Vaiko vedamas primaitinimas arba BLW su specialiste Egle Lysoviene

Vaiko vedamas primaitinimas arba BLW su specialiste Egle Lysoviene

Primaitinimas – tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu). Pasidomėk primaitinimo klausimais likus bent keliems mėnesiams iki mažyliui sukankant pusei metukų.

Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Susipažinusi su jų pagrindiniais principais galėsit lengviau apsispręsti ir būsi rami dėl savo pasirinkimo.

 

TINKAMIAUSIAS LAIKAS PRIMAITINIMUI

Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Kūdikis jau gali

  • pasėdėti prilaikomas,
  • išlaiko liemens kontrolę,
  • gali griebti ir nešti daiktus iki burnos.

Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą. Todėl tai yra tinkamiausias laikas pradėti primaitinimą.

PIRMASIS KIETAS  MAISTAS SKIRTAS PAPILDYTI MAMOS PIENĄ

Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė. Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Pradėję maitinti kūdikį šaukšteliu, jie nusprendžia, kada ir kaip pradėti primaitinimą kietu maistu, o nebesiūlydami krūties (ar buteliuko) – kada baigti maitinti mažylį pienu.

Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau – BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys. Svarbu žinoti pagrindinius principus ir mokėti „skaityti“ kūdikio siunčiamus ženklus.

Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui. Juk guldydami kūdikį ant grindų suteikiame erdvės jam spardytis kojytėmis ir palaipsniui tą darydamas jis išmoksta apsiversti. Tada užtikriname saugią aplinką ir leidžiame vaikui stotis bei judėti kambaryje. Laikas nuo pirmųjų bandymų atsistoti iki savarankiško vaikščiojimo netrumpas, gali užtrukti 2–6 mėn., kartais net ilgiau. Tačiau jei suteikiame vaikui erdvės mokytis, jis vieną dieną tikrai pradeda vaikščioti. Kodėl gi viskas turėtų vykti kitaip, kai kalbame apie maitinimąsi? Jei primaitinimo nepradedame per anksti, o išlaukiame laiko, kai mažylis visiškai tam pasiruošia, kai suteikiame jam galimybę mokytis, jis pats gali parodyti mums, kada ir kiek yra pasiruošęs valgyti pats.

Kai sakome, kad kūdikis vadovauja primaitinimui, turime mintyje:

  1. Jog kūdikis sėdi kartu su šeima prie stalo ir prisijungia valgyti tada, kai yra pasiruošęs.
  2. Kai tik mažylis susidomi maistu, ima jį į ranką ir pradeda tyrinėti, tėvai skatina jį tai daryti.
  3. Nėra svarbu, ar pirmaisiais kartais jis ką nors suvalgys, ar ne.
  4. Maistas siūlomas tokio dydžio ir formos gabaliukais, kurie būtų patogūs paimti mažyliui į ranką.
  5. Svarbu suprasti, kad pirmiesiems bandymams netinka tyrelės ar trintas maistas.
  6. Nuo pat pirmųjų kartų kūdikis valgo pats, niekas jo šaukšteliu nemaitina.
  7. Ir tik jis nusprendžia, kiek maisto suvalgys vieno valgymo metu bei kaip greitai išplės savo mėgstamų produktų sąrašą.
  8. Mažylis ir toliau valgo mamos pieną (arba mišinuką), kai tik nori ir kiek nori, ir pats nusprendžia, kada yra pasiruošęs sumažinti jo kiekį ir žindimo dažnumą.

Kaip matote, BLW yra tarsi natūralus kūdikio vystymosi etapas.

Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, jis turi labai daug privalumų. Būtent šis metodas suteikia galimybę vaikui pereiti prie kieto maisto jam tinkamu laiku ir jo paties tempu.

Palaipsniui jo augančiam organizmui reikia vis daugiau maisto medžiagų, o kartu su tuo auga ir mažylio gebėjimas savarankiškai valgyti bei organizmo sugebėjimas tą maistą įsisavinti.

Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus – taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę. Kūdikiui augant ir vystantis jo gebėjimams gabaliukus po truputį mažink.

Rekomenduojama vengti šių produktų

Prieš pradėdama derinti šeimos valgiaraštį prie mažylio galimybių, atsimink, kokių produktų rekomenduojama vengti:

  • Druskos. Kūdikis dar negali jos apdoroti. Ruošdama maistą visai šeimai druskos berk į jau paruoštą patiekalą, prieš tai atskyrusi tą kiekį, kuriuo maitinsi kūdikį.
  • Cukraus. Papildomos tuščios kalorijos visai nereikalingos, o dar ir gadina dantukus jiems net neišdygus.
  • Medaus. Jis sukelia botulizmą, todėl bent iki pirmojo gimtadienio dėl šios rizikos medaus atsisakyk.
  • Neskaldytų riešutų. Kyla pavojus užspringti.
  • Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m. amžiaus.
  • Perdirbto maisto. Jame per daug druskos, neretai ir cukraus, todėl reikėtų atsisakyti bent iki pirmojo gimtadienio.
  • Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti. Mažyliui duok tik labai gerai išdarinėtą žuvį be kaulų.
  • Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių. Dėl salmoneliozės rizikos.

Maisto idėjos

Štai keletas paprastų pirmojo pirštukais imamo kieto maisto idėjų:

  • Garinti (arba lengvai apvirti) žiedinio kopūsto ir brokolio žiedynai.
  • Garintos arba orkaitėje keptos daržovių lazdelės – morkų, bulvių, baklažanų, saldžiųjų bulvių, ropių, pastarnokų, cukinijų, moliūgų.
  • Garintos (arba lengvai apvirtos) nesmulkintos daržovės (šparaginės pupelės, mažosios kukurūzų burbuolės, saldieji žirneliai, valgomi su ankštimis, ir pan.).
  • Žalio (neapdoroto) agurko lazdelės (patarimas: šaldytuve turėk iš anksto pasiruošusi tokių agurko lazdelių – tai puiki pagalba dygstant dantukams, nes vėsūs gabalėliai puikiai ramina skaudančias dantenas).
  • Stori avokado griežinėliai (patarimas: avokado nepernokink, nes gabalėliai bus slidūs ir sunkiai suimami mažais pirštukais).
  • Vištiena (virta, supjaustyta juostelėmis arba ant kulšelės, nulupus odą). Tinka duoti šiltą (šviežiai pagamintą) arba atvėsusią.
  • Plonos jautienos, ėrienos, kiaulienos juostelės. Tinka duoti šiltą (šviežiai pagamintą) arba atvėsusią.
  • Kriaušė, obuolys, bananas, persikas, nekatarinas, mangas – visas arba pjaustytas lazdelėmis.
  • Kietojo sūrio lazdelės – „Džiugo“, čederio ar kt.
  • Lazdelėmis supjaustyta duona – viena arba su varškės sūriu, pomidoru (nulupus odelę).

Jei mėgsti eksperimentuoti, pabandyk pagaminti savąją šių patiekalų versiją, skirtą būtent Tavo mažyliui:

  • Mėsos kukuliukus ar jautienos mėsainius.
  • Ėrienos ar višienos kepsniukus („nuggets“).
  • Žuvies kepsniukus arba pirštelius.
  • Falafelius.
  • Lęšių kotletukus.
  • Ryžių kamuoliukus (gamindama naudok sušiams skirtus arba basmati ryžius).

Atsipalaiduokit ir improvizuokit –  patiekalai tikrai neprivalo būti įstabaus grožio, juk jų paskirtis ne stebinti draugus feisbuke ar instagrame, o padėti mažyliui atrasti ir patirti naujų skonių!

Užkandžių idėjos

Gera mintis – sveiki naminiai užkandukai. Pasigaminę jų, visada turėsit po ranka ir ramiai išsiruoši su mažyliu į lauką ar tolimesnę kelionę. Štai kelios paprastų kelionėms tinkamų užkandukų mažyliui idėjos:

  • Vaisiai (labiau – nesmulkūs, tokie kaip obuolys, persikas, bananas ar mandarinas; mandarino skiltelę reikia išlupti iš apvalkalėlio).
  • Salotos (pomidorai, agurko lazdelės, paprika, saliero stiebai (iš saliero stiebo reikėtų išimti sukietėjusias dalis – plaušus).
  • Šaltos virtos daržovės (morkos, brokoliai ir pan.).
  • Šalta virta kukurūzo burbuolė.
  • Kietojo sūrio gabalėliai.
  • Makaronų salotos (arba šalti virti makaronai).
  • Jogurtas be priedų, neliesas, gali būti su namie įpjaustytais vaisių gabalėliais (parduotuvėje aromatizuoti jogurtai su vaisiais dažniausiai turi daug pridėtinio cukraus).
  • Avokado užtepėlė arba humusas su duonos, morkų pagaliukais ir pan.
  • Avižų, ryžių keksiukai arba skrudinta duonelė, užtepta riešutų sviestu, kreminiu sūriu, vaisių tyre be pridėtinio cukraus.
  • Džiovinti abrikosai, razinos, kiti džiovinti vaisiai (turėk omenyje, kad itin dažnas jų vartojimas didina dantukų gedimo riziką). Sveikiausi yra tie, kuriuos džiovinant nenaudojama sieros dioksido (E220). Džiovinti abrikosai be šio priedo dažniausiai yra tamsiai rudi, o apdoroti – ryškiai oranžiniai.
  • Šviežiai pagamintas vaisių glotnutis.
  • Sausi pusryčiai su mažu cukraus kiekiu.

Visada labai atidžiai skaitykit etiketes. Dauguma pramoninių kūdikiams skirtų sausainių ir pagraužtukų turi daug cukraus ir priedų, kurių reikia vengti!

Neretai mamos sako, kad šeimoje taiko „mišrų“ primaitinimo būdą: derina BLW su tradiciniu primaitinimu – pasiūlo mažyliui maisto gabaliukais, kurį jis gali pasirinkti pats, ir pamaitina tyrele, norėdamos užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, kurių galbūt trūksta jam valgant pačiam. Turėkit omenyje, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Juk jei tėvai patys laikydami šaukštelį maitina mažylį tyrele, tai nėra BLW. Jie primaitina tradiciškai: mažylis maitinamas tyrelėmis ir maistu, kurį gali suimti pirštukais pats. Tiesiog šį „pirštukų maistą“ pasiūlo ankstėliau nei rekomenduojama.

Lengviausia apibrėžti, kad BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Tai atrodo šitaip:

  • Jis nusprendžia, kada pradėti primaitinimą (sėdėdamas tiesiai su pagalba ar be jos, išlaikydamas galvytę, sugebėdamas sučiupti maistą pirštukais ir pataikyti įsidėti jį į burną, rodydamas susidomėjimą kietu maistu).
  • Jis nusprendžia, ką valgyti (kai pasiūlai įvairių visaverčio maisto produktų ir leidi pačiam pasirinkti, ką valgyti, o ko ne).
  • Jis nusprendžia, kiek valgyti (kai leidi sekti savo sotumo ženklus – nustoti valgyti, kai nebesi alkanas, arba toliau valgyti, jei vis dar esi).
  • Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja. BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduok, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo! Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9–12 mėn. amžiaus.

Taigi, kaip matote, BLW nusako ne maisto produktus ar jų konsistensiją, bet principus ir veiksmų eigą prie stalo.

BLW turi daug privalumų: leidžia kūdikiui pačiam reguliuoti suvartojamo maisto kiekį, pajusti galybę skirtingų sensorinių pojūčių liečiant maisto gabaliukus, o kramtant labai gerai vystosi kalbėjimo įgūdžiai.

Prieš gerą dešimtmetį net ir užsienio šalyse retas buvo apie tokį primaitinimo būdą girdėjęs, o ką jau kalbėti apie Lietuvą. Žmonės dažnai baisėjosi, kad vaikas tikrai užsprings arba tiesiog liks nevalgęs ir badaus. Tačiau dabar yra daug išsamios informacijos. O turint esminių žinių šis primaitinimo būdas veikia puikiai!

Lietuvoje pirmoji knyga apie BLW – pasaulį užkariavusį kūdikių primaitinimo būdą
BLW_knyga

Lietuvoje išleista pirmoji knyga apie didžiulės sėkmės vakaruose sulaukusį BLW (Baby led weaning) metodą. Šalį leidinys pasiekė asociacijos „Padedu augti“ dėka. Knygos ambasadore tapo garsi šalies aktorė Ineta Stasiulytė. „Kūdikio vadovaujamas primaitinimas“ – puikus gidas tėveliams, norintiems padėti savo vaikams kuo sklandžiau pereiti prie suaugusiųjų maisto.

BWL  iniciatorė ir vykdytoja Lietuvoje yra Eglė Lysovienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė. Ji ir išvertė ką tik pasirodžiusią knygą, kurios autorė – pati BLW metodo pradininkė Gill Rapley bei Tracey Murkett. Anot E. Lysovienės, BLW – kūdikio vadovaujamas primaitinimo metodas – yra pats natūraliausias primaitinimo būdas, stebinantis paprastumu ir puikiais rezultatais.

„Jie pasireiškia tiek kalbant apie vaiko smulkiosios motorikos vystymąsi, tiek apie jo tolesnio santykio su maistu formavimąsi“,– teigia medikė, sėkmingai pritaikiusi šį būdą augindama du savo vaikus.

Visi norintys, jau gali įsigyti knygą el. svetainėje: www.blw.lt

Dažniausi mitai

Vis daugiau tėvų supranta BLW naudą ir nori taikyti šį metodą, tačiau kyla daug nerimą keliančių ir klaidingai traktuojamų klausimų. Štai dažniausi mitai, kuriuos išsklaido arba patvirtina Nėštumo Kalendorius:

  1. Kūdikis gali būti pradedamas papildomai primaitinti tik tada, kai pats sugeba sėdėti savarankiškai, neprilaikomas.

IR TAIP, IR NE. Yra vaikų, kurie neprilaikomi tvirtai ima sėdėti būdami tik 8–9 mėn. amžiaus. Atrodytų, kodėl jie negali pradėti valgyti kieto maisto anksčiau, jei rodo kitus domėjimosi papildomu maistu ženklus? Kol mažylis nesėdi visiškai savarankiškai, Tu tiesiog negalėsi leisti jam valgyti be pagalbos, nes atsitiktinai jis gali nugriūti į šoną, apvirsti, sukniubti. Tai labai nesaugu turint maisto burnoje.

Pagrindinė taisyklė – mažylio viršutinė kūno dalis turi būti vertikali, tuomet kelias nuo burnos iki skrandžio bus be trukdžių, laisvas. Dėl šios priežasties negalima maitinti atsilošusio mažylio, pvz., maitinimo kėdutėje, kuri turi pusiau gulimą padėtį. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodink jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina – prilaikyk, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judinti rankutes ir plaštakas. Įsitikink, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis – nesukumpęs ir neatsilošęs. Prisimink – net jei Tavo kūdikis sėdi visiškai savarankiškai ir tvirtai, niekada nepalik jo valgančio vieno virtuvėje ar kambaryje, visada būk šalia ir stebėk procesą, kad esant reikalui galėtum jam padėti.

  1. Daržovės ir vaisiai yra geriausias pirmasis kietas maistas.

„Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Primaitinimo esmė – siūlyti mažyliui įvairų ir sveiką maistą, kurį valgo visa šeima.“, – tikslina gydytoja neonatologė  Eglė Lysovienė.

Įdomumo dėlei paanalizuokime, kada ir kodėl tokia rekomendacija dėl daržovių ir vaisių buvo sukurta. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3–4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Daržovės ir vaisiai buvo laikomi „saugesniu“ pirmuoju kietu maistu, ypač tie, kurie lengviau toleruojami ir rečiau alergizuoja – morka, kriaušė, moliūgas.

Įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Tačiau vaisiai ir daržovės nėra gausiausiai šių medžiagų turintis šaltinis! Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Mamos piene tų pačių maistinių medžiagų netgi daugiau, o geležis ir cinkas yra lengviau įsisavinami!

Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Atmink, kad 8 mėn. kūdikį papildomai maitinant tik tokiais produktais kaip slyva ir kriaušė reikiamų maistinių medžiagų kiekis nebus užtikrintas. Siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia. Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Le Leche lyga (organizacija, teikianti įvairiapusę pagalbą, informaciją ir palaikymą klausimais, susijusiais su žindymu ir motinyste) pritaria šiam požiūriui. Žvelgiant plačiau, nerasime daug kultūrų, kuriose kūdikis būtų nujunkomas pradedant jam duoti rafinuotus grūdus, vaisius ir daržoves. Pasirinkimas siūlyti mėsą nuo pirmųjų primaitinimo kartų yra visai logiškas žinant, kad šio amžiaus kūdikio organizmas jau gamina visus reikiamus fermentus, reikalingus mėsai virškinti. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko – visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis. Vis dėlto nepamiršk savo mažyliui kiekvieną kartą prie šeimos stalo pasiūlyti įvairaus, sveiko maisto: tiek mėsos, tiek daržovių ir vaisių, tiek grūdinių produktų.

  1. Kūdikio mityboje reikalinga reikšminga grūdinių kultūrų dalis: duona, makaronai, kruopos.

IR TAIP, IR NE. Namuose keptos duonos sudėtyje yra kviečių ar rugių miltų, mielių, vandens, druskos ir kartais – nedidelis kiekis cukraus. Kepykloje keptoje duonoje rasite: kviečių ar rugių miltų, vandens, mielių, druskos, augalinio aliejaus, sojų miltų, emulsiklių, konservantų, miltų apdorojimo medžiagos ir kitų E raidele ar kitaip žymimų priedų / medžiagų. Be to, vienoje riekelėje esantis druskos kiekis gali viršyti visos dienos kūdikio druskos kiekio normą!

Tenka pripažinti, kad dažnam iš mūsų sąvoka „grūdai“ pirmiausia asocijuojasi su kviečias, iš jų gamintais makaronais ir batonu iš baltų miltų. Turėk omenyje, kad šiandieniniai kviečiai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo auginami prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų. Maždaug prieš tiek laiko mokslininkai pradėjo kryžminti įvairias kviečių veisles, kad jie taptų atsparesni, trumpesni ir greičiau augtų. Šiandien tokiuose hibridizuotuose kviečiuose randama „naujų“ baltymų, kurių anksčiau nebuvo, o kai kurie iš jų yra net ir sunkiai virškinami. Todėl vis daugiau mokslininkų mano, kad šiuolaikiniuose kviečiuose randamas glitimas ir kiti junginiai yra pagrindinė dažnėjančios celiakijos priežastis. Dar grūduose yra daug fitino rūgšties. Ši rūgštis neretai dar vadinama „antimaistine medžiaga“, nes blokuoja mineralų, pvz., geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą. Būtent tų medžiagų, kurių pirmiausia reikia kūdikiui.

Įdomu, kad mes, suaugusieji, būtent kviečių suvartojame žymiai daugiau nei anksčiau, nes dažnai jie būna „paslėpti“ kituose produktuose. Parduotuvėje pabandyk atidžiai paskaityti ledų, salotų padažų, mėsos gaminių sudėtį. Nustebsi visur radusi kviečių! Todėl kitą kartą gerai apsvarstyk, kai norėsi pusryčiams valgyti dribsnius, pietums – duoną, o vakarienei – makaronus.

Kai ieškai mitybos požiūriu svarbių grūdinių produktų kūdikiui, kuris daug nesuvalgo, žinok, kad yra daug vertingesnių medžiagų nei kviečiai. Ypač pirmaisiais ir antraisiais kūdikio metais. Į šią mitybos produktų grupę įeina daug daugiau maistingų grūdų ir kruopų. Košė iš avižų, grikių, ryžių, sorų, miežių ar bolivinių balandų savo sudėtimi daug naudingesnė ir puikiai papildys Tavo mažylio primaitinimo valgiaraštį. Atkreipk dėmesį ir į tai, kad geriausia rinktis kuo mažiau apdorotus grūdus ar kruopas.

  1. Mažylio lėkštutėje turi būti tik vienas produktas.

Dažniausiai pradedamo primaitinti mažylio lėkštelėje puikuojasi tik morka, moliūgas ar kita daržovė, kurią parinko tėvai. Vis dėlto pagrindinė BLW idėja yra ne tik tai, kad kūdikis valgo pats. Svarbu, kad kūdikis pats pasirenka, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų. Bet kaipgi jis galėtų tai padaryti, jei pasiūlysi tik vieną produktą?

Atkreipk dėmesį – jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosi galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus – kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus – pasiūlyk skirtingu laiku. Bus lengviau nustatyti priežastį, jei kartais kiltų problemų.

  1. Kūdikių maistas turi būti beskonis.

Vis dar įprasta manyti, kad ryžiai yra kūdikių maisto karalius. Žinok, kad žindomi kūdikiai patiria visus skonius ir kvapus per mamos pieną. O primaitinamų mažylių tėvai aiškiai pastebi, kad kūdikiui labiau patinka skonį turintis maistas, o ne prėskas. Vengti reikia tik druskos ir cukraus. Žolelės, česnakas, pipirai ir kiti prieskoniai nedideliais kiekiais kūdikių maistui pagardinti tikrai tinka.

Kultūrinės normos labai skiriasi, todėl lygindama indišką ir vakarietišką virtuvę neabejotinai rastum skirtumų ir kūdikių primaitinimo klausimuose. O pasigilinusi į prieskonių sudedamąsias dalis pamatysi, kad jie gausūs vitaminų bei maistinių medžiagų ir lengvai virškinami.

  1. Pradedant primaitinimą kūdikis turi būti lygiai 182,6 dienų amžiaus (6 mėn.).

Pagalvojusi logiškai puikiai supranti, kad būtent tą dieną stebuklas neįvyksta. Tai tiesiog amžiaus rekomendacija, bet ne taisyklė. Tėvai, sakydami „pradėsiu primaitinti nuo šešto ar septinto mėnesio“, iš esmės klaidingai suvokia BLW principus. Čia svarbu ne data, o mažylio rodomi ženklai, kad jis jau pasiruošęs valgyti kietą maistą. Tai kūdikis mus „veda“ šiuo susipažinimo su maistu keliu. Gali siūlyti visus įmanomus maisto produktus, bet jei mažylio raidoje reikiamas laikas neatėjo, jis tiesiog dar nesugebės valgyti.

Įdomu tai, kad prieš dešimtmetį D. Britanijoje BLW metodo pradininkė Gill Rapley atliko nedidelį tyrimą – maistas buvo pasiūlytas 4 mėn. amžiaus kūdikiams. Kai kurie iš jų ėmė maisto gabaliukus pirštukais, kai kurie suimtą maisto gabaliuką patys įsidėjo į burną, kiti pakramtė jį. Tačiau nė vienas tyrime dalyvavęs mažylis nenurijo maisto – tiesiog to dar nemokėjo! Kiekvienas mažylis sugebės nuryti maistą tada, kai būtent jo raida leis tai atlikti. BLW nėra tik savarankiškas maisto įsidėjimas į burną. Tai savarankiškas sprendimas, ką valgyti ir kada pradėti valgyti.

  1. Liežuvio pasaitėlis neturi įtakos, kada pradėti primaitinimą kietu maistu.

IR TAIP, IR NE. Šis klausimas gana dviprasmiškas. Viena vertus, liežuvis yra pagrindinis maitinimosi „įrankis“ – jo reikia norint nustumti maistą prie dantenų / dantų, kad būtų galima kramtyti, jis reikalingas norint išstumti maisto kąsnelį iš už žando ar nuo gomurio atgal į burnos ertmę, liežuvio judesiai reikalingi ir maistą stumiant į burnos galą, siekiant nuryti kasnį. Kaip tokie sudėtingi procesai gali vykti, jei liežuvio pasaitėlis prisegtas?

Negalima teigti, kad visi kūdikiai, turintys trumpą liežuvio pasaitėlį, turi problemų su valgymu ar pradeda valgyti kietą maistą vėliau ir lėčiau. Tačiau jei kūdikis vis kovoja su springimu, maistą nustumia už žandų ar šis prikimba prie gomurio ir nematai jokių teigiamų pokyčių valgymo įgūdžiuose per 2 ar 3 mėn., būtina kreiptis pagalbos į specialistus ir padėti mažyliui.

  1. Kai tik pradedamas primaitinimas, kūdikiui reikia duoti gerti vandens.

IR TAIP, IR NE. Bendras patarimas yra toks – mišinuku maitinamiems mažyliams reikia siūlyti gerti vandens, kai tik pradedamas primaitinimas kietu maistu. Mamos piene yra apie 88 proc. vandens, todėl jei žindai pagal kūdikio poreikį, nėra skubos įvesti papildomų skysčių. Leisk kūdikiui žaisti su puoduku ir vandeniu – taip jis po truputį mokysis gerti. Bet tai daryk ne valgio metu. Geriausia patirtis – smagintis su puodeliu rankoje vonios kambaryje, kur nebaisu sušlapti ir viską aptaškyti.

  1. Košė šaukštelyje – taip pat yra BLW.

TAIP. Tik kai šaukštelis yra ne Tavo, o kūdikio rankose. Savaime suprantama, kad kai kuriuos produktus (jogurtą, sriubą) daug patogiau valgyti su šaukštu. Taip pat neragautą, neįprastos konsistencijos maistą instinktyviai imame su šaukšteliu. Vis dėlto trinti visą maistą į tyres ir vadinti tai BLW nebūtų visiškai teisinga. Valgant tyreles mažyliui sunkiau reguliuoti apetitą ir laiku pajusti sotumo jausmą.

Atkreipk dėmesį, kad tą patį maistą valgydama kietą ir sutrintą pastarojo suvartotum žymiai daugiau. Jau 6–9 mėn. mažyliui gali pasiūlyti braškių, slyvų ar aviečių – nuo kąsnelio iki kelių uogų. O tik įsivaizduok, kokio kiekio uogų reikėtų tirštam vaisių kokteiliui paruošti. Galimybė suimti maisto gabalėlį, prinešti jie prie burnos, įsidėti ir sukramtyti (užuot tik nurijus suaugusiojo įdėtą tyrelę) leidžia mažyliui spėti pajusti, ar jis jau sotus. Šaukšteliu maitinami kūdikiai suvalgo maistą greičiau nei besimaitinantys savarankiškai. Tyrelės pavidalo maistas apriboja mažylio galimybes patirti daugybę sensorinių pojūčių – maisto vizualinį identifikavimą ir tekstūras, mokymąsi, kaip pirštukais sučiupti tam tikrą nedidelį daiktą ir manipuliuoti juo, pažinti įvairius kvapus. Mažyliui tikrai sunku pažinti maistą, kai žalsva košė dubenėlyje priešais jį kartais yra obuolys, kartais – avokadas, o kartais – kopūstas.

  1. Produktai kūdikio lėkštėje turi būti nesmulkinti ir nesumaišyti.

Gali atrodyti, kad šis teiginys visiškai prieštarauja prieš tai buvusiam, bet ne viskas yra juoda ar balta, būna ir pilkų atspalvių. Egzistuoja vienas kraštutinumas – visus produktus trinti į sriubas ir vadinti tai BLW, tačiau yra ir kita medalio pusė – kai kūdikiui siūlomi maistiniu požiūriu labai vertingi produktai, tačiau jie duodami neapdoroti. Valgyti pačiam ir įsisavinti tas maistines medžiagas mažyliui yra labai sunku (pvz., mėsą, kiaušinius, riešutus).

Žinoma, instinktas taip pat vaidina ne paskutinį vaidmenį. Jei Tavo kūdikiui iki šiol patiko tam tikri maisto produktai, kai patieksi juos kitaip apdorotus – keptus, kapotus, plaukiojančius gličiame padaže – jam gali būti sunku paimti gabaliukus ir įsidėti į burną. Nenustebk, jei pirmaisiais kartais jis atsisakys šio maisto. Todėl pagalba mažyliui grubiai susmulkinant maistą, kad jam būtų patogiau paimti, nėra tas pats, kas visko trynimas į tyrelę ir maitinimas šaukštu nuo 4 mėn.

Juk vienaip ar kitaip maistą apdorojame visada – nepaduosi mažyliui viso kepto viščiuko, sakydama, kad valgyti jis galės tik tada, kai išmoks nugraužti kulšelę. Nesiūlai ir kiaušinio su visu lukštu, sakydama, kad kūdikis bus pasiruošęs valgyti tik tuomet, kai išmoks pats nusilupti lukštą. Siūlydami vištienos gabaliuką tėvai iš anksto jau nesąmoningai nusprendžia, kokio dydžio ir formos jis būtų mažyliui tinkamas: gal tai bus vienas gabalėlis, kurį kūdikis sugeba laikyti rankutėje, o gal susmulkinti gabalėliai, kad kūdikis galėtų praktikuotis griebti su pirštukais, o galbūt tai bus suformuoti mėsos arba mėsos ir daržovių rutuliukai. Žodžiu, patys tėvai jaučia ir nusprendžia, su kokia produkto forma mažyliui bus lengviausia susitvarkyti, ir tai neturi nieko bendro su „vaiko vedimu“ ar „nevedimu“ primaitinimo klausimuose.

  1. Kol kūdikiui sukaks vieneri – kietas maistas tik susipažinimui ir tik dėl įdomumo.

Panašu, kad šis teiginys buvo sukurtas siekiant nuraminti susirūpinusias mamas, manančias, jog jų mažylis nieko nevalgo. Paklausk savęs, ar nevalingai nedalyvauji mamyčių „varžybose“, kieno vaikas daugiau suvalgė ar daugiau išmoko. Žalingiausia, kad šiuose suvalgyto maisto palyginimuose visai eliminuojamas mamos pienas (arba mišinukas)! Liūdina ir tai, kad ilgainiui ši frazė pradėta interpretuoti visai kitaip: kad kietame maiste esančios maistinės medžiagos neturi jokios įtakos mažylio mitybai iki vienerių metukų amžiaus.

Žinoma, kad maistas yra įdomus. Tai nuostabi mokymosi patirtis. Bet ne tik tai. Jei Tavo augantis kūdikis mėnuo po mėnesio praktiškai visai nevalgo kieto maisto, suklusk, nes jis negauna ir jokių mikroelementų. Yra numatytos rekomendacijos, kokį kiekį vitaminų ir mikroelementų kūdikis turėtų gauti iš papildomo kieto maisto. Nebūtina ir ne visada realu, kad kūdikis iki metų maitintųsi kietu maistu tris kartus per dieną. Tačiau dėl šio apgaulingo teiginio nemažai tėvų siūlo kūdikiui mažesnės vertės produktus.

Būk rami, jei kūdikis mėgaujasi rinkdamas pirštukais ir valgydamas Tavo pasiūlytą vertingą bei įvairų maistą. Mamos pienas vis dar turi likti pagrindinis mažylio maistas, ir tik baigiantis pirmiesiems metams šis santykis tarp mamos pieno ir kieto maisto po truputį pradeda keistis pastarojo naudai.

  1. Kūdikiai jaučia tokį patį skonį kaip ir mes, suaugusieji.

Dažnai mamai kyla klausimas, kaip jos kūdikis gali valgyti nepasaldintą jogurtą arba košę. Juk tai taip rūgštu arba „be skonio“! Atrodo, kad geriausias sprendimas – įdėti į ją bent jau trintų vaisių. Tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų, suaugusiųjų, skonio receptoriai jau yra „sugadinti“, juk valgome daug maisto produktų, kuriuose yra paslėpto cukraus. Kodėl tuomet nuo mažų dienų skatiname valgyti saldžiai ir kūdikį?

Visiškai normalu, kad mažylis suraukia veidelį ar net nusipurto valgydamas ką nors, kas yra kartu, aštru ar rūgštu. Bet tai nebūtinai reiškia, kad jam nepatinka, arba kad to produkto neverta pasiūlyti dar ir dar kartą. Kartais gali prireikti ir dešimties bandymų, kad kūdikis priprastų prie naujo podukto. Turėk omenyje, kad kartus maistas irgi labai reikalingas mūsų sveikatai, nepaisant fakto, kad jo suvalgome daug mažiau nei reikėtų. Kartaus skonio receptoriai yra nevisiškai išsivystę, o saldaus skonio – net per stipriai išsivystę.

Rekomenduojama valgyti daugiau daržovių nei vaisių ir, kiek įmanoma, rinktis tradicinių veislių, mūsų regione augančius. Kai kurios naujos vaisių rūšys auginamos dėl jų intensyvaus saldaus skonio, nes tik prie tokio pripratę šiuolaikinių žmonių gomuriai. Pavyzdžiui, vynuogės turėtų būti pastebimai saldžios, truputį rūgščios ir gilaus specifinio poskonio. Tačiau daugelis dabartinių vynuogių veislių – tiesiog cukraus rutuliukai, aptraukti odele ir papildomai turintys vandens (juk sultingas lengviau parduoti!), konkuruojantys su vis augančia konditerijos pramone.

  1. Maitinant BLW metodu mažyliui ilgiau užtrunka išmokti valgyti kietą maistą nei maitinant tyrelėmis.

Dar tik besiruošiančios papildomam primaitinimui mamos dažnai nuogąstauja, kad toks mažas kūdikis apskritai nesugebės valgyti pats. Tai netiesa. Savarankiškai valgydamas mažylis greičiau įgunda paimti, įsidėti maistą į burną, jį kramtyti ir nuryti, nes tą daro nuo pat primaitinimo pradžios. O košele maitinti mažyliai pirmiausia išmoksta ryti. Atsikąsti, kramtyti ir įvertinti, kokio dydžio kąsnį jie gali nuryti, tokie vaikučiai išmoksta daug vėliau nei nuo pat pradžių savarankiškai valgantys kūdikiai.

  1. Maitinant BLW metodu mažylis suvalgo maisto per mažai arba tiesiog lieka alkanas.

IR TAIP, IR NE. Svarbu suprasti, kad primaitinimo esmė – leisti vaikui pasirinkti, kiek maisto jis nori suvalgyti vienu metu. Dažniausiai tai būna tikrai mažesnis kiekis, nei nurodoma vaikų primaitinimo lentelėse. Bet tai nėra trūkumas, tokiu būdu mažylis apsaugomas nuo permaitinimo, jis išmoksta pajausti sotumo jausmą. Pirmaisiais primaitinimo mėnesiais net rekomenduojama mažylį pažindyti ir tik tada sodinti prie stalo. Tuomet jis nebus toks alkanas ir dirglus, galės ramiai tyrinėti maistą ir mokytis valgyti.

Taigi, BLW metodu maitinami kūdikiai suvartoja mažiau maisto nei maitinami šaukšteliu. Tačiau tą patį teiginį galima interpretuoti ir kitaip – šaukšteliu maitinami kūdikiai dažnai suvalgo per daug. Atlikti tyrimai rodo, kad šaukšteliu maitinamų kūdikių grupėje buvo daugiau antsvorį turinčių vaikų nei BLW metodu maitinamų mažylių grupėje. Kita vertus, dirglus ir nervingas BLW metodu maitinamas kūdikis tikrai gali likti alkanas, nes jis nesugebės suvartoti daugiau maisto. Be to, matyti tendencija, kad antsvorio rizika maitinant šaukšteliu yra statistiškai didesnė nei svorio trūkumas maitinant BLWmetodu.

Taikant BLW metodą labai svarbu laikytis higienos ir plautis rankas:

  • prieš gaminant maistą,
  • palietus termiškai neapdorotą maistą ir prieš liečiant jau pagamintą;
  • palietus šiukšlių dėžę;
  • palietus savo veidą arba plaukus;
  • panaudojus valymo priemones;
  • palietus naminį gyvūną, jo guolį ar maisto indelį;
  • pasinaudojus tualetu.

Kiekvieną kartą sodindama mažylį valgyti nuplauk jo rankutes vandeniu ir švelniu muilu. Skatink visus šeimos narius išsiugdyti įprotį prieš valgį plautis rankas. Ypač atsakingai plaukis rankas ir skatink tą daryti kitus šeimos narius, jei yra sergančių peršalimo arba virškinimo ligomis.

Mokymasis valgyti, kaip ir kitos raidos stadijos, yra laiko ir kantrybės reikalaujantis procesas. Prisimink, kad kiekvienas mažylis turi savo tempą, kiekvienas mokosi ir reaguoja skirtingai. Todėl geriausias kelias į primaitinimo sėkmę – kantrybė ir atsipalaidavimas!

 

 

Tekstą parengė Eglė Lysovienė ir Elzė Gerdvilienė.
@Nestumokalendorius, VŠĮ „Mediapressa“, ©naudoti tik gavus raštišką sutikimą. Nuotrauka @Pexels