PIRMŲJŲ VAIKO METŲ MOTORINĖ RAIDA su specialiste Skaiste Marcinkute

PIRMŲJŲ VAIKO METŲ MOTORINĖ RAIDA su specialiste Skaiste Marcinkute

Labas,

aš Skaistė, „Rankos lyg mamos“ įkūrėja.

Esu baigusi kineziterapijos studijas, dirbu su kūdikiais ir nėščiosiomis (Vilniuje).

Atvirai sakant, esu visiškai pametusi galvą dėl savo veiklos. Dėkoju gyvenimui, kad pavyko surasti savo tikrąjį pašaukimą, amatą, be kurio neįsivaizduoju nė vienos savo gyvenimo dienos.

Ar tai mano varikliukas?

TIKRAI taip. Atradusi savo veiklą, pradėjau visapusiškai mėgautis gyvenimu. Darbas tapo malonumu. Tapau labai veikli, nuolat kuo nors domiuosi, ką nors kuriu, rašau, mąstau ir viską darau dėl naujos šeimos, dėl naujo šeimos nario.

Manau, kad mano darbas turi gilią ir didelę prasmę, kurią galiu pažinti bei suprasti savo prisilietimu.

Kiekviena diena man atneša galimybę prisidėti prie naujos gyvybės gerovės ir tobulėjimo.

Toji šypsena, juokas ir suraukta nosytė, žvilgsnis į mane, akimirka, kai jaučiuosi tokia tyra ir gyva… Atrodo, nieko daugiau ir nereikia.

To jausmo ir vidinės būsenos nekeisčiau į nieką. Aš darau gera, o už tai gaunu mažas šypsenas ir tėvų pagyras.

Ačiū už pasitikėjimą ir galimybę – Skaistė

 

Rankos lyg mamos logo

Tinklaraštis „Rankos lyg mamos“ skirtas būsimoms ir esamoms mamoms bei tėčiams.

Įkūrėja Skaistė: „Dalijuosi profesiniais patarimais ir įžvalgomis, rašau straipsnius bei kuriu vaizdinę medžiagą apie tai, kas, mano nuomone, yra aktualu ir privalu žinoti kiekvienai būsimai ar esamai mamai bei tėčiui. Taip pat vedu užsiėmimus kūdikiams, atlieku individualų kūdikio masažą ir mankštą, konsultuoju tėvelius įvairiais klausimais apie kūdikio raidą, priežiūrą ir kt.“

 

 

Pirmųjų metų motorinė raida

NAUJAGIMIS (0–10 dienų)

  • Fiziologinė fleksinė kūno padėtis. Šiuo laikotarpiu vyrauja fiziologinė fleksinė kūno padėtis – tai normalus padidėjęs lenkiamųjų raumenų tonusas. Naujagimį veikia gravitacijos jėga, vystantis ir aktyvėjant tiesiamiesiems raumenims mažėja lenkiamųjų raumenų tonusas.
  • Raumenų tonusas. Dėl mažėjančio lenkiamųjų raumenų tonuso galva po truputį sukasi į šoną, galūnės pradeda rotuoti į išorę ir išgaunamas atitraukimas (labai gerai tai matyti kūdikio ramybės būsenoje).
  • Įgimti refleksai. Dominuoja tokie refleksai: Galanto, asimetrinis toninis kaklo, Babinskio, Moro, ieškojimo, Babkino, griebimo, automatinio ėjimo, šliaužimo ir kt. Kiekvienas refleksas tam tikru laiku išnyksta, kad kūdikis galėtų ne tik gulėti, bet, laikui atėjus, užimti ir vertikalią padėtį bei nebūtų trikdoma natūrali vystymosi raida.
  • Savisaugos reakcija. Gulėdamas ant nugaros arba ant pilvo naujagimis pasuka galvą, kad neužspringtų arba neuždustų – tai yra refleksinė savisaugos reakcija.
  • Galvos padėtis. Naujagimis turi gebėti sukinėti galvytę į abi puses.
  • Naujagimio stuburas. Naujagimio stuburas yra išgaubtos C raidės formos. Dėl to labiau dominuoja asimetriniai kūno judesiai. Šie, stuburui tiesiantis, pamažu tampa tikslesni ir koordinuoti, simetriški.

 

Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam. Šiuo laikotarpiu formuojasi mažo žmogaus pasitikėjimas aplinka ir jį supančiu pasauliu.

1 KŪDIKIO MĖNUO

  • Fiziologinė fleksinė kūno padėtis. Mažėja kūdikio fleksinė padėtis, atsiranda aktyvesnių galvos ir kaklinės stuburo dalies judesių, galva į šoną pasukama laisviau.
  • Raumenų tonusas. Mažėja kūdikio raumenų tonusas, ypač pečių juostos ir galūnių.
  • Galvos padėtis ir kėlimas. Gulėdamas ant pilvo kūdikis sukinėja galvą į abi puses ir iškėlęs palaiko iki 3 se
  • Galūnių aktyvumas. Ant nugaros gulinčiam kūdikiui būdingi atsitiktiniai galūnių judesiai.
  • Svorio centras. Ant pilvo gulinčio kūdikio dubuo leidžiasi žemyn – tai reiškia, kad svorio centras jau yra ties krūtininės liemens dalies viduriu.

Mama ir tėti, gulėti ant pilvuko man tikrai nelengva, bet po truputį, su pertraukėlėmis, paguldykit ir pagirkit mane. Pasakykit, koks (-ia) aš šaunuolis (-ė)! Sutvirtėjęs galėsiu matyti ne tik jus, bet ir mane supantį dar neištyrinėtą pasaulį.

2 KŪDIKIO MĖNUO

  • Fiziologinė fleksinė kūno padėtis. Kūdikio stuburas daug tiesesnis, ypač tai matoma kaklinėje stuburo dalyje, fleksinės kūno padėties nebėra.
  • Raumenų tonusas. Mažėjant kūdikio lenkiamųjų raumenų tonusui, labiau išsitiesia galūnės per alkūnės ir kelio sąnarius, tačiau galūnių judesiai padriki, nekoordinuoti.
  • Galvos kėlimas. Kūdikis geba kilstelėti galvą ir išlaikyti ją iki 10 sek.
  • Į rankas įdėtą barškutį kūdikis suspaudžia (griebimo refleksas), bet dar neišlaiko.
  • Sodinimas už rankyčių. Sodinant kūdikis bando kelti galvą, tačiau priekiniai kaklo ir liemens raumenys yra netvirti, todėl judesio metu galva lošiasi atgal. (Pastaba. Sodinti už rankyčių šiuo amžiaus tarpsniu gali tik specialistas, siekdamas įvertinti kūdikio raidą, tėvams to atlikti nerekomenduoju.)

Suimkite vaikučio rankytes ir plokite katutes – kūdikiai labai mėgsta ploti rankytėmis. Plojant jie šypsosi. Būtent plodami rankytėmis galite išgirsti pirmąjį kūdikio juoką. Atlikdami tokį pratimą stimuliuojate rankytes, riešo su riešu dalį, skatinate delniukų atsipalaidavimą (kumštelių atgniaužimą).

3 KŪDIKIO MĖNUO

  • Kūno vidurio linija. 3 mėn. kūdikiui susiformuoja kūno vidurio linija. Tai reiškia, kad galvytę jis pradeda išlaikyti vidurio linijoje (tiesiai).
  • Galvos kėlimas. Kūdikis visą minutę išlaiko pakeltą galvą.
  • Rankų atrama. Gulėdamas ant pilvo mažylis remiasi dilbiais, iškelia galvą, laiko tiesiai, pasuka į vieną ar kitą pusę, bet gulėdamas ant pilvo kūdikis dar nėra aktyvus.
  • Rankose paimtą barškutį išlaiko, be to, griebimo refleksas išnykęs, todėl kūdikis pradeda žaisti ir tyrinėti savo rankytes.
  • Sodinimas už rankyčių. Kūdikį sodinant už rankyčių šis turi gebėti judesio metu nežymiai kilstelėti galvytę. (Pastaba. Sodinti už rankyčių šiuo amžiaus tarpsniu gali tik specialistas, siekdamas įvertinti kūdikio raidą, tėvams to atlikti nerekomenduoju.)
  • Akies ir rankos koordinacija Tai pirmas signalas, kad kūdikis ima suvokti savo kūną. 

Naujuoju „žaislu“ šiuo laikotarpiu taps jūsų rankos ar veidas. Prieikite arčiau kūdikio, prikiškite savo veidą arčiau kūdikio veido, kad šis galėtų savo rankytėmis pasiekti jūsų veidą. Pamatysite, su kokiu susidomėjimu ir nuostaba kūdikis tyrinėja artimųjų veidus. Lygiai taip pat jis domėsis mamos ir tėčio rankomis.

4 KŪDIKIO MĖNUO

  • Šiuo laikotarpiu kūdikis tampa vis aktyvesnis, jo judesiai koordinuoti. Tai yra kone svarbiausias įvykis vaiko motorinėje raidoje.
  • Galvos kėlimas. Gulėdamas ant pilvo kūdikis tvirtai kelia galvytę 90° kampu ir išlaiko ją pakankamai ilgai.
  • Pažinimas. Mažylio burnytė šiuo laikotarpiu tampa pagrindiniu pažinimo šaltiniu. Laikomi žaislai ir kumštukai keliauja tiesiai į burną.
  • Rankų atrama. Gulėdamas ant pilvo kūdikis tvirtai išsikelia ant dilbių.
  • Į rankas įdėtą barškutį mažylis išlaiko ir jau bando paimti pats.
  • Sodinimas už rankyčių. Sodinamas už rankyčių kūdikis kelia galvą viso judesio metu. (Pastaba. Šiuo amžiaus tarpsniu tėvai gali ir patys bandyti sodinti vaikutį už rankyčių, bet siūlyčiau nepiktnaudžiauti, nes mažyliai ima labai riestis į priekį, nori būti pasodinami ir sėdėti anksčiau laiko, o tai negerai. Sodinti mažylį rekomenduojama tik nuo šeštojo gyvenimo mėnesio.)
  • Pakankamai susiformavusi abiejų kūno pusių judesių koordinacija, taip pat vystosi atskiri kūno judesiai. Kūdikis pradeda vartytis nuo nugaros ant pilvo į abi puses, nuo pilvo ant nugaros pradės vartytis tik sulaukęs 5 mėn.
  • Galūnių aktyvumas. Aktyvėja kūdikio stambioji viršutinių galūnių motorika, smulkioji motorika dar tik pradeda lavėti. Taip pat tobulėja apatinių galūnių judesiai – šie tikslesni, aktyvesni ir koordinuotesni. Pastebima, kad apatinių galūnių judesiai atspindi viršutinių galūnių judesius, o tai reiškia, kad puikiai susiformavusi vidurio linija ir kūno simetrija.

Nepradėkite skatinti kūdikio vartytis anksčiau nei 4 mėn. Iki 4 mėn. nerekomenduojama skatinti rotacinių liemens judesių, nes nepakankamai sustiprėję įstrižiniai liemens raumenys, atliekant rotacinius liemens judesius galima pažeisti stuburo slankstelius.

5 KŪDIKIO MĖNUO

  • Galvos judesiai. Kūdikis kuo puikiausiai išlaiko pakėlęs galvytę, atlieka įvairius galvos judesius.
  • Rankų atrama. Kūdikis geba išsikelti ant ištiestų rankų per alkūnės sąnarius.
  • Pirštų ir delno funkcija. Mažylis žaislus ima visu delnu, tikslingu judesiu.
  • Kojų pažinimas. Dėl didėjančio liemens ir klubų raumenų pasipriešinimo gravitacijai ir padidėjus galvos bei liemens lenkiamųjų raumenų jėgai kūdikis geba, sulenkęs koją, įsikišti pėdos pirštus sau į burną.
  • Sodinimas už rankyčių. Kūdikį sodinant už rankyčių šis stipriai įsikimba, aktyviai lenkia ir kelia galvą bei lenkia galūnes viso judesio metu. (Pastaba. Šiuo amžiaus tarpsniu tėvai gali ir patys sodinti už rankyčių – jūs tik leidžiate vaikui įsikibti, šis turi judesį atlikti pats, tokiu būdu aktyvinsite pilvo preso raumenis ir treniruosite mažylį sėdėti.)
  • Sėdėjimo atramos bazė. Pasodinus mažylis trumpai pasėdi, kojos plačiai išskėstos, bet svyra į priekį per klubo sąnarius, nes būtent šioje padėtyje dar per silpni liemens lenkiamieji raumenys, todėl nepakanka jėgos stabiliai kūno padėčiai išlaikyti.
  • Kūdikis aktyviai vartosi į visas puses – nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai (į abi puses). 

Stenkitės kuo daugiau dainuoti ir šokti, kūdikiams labai patinka instrumentinis garsas, mamos dainos ir muzika. Mažylis gali bandyti atsakyti tuo pačiu ar linguoti pagal ritmą. Šokite kartu, kūdikiui šokti jūsų rankose labai patiks, gali bandyti judinti rankytes ir kojytes pagal ritmą. 

6 KŪDIKIO MĖNUO

  • Galvos judesiai. Dėl susiformavusio liemens stabilumo kūdikis visiškai kontroliuoja galvą. Šiuos judesius dar labiau aktyvina vestibiuliarinė bei regėjimo sistemos.
  • Rankų judesiai. Gulėdamas ant pilvo kūdikis išsikelia ant ištiestų rankų per alkūnės sąnarius, šone esančio daikto siekia, perkeldamas svorį ant priešingos rankos.
  • Pirštų ir delno funkcija. Mažylis žaislus ima visu delnu iš įvairių pusių ir perima iš rankos į ranką.
  • Rankų atramos bazė sėdint. Kūdikis sėdimoje padėtyje bando remtis rankomis, tokiu būdu išlaiko savo kūno svorį sėdėdamas. Labai svarbų vaidmenį atlieka rankų atramos bazė, nes, pavyzdžiui, vaikui sėdint, svyrant į šoną, šis sugebės save pagauti atsirėmęs ranka.
  • Judėjimas ratu. Dėl aktyvaus vartymosi sustiprėja šoniniai liemens raumenys, dėl to gulėdamas ant pilvo kūdikis geba perkelti savo kūno svorį (sukasi ratu aplink savo ašį).
  • Padėčių keitimas. Mažylis jau geba gulėdamas ant pilvo sulenkti kojas per klubų sąnarius ir pakelti dubenį nuo pagrindo (kilnoja užpakaliuką). Kai kurie kūdikiai jau gali bandyti iš gulimos nuo pilvo padėties pereiti į keturpėsčią padėtį, tačiau skatinti to dar nereikėtų.
  • Sodinimas už rankyčių. Kūdikis viena ranka įsikibęs atsisėda.
  • Sėdėjimas. 6 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti savarankiškai, nugara būna gana tiesi, nes šlaunų tiesiamieji raumenys stabilizuoja dubenį, todėl kūdikio liemuo išsitiesia. Tačiau praktiškai retas 6 mėn. kūdikis geba sėdėti savarankiškai.
  • Sėdėjimo atramos bazė. Sėdint kūdikio kojos plačiai išskėstos, šis pasėdi, bet svyra į priekį. Esant nepakankamai stipriems liemens lenkiamiesiems raumenims, mažylis griūva į priekį arba ant šono. Plati apatinių galūnių bazė padeda išlaikyti kūdikio stabilumą sėdint.

Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktiškai būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi – vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti. Tiesiog orientuokitės į savo vaiką, būkite kantrūs, palaukite, leiskite kūdikiui pačiam atlikti tam tikrus judesius, o jeigu jis iniciatyvos nerodo, raida vėluoja ar „peršoka“ tam tikrus etapus, kreipkitės – išsiaiškinsime situaciją, pamokysiu ir nuraminsiu.

7 KŪDIKIO MĖNUO

  • Rankų atramos bazė sėdint. Kūdikis remiasi rankomis ir sėdėdamas išlaiko pusiausvyrą. Pasviręs į šoną mažylis atsiremia rankyte ir taip išlaiko pusiausvyrą.
  • Rankų judesiai. Dėl pakankamai sustiprėjusio liemens ir galūnių kontrolės kūdikis geba atlikti štai šiuos judesius: gulėdamas ant pilvo išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų, gali perkelti kūno svorį ant abiejų ištiestų rankų ar ant vienos ir tuo pačiu metu savo laisvąja ranka gali bandyti paimti žaislą.
  • Judėjimas ratu. Kūdikis labai aktyvus, vienoje padėtyje išbūna trumpai, dažnai keičia savo kūno padėtį ir sukasi aplink savo ašį tyrinėdamas aplink esančius daiktus.
  • Padėčių keitimas. Kūdikis bando iš gulimos nuo pilvo padėties pereiti į keturpėsčią padėtį.
  • Šliaužimas. 7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti. Kūdikiai, turintys žemą raumenų tonusą, dažniausiai dar nešliaužia.
  • Sėdėjimas. Kūdikis sėdi savarankiškai, sėdėdamas žaidžia su žaislais.
  • Sėdėjimo atramos bazė. Kūdikis sėdi plačiai išskėtęs kojas, tiesia nugara, atramos bazė plati, bet dar nesusiformavusi visiška pusiausvyros kontrolė, kitaip tariant, mažylį stumtelėjus, šis nugriūna atgal (ant nugaros). 

Kūdikis darosi vis labiau nepriklausomas tyrinėtojas ir ieškotojas. Bando judėti į priekį keisčiausiais būdais po tas namų vieteles, kurias anksčiau stebėjo, bet dar nesugebėjo pasiekti. 

8 KŪDIKIO MĖNUO

  • Rankų judesiai. Gulėdamas ant pilvo kūdikis išsikelia ant ištiestų rankų, šone esančio daikto siekia, perkeldamas svorį ant priešingos rankos.
  • Pirštų ir delno funkcija. Kūdikis labai domisi žaislais, smulkiais daiktais. Vis labiau tobulėja smulkioji motorika, šiuo amžiaus tarpsniu mažylis smulkius daiktus jau ima žnypliniu būdu.
  • Judėjimas ratu. Kūdikis dažnai keičia savo kūno padėtį bei sukasi aplink savo ašį tyrinėdamas aplink esančius daiktus.
  • Šliaužimas. Kūdikis geba šliaužti.
  • Padėčių keitimas. Dėl sustiprėjusių liemens raumenų ir klubų sąnarių mobilumo mažylis geba pereiti iš gulimos nuo pilvo į keturpėsčią padėtį ir bando joje suptis (pernešti savo kūno svorį nuo rankų ant kojų), taip pat iš keturpėsčios padėties gali stengtis atsisėsti šonu ir vėl sugrįžti į padėtį ant keturių.
  • Sėdėjimas. Kūdikis sėdėdamas savarankiškai manipuliuoja žaislais.
  • Apsauginė atramos reakcija sėdint (atgal) jau susiformavusi, kitaip tariant, atsirado pusiausvyra sėdint. Kūdikis geba savarankiškai keisti sėdėjimo pozas. 

Jeigu kūdikis, būdamas 8 mėn., nešliaužioja, pirmiausia reikėtų jį pamokyti. Reikia turėti gerą motyvatorių – žaislą ar daiktą (naujas ir neregėtas puikiai tiktų), kad kūdikis būtų toks susidomėjęs, jog bandytų pernešti savo kūno svorį į priekį ir pasiekti motyvatorių.

9 KŪDIKIO MĖNUO

  • Pirštų ir delno funkcija. Ir toliau tobulėja pirštų funkcija, kūdikis gali paimti daiktą trimis pirštais: nykščiu, rodomuoju ir didžiuoju.
  • Judėjimas ratu. Kūdikis be problemų keičia savo kūno padėtį bei sukasi aplink savo ašį tyrinėdamas aplink esančius daiktus.
  • Šliaužimas. Kūdikis aktyviai ir koordinuotai šliaužioja.
  • Padėčių keitimas. Kūdikis pereina iš sėdimos padėties į keturpėsčią padėtį ir bando joje suptis, taip pat iš keturpėsčios padėties gali stengtis atsisėsti šonu ir vėl sugrįžti į padėtį ant keturių.
  • Sėdėjimo padėtys. Dėl tvirtos liemens kontrolės ir pakankamai sustiprėjusių liemens raumenų kūdikis gali nesunkiai keisti sėdėjimo padėtis. Sėdėti vieną koją sulenkęs, o kitą ištiesęs arba ištiesęs abi kojas, pasisukęs šonu.
  • Sėdėjimas. Kūdikis sėdi savarankiškai neribotą laiką, sėdėdamas aktyviai tyrinėja aplinką.
  • Atsistojimas. Kai kurie mažyliai įsikibę į baldus gali bandyti atsistoti iš keturpėsčios padėties. Jeigu tai vaikas atlieka savarankiškai, tegul stojasi, tačiau specialiai skatinti kūdikio stotis nereikėtų. 

Per dažnas vaiko statymas gali turėti neigiamą poveikį jo raidai. Mažyliai labai imlūs, mums gali atrodyti, kad čia nieko tokio, tačiau tai gali suklaidinti vaiką. Tokiu atveju kūdikis dažnai „peršoka“ tam tikrą motorinės raidos etapą (pvz., ropojimą). Be to, ankstyvas statymas ant kojų dėl per didelės apkrovos gali turėti neigiamų pasekmių, viena iš jų – stuburo iškrypimas.

10 KŪDIKIO MĖNUO

  • Pirštų ir delno funkcija. Kūdikis ima daiktus ar žaislus trimis pirštais: nykščiu, rodomuoju ir didžiuoju.
  • Padėčių keitimas. Mažylis greitai ir drąsiai pereina iš sėdimos padėties į keturpėsčią ir atvirkščiai.
  • Sėdėjimas. Kūdikis sėdi savarankiškai neribotą laiką.
  • W sėdėjimo padėtis. Būdinga 10 mėn. kūdikiams. Tokioje padėtyje dažniausiai sėdi žemą raumenų tonusą turintys kūdikiai. Dažnai ir ilgai sėdėti tokioje padėtyje nerekomenduojama dėl per didelės klubų vidinės rotacijos ir kelių raiščių pertempimo, ateityje gali išryškėti X formos kojų padėtis.
  • Kūdikis pradeda ropoti, galite pastebėti, kad kol kas ropojimas ne itin koordinuotas, tačiau kūdikis sugeba judėti į priekį ir pasiekti norimą tikslą.
  • Stovėjimas. Kūdikis įsikibęs tvirtai stovi, iš keturpėsčios padėties laisvai atsistoja.

Jeigu vaikas dar neropoja, nereikėtų skatinti jo stovėti ar vedžioti stačiomis, nes tai gali jį suklaidinti. Be abejonės, jam suteiksite daug džiaugsmo, tačiau padarysite ir meškos paslaugą – vaikas nebenorės ropoti, o ropoti yra labai svarbu. Ropojant vystosi liemens ir galūnių koordinacija, gerėja klubų sąnarių mobilumas.

11 KŪDIKIO MĖNUO

  • Pirštų judesiai. Kūdikis pradeda imti smulkius daiktus pincetiniu griebimu.
  • Sėdėjimas. Mažylis sėdi savarankiškai įvairiausiomis pozomis. Stabilus liemuo leidžia laisvai judėti rankoms, atitraukia ir lenkia jas per peties ir alkūnės sąnarius.
  • Kūdikis ropoja tvirtai ir koordinuotai.
  • Sėdėdamas kūdikis pereina ant keturių, atsiklaupia, atsitupia ir atsistoja.
  • Ėjimas. Dėl tobulėjančio svorio perkėlimo apatinėse galūnėse, dubens ir liemens srityje kūdikis geba eiti įsikibęs palei baldus ar net eiti įsikibęs viena ranka.
  • Mažyliui lipimas tampa mėgstamiausiu užsiėmimu. O tai yra gana sudėtingas judesys, reikalaujantis svorį perkelti ir išlaikyti viena kūno puse, kitaip tariant, atliekami skirtingi apatinių galūnių judesiai. 

Mama ar tėti, turėkit vanago akis ir pakankamai energijos, nes jūsų mažasis tyrinėtojas greitai keliaus draudžiamų vietų link.

12 KŪDIKIO MĖNUO

  • Pirštų judesiai. Kūdikis ima smulkius daiktus pincetiniu griebimu (rodomuoju pirštu, nykščiu).
  • Sėdėjimas. Mažylis sėdi savarankiškai įvairiomis pozomis.
  • Ropojimas išlieka pagrindiniu judėjimo būdu, tačiau kūdikis vis dažniau pakeičia jį ėjimu. Mažylis ropoja tik tuomet, kai nori greitai pasiekti tikslą.
  • Mažylis sėdėdamas pereina ant keturių, atsiklaupia, atsitupia ir atsistoja.
  • Stovėjimas. Kūdikis laisvai stovi savarankiškai, tačiau kojytės dar plačiai pražergtos.
  • Ėjimas. Dauguma mažylių jau eina savarankiškai. Ankstyvoji eisena pasižymi tokiais bruožais: didelis greitis, trumpas žingsnis, aukštai keliamos kojos, plati atramos bazė, nėra atitinkamų rankų judesių.

Jūsų vaikui patiks jus apkabinti ir būti pačiam apkabintam, pabučiuotam – to jam niekada nebus per daug.

 

Tekstas   kineziterapeutės Skaiste , „Rankos lyg mamos“.
@Nestumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.
Nuotrauka @Viktor Hanacek, Skaistės Marcinkutės.