiršti, kad jam svarbus ir pakankamas dienos miegas. Jei kūdikis dieną per mažai miega, gali sunkiau užmigti ar naktį dažniau keltis dėl pervargimo.
Apie 3–4 gyvenimo mėnesį keičiasi vaiko miego ritmas ir jis pradeda miegoti ciklais, kaip suaugusieji. Tarp ciklų vaikai dažnai prabunda ir jiems dar reikės nemažai laiko, kol mokės užmigti patys.
4-asis MĖNUO
Vyresnėlė sesuo meilę ir kitus jausmus sesutei rodo labai stipriai ir ją užgauna. Kaip turėtume elgtis mes, tėvai, kad apsaugotume vaikus ir nustatytume jiems taisykles?
Į šeimą atkeliavus naujam nariui, vyresnysis vaikas išgyvena daugybę įvairių jausmų: meilę, švelnumą, rūpestį, taip pat ir pavydą, pyktį, baimę, kad nesi pakankamai geras, palyginti su broliu ar sese. Visi šie jausmai kartais būna taip glaudžiai susipynę, kad mažam vaikui juos suvaldyti ir tinkamai išreikšti tikrai nelengva. Neretai jam tenka išgirsti: „Oi, kaip negražu šitaip elgtis, tu juk didesnis!“ Kai vyresnėlis jaučiasi smerkiamas ar gėdijamas už „nepatogius“ jausmus, tai jį skatina dar labiau pykti ir lyg ežiukui slėptis po savo spygliais. Nors ir nepaprasta, tokioje situacijoje svarbiausia priimti ir leisti pasireikšti visiems vyresnėlio jausmams, bet koreguoti ir keisti netinkamą jo / jos elgesį, pvz., sakant: „Suprantu, kad norėjai apkabinti broliuką ir išsigandai, kai jis pradėjo verkti, kitą kartą jo nebark, o nuramink švelniai pasakydamas „Viskas gerai“.“
5-asis MĖNUO
Ar viską darau gerai? Kartais atrodo, kad nesuprantu vaiko ir neatliepiu jo poreikių.
Tokių jausmų ir minčių kyla daugumai pirmagimius ir ne tik auginančių mamų. Vaikai juk skirtingi, skirtingai auga, kas vieną nuramindavo, antram vaikui gali netikti, ką pirmas jau tokio amžiaus mokėjo, antram gali prireikti daugiau laiko ir pan. Svarbu prisiminti, kad šiame amžiuje svarbiausias kūdikio psichologinis poreikis yra saugumas. Saugus kūdikis jaučiasi tada, kai šalia jo esantis suaugęs greitai sureaguoja į kūdikio pagalbos šauksmą (verkimą) ir pašalina diskomfortą sukėlusias priežastis. Pvz., jei kūdikis alkanas – jis pamaitinamas, jei išsigandęs – nuraminamas, jei pavargęs – sumažinamas dirgiklių kiekis aplinkoje, jei nuobodžiauja – gauna žaisliuką. Jei nuolat kyla abejonių, ar gerai suprantate savo vaiko poreikius ir ar tinkamai juos atliepiate, pasitarkite su specialistais (pvz., su vaiko pediatre, su vaikų psichologu arba paskambinę į „Tėvų liniją“).
6-asis MĖNUO
Kaip išvengti įtampos namuose gyvenant taip chaotiškai? Esu įpratusi gyventi kruopščiai planuodama.
Kai gimus kūdikiui gyvenimo tempas ir ritmas kardinaliai pasikeičia, dažnai tėvams reikia laiko adaptuotis prie pokyčių, o tai ne visada lengva. Dažnai atrodo, jog gyvenimas tapo toks chaotiškas, kad ką nors suplanuoti neįmanoma. Nuovargis taip pat nepadeda jaustis geriau. Vienintelis dalykas, ką šiuo metu gali planuoti tėvai, kad kurį laiką jų gyvenimas bus neplanuojamas. Taip pat tiek tėčiams, tiek mamoms reikėtų peržiūrėti šio gyvenimo etapo prioritetus, nes visko spėti tikrai neįmanoma. Gal šiuo metu poilsis pamiegant kartu su užsnūdusiu kūdikiu yra daug svarbesnis nei rečiau suplaunami indai? Gal šiuo metu kūdikio naujo ritmo mokymasis yra svarbesnis nei draugų ir giminių noras aplankyti jūsų šeimą? Svarbu suprasti, kad tai tik laikinas etapas, vaikui augant viskas anksčiau ar vėliau grįš į savas vėžes. O kol tas laikas ateis, svarbu padėti sau tą laiką išgyventi: perdėliojant prioritetus, keičiantis prižiūrint kūdikį, prašant pagalbos dėl buities darbų ir t. t.
7-asis MĖNUO
Kartą per savaitę norėčiau turėti laisvą rytą savo darbams ir veikloms, kurių atlikti su kūdikiu negaliu. Kiek laiko galiu skirti sau, tobulėjimui, profesiniams darbams?
Galimybė mamai trumpam atsitraukti nuo kūdikio priežiūros kartais padeda pačiai įgyti jėgų, kad grįžusi galėtų kokybiškiau įsitraukti į buvimą su kūdikiu. Svarbu žinoti, jog pirmaisiais kūdikio metais formuojasi vaiko prieraišumas, todėl didelė jį prižiūrinčių žmonių kaita nerekomenduojama. Kiek laiko kūdikis gali pabūti, pvz., su tėčiu arba su močiute, labai individualu. Pradžioje kūdikis turi apsiprasti pabūti su kitu žmogumi dar mamai esant, tik tada mama po truputį gali pradėti kūdikį pratinti pabūti be jos, palaipsniui ilgindama išsiskyrimo laiką. Likęs su vaiku suaugęs žmogus turi stebėti, ar kūdikį pavyksta greitai nuraminti kitomis veiklomis, apkabinimu, nešiojimu ir pan. Jei kūdikio nuraminti ilgą laiką neįmanoma, tai gali reikšti, kad kūdikis dar nėra pasiruošęs saugiai jaustis be mamos.
8-asis MĖNUO
Pakeisti manęs negali joks artimas žmogus. Vaikas neprisileidžia kito žmogaus, verkia, jei išeinu iš namų.
Nuo 7–8 mėn. natūraliai atsiranda svetimų žmonių baimė, kūdikis protestuoja, jei kiti žmonės jį paima, nesišypso svetimiems, išskirtinai nori būti tik su mama. Jis jau atskiria, kas yra mama, pagrindinis juo besirūpinantis asmuo, o kas – ne. Todėl šis amžius nėra pats tinkamiausias be rimtos priežasties kūdikį pratinti būti be mamos. Kūdikio palikimas kito žmogaus priežiūrai gali sukelti mamai dviprasmiškus jausmus: džiaugsmą, palengvėjimą, kad gali skirti laiko savo poreikiams, ir nerimą, kaltę, jog paliko savo vaiką kitam. Tai normalu.
Kuo smulkiau papasakokite kitam žmogui savo įprastinę dienotvarkę, ritualus, vaiko įpročius. Nors tokio amžiaus vaikai kalbėti dar nemoka, jie puikiai jaučia suaugusiųjų emocijas: jei jausitės ramiai, tvirtai, tai ir vaikui išsiskyrimas netaps didele trauma.
9-asis MĖNUO
Vyresnėlis lieka nuošaly, vis dažniau jaučiasi antrame plane. Kaip padėti broliams ir seserims palaikyti draugiškus santykius?
Svarbu nepamiršti, kad gimimo eiliškumo akcentavimas nėra labai įkvepiantis paskatinimas elgtis tinkamai brolio ar sesės atžvilgiu. Todėl venkite tokių pasakymų kaip „Tu esi vyresnis, todėl nusileisk“ arba „Tu dar mažas, todėl klausyk vyresnio brolio ar sesers“. Tokie pasakymai tik sustiprins įtampą tarp vaikų. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti suvaldyti tarp vaikų kylančią įtampą:
- Stabdykite netinkamą elgesį. Įsikiškite kiekvieną kartą, kai matote, kad skriaudžiamas mažylis. Reaguokite ramiai, bet griežtai. Jei vyresnėlis per stipriai spaudžia glėbyje kūdikį, ramiai pasakykite: „Sesutę reikia laikyti švelniau. Jei esi labai susijaudinęs, gali kol kas ją paguldyti ir paglostyti.“ Jei vyresnėlis akivaizdžiai supykęs stumia ar trenkia jaunėliui, kuris jau šliaužioja, ropoja ar vaikšto ir sugriauna vyresnėlio statinį, tada tiktų pasakyti: „Matau, kad supykai, nes sesė sugriovė tavo pilį. Nereikia jos stumti ar jai trenkti. Pasakyk jai, kad tu pyksti ir tau nepatinka, ką ji padarė.“ Nepamirškite ir patys jaunėliui pasakyti, kad sugriaudamas vyresnėlio statinį jis pasielgė netinkamai.
- Jei vyresnysis vaikas jau kalba, skatinkite savo jausmus išsakyti žodžiais. : „Pykstu ant tavęs, nes paėmei mano žaislą.“ Būdami šalia galite padėti vaikui įvardyti jausmus, pvz.: „Atrodai tikrai susierzinęs, kad sesė / brolis trukdo tau žasti. Gali jam / jai tai pasakyti.“ Jei vyresnėlio kalba dar nėra pakankamai išlavėjusi, galite pasiūlyti objektą, į kurį jis galėtų nukreipti savo agresyvius jausmus (pvz.: „Sesei trenkti negali, jei nori trenkti, gali trenkti į šią pagalvę.“).
- Kai vaikas užgauna brolį / sesę, pirmiausia paguoskite nuskriaustąjį. Ramindami mažylį turėsite laiko suvaldyti kilusį pyktį ir pajusti globėjiškus jausmus, kurie ypač svarbūs kalbantis su vyresnėliu. Natūralu, kad pamačius, jog užgaunamas silpnesnis, norisi pulti apibarti skriaudėją. Tačiau atsiminkite, kad pagrindinis būdas sustabdyti mušimą – tai padėti vaikui susitvarkyti su jį užplūdusiais To negalėsite padaryti perėję į priešo poziciją.
- Paremkite tą vaiko dalį, kuri stengiasi būti švelni ir teisinga. Pastebėkite kuo daugiau teigiamų dalykų, kuriuos vaikas daro bendraudamas su sese / broliu, pvz.: „Tu taip švelniai ją paglostei!“
- Skirkite laiko pabūti tik dviese su vyresniu vaiku. Pasistenkite nuolat tam tikrą laiko dalį skirti tik vyresnėliui, leiskite jam pačiam nuspęsti, ką veiksite. Vyresnėliui reikia nuolatinio patvirtinimo, kad jis yra mylimas, kad jo pasiilgstama ir kad jis toks pat svarbus kaip iki jaunėlio gimimo.
10-asis MĖNUO
Planuojame su vyru atostogauti dviese, o vaiką palikti močiutei. Nerimauju, kad vaikui tai gali būti didelė trauma.
Jūsų nerimas visai suprantamas: iki šiol būtent jūs praleisdavote daugiausia laiko su vaiku ir reaguodavote į jo poreikius. Tarp jūsų ir kūdikio jau susiformavęs abipusiu supratimu ir pasitikėjimu paremtas stiprus prieraišumas, tačiau reikia atminti, kad vaikas gali užmegzti saugų ryšį ir su kitu juo besirūpinančiu žmogumi – tėčiu, močiute ar aukle. Tokio amžiaus kūdikis jau puikiai pažįsta artimuosius, kurie su juo būna visą dieną ar pasirodo kelis kartus per savaitę. Vadinasi, kuo dažniau vaikas matys močiutę iki jūsų išvykimo, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų taip pat užsimegs saugus ryšys ir vaikas lengviau išgyvens išsiskyrimą. Pirmiausia pabandykite kūdikį palikti su močiute trumpesnį laiką, nei truks jūsų atostogos. Vienaip ar kitaip, rekomenduojame, kad šiame vaiko amžiaus tarpsnyje jūsų atostogos atskirai nuo kūdikio būtų kiek įmanoma trumpesnės.
11-asis MĖNUO
Daug girdėjau apie tėvų lūkesčius vaikams. Nesutariame su vyru dėl tam tikrų vaiko auklėjimo aspektų. Kaip ir kur ieškoti bendrų atsakymų?
Suprantama, kad galvodami, kokį vaiką nori užauginti, dauguma tėvų svajoja apie protingą, pasitikintį savo jėgomis, aktyvų, drausmingą ir klausantį tėvų nuomonės vaiką. Tokius lūkesčius kartais gali būti nelengva suderinti tiek pačiam vaikui, tiek tėvams. Augdamas vaikas mokosi iš abiejų tėvų, todėl naudinga iš anksto tarpusavyje susitarti, kokį elgesį skatinsite, o kokių ribų mokysite laikytis. Vaiko asmenybė dažnai atsiskleidžia po truputį, todėl vietoje klausimo, koks vaikas atitiktų mano lūkesčius, geriau kelti sau tikslą pažinti savo vaiką: koks jis, koks jo temperamentas, pastebėti ir išgirsti kuo jis domisi, ko mokosi greičiau, kam reikia daugiau laiko, ir padėti jam įveikti skirtinguose amžiaus tarpsniuose iškylančius uždavinius.
12-asis MĖNUO
Matau, kad mano vyras nepatenkintas mūsų jau beveik metukų vaiku, kadangi jis neva nepakankamai protingas, drausmingas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingame vaiko amžiuje jam būdingi skirtingi poreikiai. 1–3 metų vaikas jau pradeda aktyviau tyrinėti pasaulį, domėtis jį supančia aplinka, todėl labai svarbu skatinti ir puoselėti jo savarankiškumą ir nepriklausomybę, atsakinėti į jam iškylančius klausimus. Tokiu būdu vaikas mokosi pagarbaus bendravimo, pasitikėjimo savo jėgomis, autonomijos. Tačiau tuo pat metu galite paaiškinti, kad tam tikri dalykai gali būti pavojingi, pasiūlydami saugias alternatyvas, pvz., padėdamas virtuvėje ir imituodamas suaugusiuosius, vaikas gali naudotis ne metaliniais, o mediniais įrankiais. Svarbu abiem tėvams peržiūrėti ir savo lūkesčius bei reakcijas į vaiką: kaip mes su juo kalbame ir elgiamės, kaip aiškiai nubrėžiame ribas ar kaip nuraminame, kai vaiką apima stiprios emocijos. Tokio amžiaus vaikų savijautai ir elgesiui kol kas didelę įtaką daro šalia esantys suaugusieji.
Dėkui!
Konsultavo psichologė Jūratė Baltuškienė , www.tevulinija.lt
Šis tekstas publikuojamas nemokamai platinamame leidinyje “Kūdikio dienoraštis”.
nuotrauka @samanthahammack @Nėštumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.
