SOS nėštumo metu. Pavojingi simptomai ir būklės.

persileidimas

SOS nėštumo metu. Pavojingi simptomai ir būklės.

SOS SIMPTOMAI IR BŪKLĖS, GALINTYS BŪTI PAVOJINGI NĖŠČIOSIOMS:

  1. Pykinimas ar vėmimas (NVP), trukdantis valgyti ar gerti skysčius
  2. Padidėjęs kraujospūdis (AKS) (≥ 130/90 mm Hg ir daugiau)
  3. Preeklapmsijos požymiai: skausmas pakaušyje, kaktos srityje, regėjimo sutrikimai
  4. Neapibrėžtas skausmas pilvo srityje
  5. Stiprus padų, delnų, viso kūno niežėjimas
  6. Persileidimo požymiai
  7. Susilpnėjo, suretėjo, išnyko vaisiaus judesiai
  8. Patinę audiniai
  9. Maudimas pilvo apačioje, strėnose, gimdos susitraukimai
  10. Nutekėję vaisiaus vandenys ir (arba) prasidėję reguliarūs sąrėmiai

Visada iš anksto aptarkite su prižiūrinčiu ginekologu, ar galite jam skambinti (kokiu numeriu) pasitarti, jei kiltų sveikatos sutrikimų.

Jeigu simptomai kelia įtarimų ir nežinote, kaip elgtis (ar laukti vizito pas ginekologą, ar važiuoti į ligoninę), tai visada galima paskambinti į akušerijos priėmimo skyrių arba greitosios pagalbos numeriu ir pasitarti, kaip elgtis.

  1. Pykinimas ar vėmimas, trukdantis valgyti ar gerti skysčius

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV). Kaip elgtis?

  • Vykti nedelsiant, kai NVP vidutinis ir sunkus.
  • Pranešti prižiūrinčiam, gydytojui, kai NVP lengvas.

Ką gali rodyti šie požymiai? 

Šleikštulys ir vėmimas vargina rytais, pabudus iš miego ir gali tęstis visą dieną.

Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3–4 k. per dieną, dažniau rytais, kūno svoris nesumažėja ar sumažėja nedaug, kūno temperatūra normali, gali tęstis iki pat gimdymo.

Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio), oda sausa, hipotonija (žemas AKS), oligurija (mažas šlapimo kiekis), padidėja kūno temperatūra, padažnėja pulsas (90–100 k./min.), ketonurija (ketonai šlapime), vandens ir elektrolitų disbalansas, kinta kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyra.

Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temparatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys). SNV dažniau pasireiškia vyresnėms, ne pirmą kartą nėščioms, sergančioms skydliaukės, virškinimo trakto, kepenų ir tulžies pūslės ligomis moterims.

  1. Padidėjęs kraujospūdis (AKS) (≥ 130/90 mm Hg ir daugiau)

Kaip elgtis?

  • Vykti nedelsiant, jeigu yra dar bent vienas preeklampsijos požymis.
  • Matuoti kraujospūdį namuose (vaistinėje), pranešti prižiūrinčiam gydytojui.

AKS matavimas:

  • Matuotis pailsėjus, ramioje aplinkoje.
  • Sėdėti atsirėmus arba atsigulti ant kairiojo šono (galvūgalis 15–30° kampu);
  • Ranka apnuoginta, atraitota rankovė neturi spausti.
  • Ranka patogiai padėta ant atramos, manžetė širdies aukštyje.
  • Šlapimo pūslė turi būti tuščia.
  • Matuoti abiejų rankų AKS.

Matuoti du kartus ir daryti pertrauką tarp matavimų bent 6 val.

  1. Preeklapmsijos požymiai

  • Skausmas pakaušyje, kaktos srityje.
  • Regėjimo sutrikimai (blyksniai, neaiškus matymas, „musytės“).
  • Viršutinės vidurinės pilvo dalies ar dešiniojo pašonkaulio skausmai, pabrinkimai.
  • Mažas šlapimo kiekio išsiskyrimas (mažiau nei 500 ml per 24 val.).

Kaip elgtis?

Vykti į ligoninę nedelsiant, jei nustatyta hipertenzija – kraujospūdis AKS ≥ 140/90 mm Hg, aptiktas baltymas šlapime ir pasirodė nors vienas iš išvardytų požymių.

Ką gali rodyti šie požymiai?

Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav. po gimdymo AKS ≥ 140/90 mm Hg), proteinurija (baltymas šlapime) ir kt.), tai gali rodyti preeklampsijos pavojų.

Lengva preeklampsija. AKS ≥ 140/110 mm Hg (diastolinis iki 110); proteinurija (2+ ar daugiau vienkartiniame šlapimo mėginyje*/ > 300 mg baltymo paros šlapime); nėra sunkios preeklampsijos požymių.

Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus). AKS ≥ 160/110 mm Hg; skausmas epigastriumo srityje ir po dešiniuoju šonkauliu; smegenų veiklos ir regos sutrikimai: sutrikusi sąmonė, galvos skausmas, skotomos (nematomas plotelis), neaiškus matymas; HELLP sindomas (hemolizė (eritrocitų irimas ir hemoglobino išsiskyrimas iš jų į aplinkinius audinius), padidėjusi kepenų fermentų koncentracija serume, trompocitopenija (laikinas ar pastovus trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje), anemija); proterinurija (daugiau kaip 5 g paros šlapime / ≥ 3+ arba 4+ vienkartiniame šlapimo mėginyje); oligurija (mažiau kaip 500 ml per parą); vaisiaus augimo sulėtėjimas; plaučių edema ir cianozė.

Eklampsija. Vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai, kai nėra kitos neurologinės patologijos, galinčios sukelti traukulius prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo.

  1. Neapibrėžtas skausmas pilvo srityje

Skausmas gali būti įvairių ligų simptomas, todėl reikia vykti pasitikrinti, ypač jei skausmas stiprus ar yra papildomų požymių: tempimo jausmas apatinėje pilvo dalyje, pilvo įsitempimas, diegliai, sąnarių, raumenų ir nugaros skausmas, virškinimo veiklos sutrikimas, skrandžio skausmas, viduriavimas, karščiavimas iki 38–40 °C, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas, galvos svaigimas, šaltkrėtis, kraujosruvos, stiprus noras šlapintis, nedidelis kiekis šlapimo.

Kaip elgtis?

  • Vykti į ligoninę pasitikrinti.
  • Vykti nedelsiant, jei yra negimdinio nėštumo požymių.

Ką gali rodyti šie požymiai?

Negimdinis nėštumas (1–2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Būdingi tokie požymiai: apatinės pilvo dalies skausmas; kraujavimas į pilvo ertmę; vidinio kraujavimo požymiai; išblyškimas, drebulys, šaltas prakaitas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, dažnas pulsas, troškulys, silpnumas, nerimas, tikimybė nualpti, prarasti sąmonę.

Meteorizmas. Pilvo tempimas žemyn ir apimties padidėjimas, pūtimas, skausmas, dujų susilaikymas.

Dirgliosios žarnos sindromas. Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėjė pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno – sąnarių, raumenų ir nugaros – lėtinis skausmas), sutrikęs miegas. G. b. GERL, pykinimas, aerofagija (oro rijimas), ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas epigastriumo srityje.

Gastritas. Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas, g. b. karščiavimas.

  1. Stiprus padų, delnų, viso kūno niežėjimas

Tik kartais pasireiškiantis niežėjimas yra normalus reiškinys, o nuolatinis vis stiprėjantis niežulys gali būti cholestazės požymis.

Kaip elgtis?

Pasakyti gydytojui, kad galėtų skirti papildomus kraujo tyrimus.

Ką gali rodyti šie požymiai?

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) – kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20–35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis – sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10–100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc. atvejų).

  1. Persileidimo požymiai
  • Nutekėję vaisiaus vandenys.
  • Kraujingos išskyros.
  • Reguliarūs gimdos susitraukimai.
  • Gausios išskyros.
  • Dubens spaudimas žemyn.
  • Padidėjęs gimdos tonusas.
  • Skausmingas maudimas pilvo apačioje (panašus į skausmingų menstruacijų spazmus).
  • Skausmingas, bukas maudimas nugaros apačioje.

Kaip elgtis?

Vykti į ligoninę nedelsiant, kad gydytojas įvertintų priešlaikinio gimdymo riziką (gimdos kaklelio pokyčius).

Ką gali rodyti šie požymiai?

Iki 22 sav. – persileidimas

22–37 sav. priešlaikinis gimdymas, kurio priežastys: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m. ir nuo 35 m.); vaisiaus chromosomų anomalijos, raidos sutrikimai; socialiniai ir biologiniai veiksniai (alkoholis, rūkymas, bloga mityba, kenksmingi veiksniai, sunkus darbas, kelionės, lėtinis stresas).

STRAIPSNIS: PRIEŠLAIKINIS GIMDYMAS. Ką svarbu žinoti? Su specialiste Meile Minkauskiene

 

  1. Susilpnėjo, suretėjo, išnyko vaisiaus judesiai

Kaip elgtis? Vykti į ligoninę, jei:

  • pastebite, kad per kelias paras vaisiaus judesių skaičius žymiai (dvigubai ar daugiau) sumažėjo ar jie pastebimai su­silpnėjo;
  • per dvi valandas užregistravote mažiau nei 5 vaisiaus judesius;
  • jaučiate vien silpnus krustelėjimus.

Ką gali rodyti šie požymiai?

Pasitikrinkite:

  • Nuo 18–20 sav. judesių turėtumėte pajusti kasdien.
  • Iki 30 sav. užtenka tik atkreipti dėmesį į judesius kasdien, skaičiuoti nerekomenduojama (neatspindi vaisiaus būklės).
  • Nuo 30–31 sav. judesių skaičius ir pobūdis atspindi vaisiaus būklę, todėl rekomenduojama judesius skaičiuoti ar stebėti.
  • Per 12 val. (mamos aktyvus paros laikotarpis) turite pajusti ne mažiau kaip 10 judesių, dominuoti turi grupiniai judesiai.
  • Norint skaičiuoti judesius reikia: patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 k. per dieną (ryte, dieną, vakare).
  • Iki 37 sav. rekomenduojama specialiai pasekti judesius, nebent vaisius yra aktyvus.
  • Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. (turite pajusti 5 judesius, nes vaisiaus miego ciklas yra maždaug 27 min.).
  • Jei per valandą nesujudėjo, tai kartoti skaičiavimą po valandos ir visą valandą vėl sekti judesius (turite suskaičiuoti 10 judesių).
  • Prieš sekdama judesius turite būti pavalgiusi, per dieną turite gerti pakankamai skysčių (apie 2 l).
  • Nuo 32–33 sav. judesiai tampa retesni, bet jų skaičius yra pakankamas iki gimdymo.

Žagsėjimas – tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys. Tai yra normalus reiškinys, nes vaisius ryja vaisiaus vandenis, todėl žagsi.

STRAIPSNIS: VAISIAUS JUDESIAI. Kaip stebėti, ar skaičiuoti?

  1. Patinę audiniai

Nėštumo metu moters kapiliarai tampa pralaidesni, todėl daugiau skysčių per kraujagyslių sieneles patenka į audinius ir ten kaupiasi.

Kaip elgtis?

  • Pranešti gydytojui.
  • Vykti nedelsiant, jei tinimas stiprus.

Ką gali rodyti šie požymiai?

Jei pastebite smarkų tinimą (ypač veido srityje), pradeda skaudėti galvą, pakyla kraujo spaudimas, skubėkite pas gydytoją – gali būti prasidėjusi labai rimta nėštumo komplikacija – preeklampsija.

Pabrinkimų gali atsirasti dėl širdies ir kraujagyslių ligų (dažniausiai vakarais, daugiau pavaikščiojus, o per naktį pailsėjus – išnyksta ar sumažėja), šlapimą išskiriančių sistemos ligų (pabrinkimų atsiranda veide, vokų srityje, dažniausiai ryte).

  1. Maudimas pilvo apačioje, strėnose, gimdos susitraukimai

Kaip elgtis?

  • Stebėti.
  • Jeigu gimdos susitraukimai tampa reguliarūs, reikia vykti į ligoninę.

Ką gali rodyti šie požymiai?

Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria). Paruošiamieji arba netikrieji sąrėmiai padažnėja nėštumo pabaigoje ir yra vienas iš artėjančio gimdymo požymių.

  1. Nutekėję vaisiaus vandenys ir (arba) prasidėję reguliarūs sąrėmiai

Kaip elgtis?

Lietuvoje rekomenduojama vykti į ligoninę gimdyti, esant šiems požymiams:

  • Nutekėjo vaisiaus vandenys.
  • Prasidėjo reguliarūs sąrėmiai.

Visada vykti į ligoninę, jei:

  • Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją. Kraujavimas gali būti vienkartinis ar pasikartojantis, šviežio arba tamsaus kraujo spalvos, gausus arba negausus.
  • Susilpnėjo vaisiaus judesiai. Kreipkitės, jei nejaučiate vaisiaus judesių, jei jaučiate vien silpnus krustelėjimus arba pastebite, jog per kelias paras vaisiaus judesių skaičius žymiai (dvigubai ar daugiau) sumažėjo.

Akušerės patarimai:

  1. Atskirti tikrus sąrėmius nuo paruošiamųjų gali padėti ir šiltas dušas ar vonia: jei sąrėmiai paruošiamieji – jie nurims, o jeigu tikrieji – gali ir sustiprėti.
  2. Nubėgus vaisiaus vandenims Lietuvoje rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių ne ilgiau kaip 6 valandas.
    Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi. Vadinasi, juose yra mekonijaus – pirmųjų vaisiaus išmatų.
  3. Prasidėjus sąrėmiams, patartina juos fiksuoti, kas kiek laiko jie kartojasi, kiek laiko trunka.
  4. Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Taip pat vis užkąskite energijos suteikiančių užkandžių.
  5. Sąrėmiams kartojantis kas 10–15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Taip greičiau atsidarinės gimdos kaklelis.
  6. Gimdos kaklelis pusantro karto greičiau atsiveria važiuojant automobiliu.
  7. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę. Esant normaliai būsenai, į ligoninę patariama vykti tada, kai sąrėmiai kartojasi kas 5–3 min.

 

Tekstas Dovilės Vilkės, @Nėštumokalendorius, VšĮ „Mediapressa“, © naudoti tik gavus raštišką sutikimą.
 Viršelio nuotrauka @PEXELS.